Krepšinio federacija skelbia ištestavusi visą Lietuvą: „Rezultatai nėra geri“

Pirmojo sezono pirmasis etapas projekte yra atliktas. Nuo 2024 metų lapkričio mėnesio iki dabar keturios testuotojų grupės aplankė 301 krepšinio komandą visoje Lietuvoje mažiausiai po du sykius, buvo ir po tris sykius aplankytų komandų. Testuotos komandos nuo U12 amžiaus grupės iki U18.

Komandos testuotos visoje Lietuvoje, išskyrus tris didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – mat šių miestų akademijos testavimus vykdo pačios.

Iš testuotų komandų 45 žaidžia Moksleivių krepšinio lygos (MKL) A divizione, 75 – B divizione, 117 – C divizione. Visi šių komandų žaidėjai testuoti pagal „Tikslas – 60“ programą, atliekant 6 su krepšinio įgūdžiais ir fiziniu pajėgumu susijusius testus: 20 m sprinto, šuolio į aukštį su rankų mostu, koordinacijos (T-Test), šaudyklinio kamuolio varymo, metimų į krepšį per 1 min. ir 30-ies baudų metimų testai.

Valmieros klubo nuotr./Tomas Keršis

Keturioms grupėms vadovavo treneriai Vytautas Valiulis, Tomas Keršis, Nojus Norvaiša ir projektų koordinatorius Mindaugas Gobikas. Dalį testų atlikti padėjo ir Klaipėdos universitetas.

„Kiekvieno testo į aukštą meistriškumą orientuotas rezultatas yra skirstomas į žemutinę ir aukštutinę ribas, o šios ribos nustatytos pagal įvairius treniravimo mokslinius straipsnius. Tokie testai jaunųjų krepšininkų ugdyme naudojami visame pasaulyje.

Kiekvieno jaunojo krepšininko tikslas yra „įtilpti“ į šią ribą, kas rodo jo pakankamą fizinį ir techninį pasirengimą siekiant krepšinio aukštumų. Vis dėlto rezultatai nėra geri iš esmės nė viename iš testuotų rodiklių, mat vaikų įgūdžiai pagal bendrą vidurkį daug kur nesiekia net ir minimalios aukšto meistriškumo ribos“, – rezultatus komentuoja projekto koordinatorius M.Gobikas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Mindaugas Gobikas (centre)

Anot jo, tokie rezultatai labiausiai rodo, kad jaunieji krepšininkai yra nepakankamai fiziškai pasirengę. Tam reikia specifinių treniruočių, o LKF kartu su Lietuvos krepšinio trenerių asociacija artimiausiu metu imsis darbo ruošti pasiūlymus ir gaires treneriams, kaip dirbti su reikiamais krepšinio įgūdžiais. Tai visapusiškai padėtų jaunųjų krepšininkų tobulėjimui fiziškai, kas vėliau pasitarnaus krepšinio aikštėje.

„Rezultatai nėra džiuginantys, bet mums svarbiausia suprasti realią situaciją, nes tik taip gali imti priemonių ir tobulėti. Testai parodė, kad turime didelį dėmesį skirti fiziniam pasirengimui ir pagrindinių krepšinio aikštėje reikalingų fizinių ypatybių lavinimui – kaip greitumas, staigioji jėga, koordinacija, žinoma, nepamirštant ir techninių elementų.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Mindaugas Balčiūnas

Artimiausiu metu kartu su Lietuvos krepšinio trenerių asociacija kibsime į darbus ir rengsime treneriams pasiūlymus ir mokymus, kaip galima gerinti jaunųjų krepšininkų rengimą. Tam pasitelksime medžiagą ir iš „USA Basketball“, Ispanijos krepšinio mokyklos – tų, į kuriuos ir norime lygiuotis“, – pabrėžė LKF prezidentas Mindaugas Balčiūnas.

Testų rezultatai buvo susisteminti pagal amžiaus grupes išvedant visų tos amžiaus grupės testuotų vaikų rezultatų vidurkį.

20 sek. sprinto testo rezultatai yra geriausi – visų amžiaus grupių vidurkis siekia minimalią aukšto meistriškumo ribą. Minimalią aukšto meistriškumo ribą siekia ir koordinacijos arba vadinamojo T-Test rezultatų vidurkiai. Tiesa, reikia pažymėti, kad yra ne vienas ir ne du vaikai, pasižymintys išskirtinėmis fizinėmis galimybėmis ir testų rezultatais.

20 m bėgimas (sek.):

Šuolis į aukštį (cm):

T-Test (sek.):

Šaudyklinis kamuolio varymas (sek.):

Metimai per 1 min. (tšk.):

30 baudų metimų: