Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 15d. 12:05

Krepšinio žvaigždės dėl Lietuvos pilietybės: „Lietuva praranda savo vaikus“

Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius kelia pilietybės klausimą, dėl kurio lietuvišką pasą yra praradęs ir Žydrūnas Ilgauskas.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius kelia pilietybės klausimą, dėl kurio lietuvišką pasą yra praradęs ir Žydrūnas Ilgauskas.

Sparčiai artėjant gegužės 12-ą dieną vyksiančiam referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, abiejose diskusijos pusėse galima išskirti kelis vyraujančius stiprų emocinį poveikį darančius argumentus. Bene ryškiausias ketinimo balsuoti „už“ pagrindimas – vaikų bei anūkų sąsajos su Lietuva išlaikymas, apie kurį jau seniai kalba žymiausi Lietuvos krepšininkai.

Vis daugiau žmonių, išsakydami savo nuomonę apie sprendžiamą klausimą, mini vaikus ir anūkus, dažnai gyvenančius užsienyje. Ten augę vaikai, suėjus 18-ai priversti pasirinkti vieną pilietybę, dažnai turi atsisakyti Lietuvos.

Ši problema sukėlė daug emocijų dar 2015 metais, kai įgijęs JAV pilietybę, krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas prarado lietuviškąją ir neslėpė pasipiktinimo tokiu įstatymu. Vyro mama Antanina Ilgauskienė pati ašarodama LNK televizijos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ atskleidė, jog gimusiam ir augusiam Lietuvoje sūnui situacija buvo labai skausminga.

„Jei Lietuvos biurokratams tėvas nelabai geras, ir savo sūnų abu lietuviškus pasus sudėjęs atsiųsiu. Nebus trijų Ilgauskų, bus ramiau valstybei“, – tada teigė du Lietuvoje įvaikintus vaikus su
žmona auginantis vyras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žydrūnas Ilgauskas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žydrūnas Ilgauskas


Tiesa, tuomet kaip ir dabar dvigubą pilietybę prezidentė galėjo suteikti išimties tvarka, tačiau paklaustas, kodėl dėl jos nesikreipė, krepšininkas sakė: „Niekuo nesiskiriu nuo kitų lietuvių, kurie gyvena Amerikoje, Europoje ar Australijoje. Arba duokite pilietybę visiems, arba niekam.“

Šarūnas Jasikevičius, dabartinis „Žalgirio“ treneris, taip komentavo tuometinę situaciją: „Žinau, kad jam labai svarbu turėti Lietuvos pilietybę, – sakė Š.Jasikevičius, – tačiau galiausiai tai nėra tik jo problema. Jei mes patys savus atbaidome, kas mus turėtų gerbti, jei mes patys savęs negerbiame? Nėra jokio skirtumo, kiek jis yra davęs Lietuvos rinktinei. Ar Ilgauskas, ar Petrauskas, užaugęs Lietuvoje jis turi turėti teisę likti Lietuvos piliečiu“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Šarūnas Jasikevičius
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Šarūnas Jasikevičius

Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis palaikė savo kolegą Ž.Ilgauską ir sakė, kad: „Nesame mes milijardas, kad galėtume taip mėtytis žmonėmis. Ką jis blogo padarė, kad netektų tos pilietybės? Ar išdavė kokią valstybės paslaptį?“

A.Sabonis taip pat pasakojo, kad dvigubą pilietybę turėjo ir dvi jo atžalos. Amerikoje gimę Domantas su Aušrine turi ir JAV, ir Lietuvos pilietybes. Kiti du, daugelį metų Ispanijoje gyvenantys vyriausi vaikai norėjo išlaikyti Lietuvos pilietybes, tad turi tik jas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Domantas Sabonis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Domantas Sabonis

„Įsivaizduokite, Sabonis – ispanas. Apie tai pagalvoję jie šios minties atsisakė“, – aiškino buvęs krepšininkas.

Artėjant referendumui, kalbos apie anuomet iškeltą problemą atgijo.

Kitam žymiam Lietuvos krepšininkui Rimantui Kaukėnui labai rūpi, kas
bus su mišrių šeimų vaikais, jei dviguba pilietybė nebus įteisinta – juk tokiu būdu Lietuva praras savo mažus piliečius, kurie galbūt ateityje būtų pasirinkę gyventi ir dirbti ar studijuoti Lietuvoje.

„Įstatymo pakeitimo atveju, šių šeimų sutuoktiniai galėtų visavertiškai kartu gyventi vienoje valstybėje, neatsisakydami savo pirmosios pilietybės. Ir, žinoma, tokių šeimų vaikai ateityje galėtų išsaugoti abiejų tėvų pilietybes. O mūsų lietuvių juk tiek mažai... Todėl esu tikras, kad toks žingsnis yra labai svarbus, norint neprarasti mūsų tautos“, – tvirtina Rimantas Kaukėnas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Rimantas Kaukėnas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Rimantas Kaukėnas

Pilietybės išsaugojimo šalininkai yra įsitikinę, kad tai yra galimybė mažai šaliai išlaikyti piliečių skaičių bei išvažiavusiems grįžti į Lietuvą.

„Įsižiūrėjus į daugumos valstybių praktiką, statistika suponuoja, kad šalių, kurios suteikia piliečiams galimybę įgyti dvigubą pilietybę, emigrantai trimis procentais daugiau grįžta į savo namų valstybę nei tų valstybių išeivija, kurioms nėra suteikta galimybė pasinaudoti šia išlyga“, – rašo Justas Kidykas, universiteto Paryžiuje magistro studentas ir Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkas.

„Man mano pilietybė yra brangi, nors Lietuvoje negyvenu beveik 50 proc. savo gyvenimo. Mano vaikai (vienas gimęs Lietuvoje, kitas – Jungtinėje Karalystėje) yra Lietuvos piliečiai. Žinau tiek, kad iš trijų Lietuvos piliečių mano šeimoje liks vienas, jeigu referendumo rezultatas bus prieš dvigubą pilietybę“, – socialiniuose tinkluose rašo emigrantė Rūta Bute.

Neseniai paskelbtos, Vyriausybės užsakymu atliktos visuomenės apklausos duomenimis, dalyvauti referendume ketina maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų, tačiau dauguma teigia, jog nėra pakankamai informacijos, ypač apie dvigubą pilietybę gausiančių asmenų lojalumą Lietuvai, mokesčių mokėjimą ir pareigą tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, į šiuos klausimus prieš referendumą atsakyti neįmanoma, nes tai būtų nustatoma įstatymais tik referendumui įvykus.

„Šiandien mes kalbame iš principo apie tai, ar galime išsaugoti pilietybę, ar ne. O vėliau jau turėtų sekti visos kitos detalios diskusijos dėl visų mokestinių ir kitokių įsipareigojimų“, – teigia L.Linkevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Referendumo metu piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus išskirtinius atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą privalomajam referendumui teikiama nuostata priimama tik tuo atveju, jeigu už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų. Tokiu atveju, Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

Komentarai: 22

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:21
00:03
03:14

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Jauskitės gražūs

Parašykite atsiliepimą apie 24sek