Sekite 15min GoogleTurkijoje buvo sugerta šešta pagal dydį Lietuvos krepšinio istorijoje nesėkmė, kai Ergino Atamano auklėtiniai mūsiškius pranoko net 28 taškų persvara, o po trijų dienų Rimo Kurtinaičio vyrams pavyko iškovoti gyvybę kovoje dėl vietos pasaulio čempionate palaikančią pergalę.
Vilniuje žaidusi rinktinė 78:73 (20:22, 22:23, 19:12, 17:15) pranoko Bosnijos ir Hercegovinos rinktinę.
Rimas Kurtinaitis startiniame penkete, lyginant su dvikova Turkija, atliko du keitimus.
Pirmąsias oficialias rungtynes karjeroje rinktinėje žaidusį 178 cm įžaidėją Dominyką Stenionį pakeitė Kristupas Žemaitis, tuo metu blankiai atrodžiusio kapitono Gyčio Radzevičiaus vieta buvo perduota Mindaugui Kačinui.
Nuo pirmųjų akimirkų – netikėtas gynybinis manevras prieš bosnių lyderį Jusufą Nurkičių, kurio globa buvo patikėta M.Kačinui. Vis dėlto Lenkijoje praėjusį sezoną rungtyniavęs lietuvis prieš varžovų meškiną prasižengė triskart per kiek mažiau nei tris minutes ir greitai sėdo ant atsarginių suolelio.
Sunkiai susitikimo starte atrodęs K.Žemaitis prametė du laisvus tritaškius, kartą suklydo, o jo vietą aikštelėje užėmė Augustas Marčiulionis.
Net 8 pražangas per pirmąjį ketvirtį išprovokavusi Bosnijos ir Hercegovinos komanda pirmavo 23:20.
Vos 1 minutę ir 6 sekundes per pirmąją susitikimo dalį priekyje buvę R.Kurtinaičio auklėtiniai didžiąją dalį naudojo zoninę gynybą, baudos aikštelėje spausdamiesi prieš varžovų lyderius, o į ilgąją pertrauką išėjo atsilikdami 42:46. Ryškiausiai mūsiškių gretose žibėjo 10 taškų ir 3 rezultatyvius perdavimus užfiksavęs Augustas Marčiulionis.
Aikštelės šeimininkai turėjo problemų kovoje dėl atšokusių kamuolių, tačiau klampiame dviejų komandų žaidime pademonstruota solidi gynyba trečiajame ketvirtyje, per kurį praleido vos 12 taškų, leido išsiveržti į priekį 61:58.
Ketvirtojo kėlinio viduryje – trijų Ąžuolo Tubelio metimų paeiliui serija, vainikuota įspūdingu dėjimu greitoje atakoje „žemė-oras“ per varžovą bei leidusi Lietuvai pirmą kartą dvikovoje įgyti 5 taškų persvarą.
Lietuvius po krepšiu taranavęs Jusufas Nurkičius po taiklaus metimo emociškai reagavo į tylėjusį arbitrų švilpuką, dėl ko buvo nubaustas technine pražanga, tuo metu 5 taškus be atsako pelnę R.Kurtinaičio auklėtiniai, likus 4 minutėms iki mūšio pabaigos, įgijo 8 taškų pranašumą, kurį pavyko išlaikyti ir iki mačo pabaigos.
Žūtbūtiniame susitikime R.Kurtinaitis naudojo aštuonių žaidėjų rotaciją, paraštėje palikęs Regimantą Miniotą (nežaidė), Justą Furmanavičių (žaidė 11 sekundžių), Donatą Motiejūną (žaidė 3 minutes) ir M.Kačiną (žaidė 5 minutes).
Penktajame planetos pirmenybių atrankos „lange“, kuris vyks lapkričio pabaigoje, Lietuvos rinktinė namuose priims Serbijos krepšininkus, o po trijų dienų vyks į Bosniją ir Hercegoviną.
„Pirmiausia, džiaugiuosi, kad laimėjome. Šiandien mažiau klydome, padarėme vos 8 klaidas. Galbūt nebuvome tokie geri kovoje dėl kamuolių, pralaimėjome kovą vėl. Bet mes žaidėme kovingai, neturiu priekaištų žaidėjams, kurie kovojo ir iškovojo pergalę“, – sakė R.Kurtinaitis.
-
Prieš mačą su Lietuva – politinis skandalas: bosnių žaidėjas ir treneris paliko rinktinę
-
Gerų naujienų sulaukusių bosnių treniruotė prieš Lietuvą – rungtynių rytą
-
Tubelio ir Marčiulionio duetas nukalė gyvybiškai svarbią pergalę Lietuvai
-
Rinktinės rungtynėse – kandžios sirgalių žinutės Mindaugui Balčiūnui
– Kokios pirmosios emocijos po tokios pergalės, kai triukšmo buvo daug buvo? Ar pavyko pasidžiaugti?
– Koks pasidžiaugimas, kai tiek triukšmo? Aišku, gerai, kad laimėjome. Norėčiau išskirti komandą, kurią irgi liečia tas triukšmas. Jūs daug kalbate apie vadovus ir trenerius. Tai – viena. Bet tai komandą irgi paliečia. Šiandien tikrai gerai kovėmės, vyrai nesudrebėjo ir nepasidavė situacijai, kokia buvo. Šiandien tikrai gerai kovėmės, matome rezultatą šių dviejų savaičių įdirbio. Dvi savaitės nėra daug, kad kažką pakeistum radikaliai, bet šiandien kovėmės gerai, ėjome ir kritome ant kamuolių. Džiaugiuosi šiais vyrais, kurie susirinko. Esu jiems labai dėkingas. Mes giname Lietuvos garbę, neginame federacijos garbės. Labai džiaugiuosi, kad šiandien laimėjome. Šią pergalę skiriu Lietuvai.
– Nors bosnių lyderis Jusufas Nurkičius įmetė 20 taškų, bet iš žaidimo realizavo vos 4 metimus, atkovojo tik 3 kamuolius. Kokie buvo pagrindiniai akcentai prieš jį?
– Jeigu pastebėjote, mes pradėjome rungtynes su Kačinu prieš jį, kadangi norėjome išsaugoti ir Mareką, ir Ąžuolą, kas mums pavyko. Daug taktinių sprendimų buvo, nežinau, gal jūs pastebite. Mes gynėme neįprastas pozicijas, kad išsaugotume savo lyderius. Buvome pasiruošę, kiek pavyko per vieną dieną, zoninę gynybą. Ji keliskart suveikė, vėliau ne, tad turėjome nuimti. Turime žaidėjų, su kuriais gintis asmeniškai negalime, tad privalome statyti zoną. Zonine gynyba gynėmės ir paskutiniame kėlinyje Turkijoje. Džiaugiuosi, kad laimėjome. Kažkas suveikė, kažkas ne, bet pergalė yra pergalė.
– Kokios naudos šiame lange davė Donatas Motiejūnas?
– Visų pirma, tai jis yra patyręs žaidėjas, turintis autoritetą komandoje ir duodantis gerus patarimus. Jis visada dirba visa jėga. Kokio pajėgumo šiandien, tai yra toks, koks yra. Aš dėkingas jam, kad atvyko, padėjo treniruotis ir pasiruošti. Kiek galėjo pagal galimybes, tiek sudalyvavo.
– Kaip vertinate lange pasiektą rezultatą? Ar viena pergalė yra maksimumas?
– Maksimumas būtų dvi pergalės iš dviejų. Kaip įvyko, tai nei gerai, nei blogai. Jeigu mes išlikome temoje kovoje dėl pasaulio čempionato, tai gerai.
– Kaip vertinate informaciją, kad Darius Songaila lapkritį gali perimti iš jūsų vairą?
– Jeigu perims... Nežinau, dar nekalbėjau su federacija. Kaip žinote, aš buvau išėjęs, susiklostė aplinkybės, tai grįžau. Kaip bus toliau, tai bus matyti. O kodėl turėtų lapkritį? Jie žaidžia Europos taurėje, o tai buvo pretekstas neiti į rinktinę. Lapkritį ten jau nebežais? Ar kažkas pasikeis?
– Jei jau vasaros metu daugiau nei 20 žaidėjų atsisakė dalyvauti lange, tai ar nėra nerimo prieš lapkričio langą? Ir apskritai, kas nutiko, kad jų tiek daug neatvyko?
– Juk pats puikiai žinai. Klausi klausimo, kai patys žinote atsakymą. Aš tokių dalykų nekomentuoju. Aš treneris, kurį pakvietė dirbti. Aš buvau nepatenkintas savo rezultatu, ir komandos rezultatu, tad atsistatydinau. Bet niekas vairo neperėmė, tad grįžau atgal. Nelabai reaguoju į tai, ką rašote apie mane.
Aš į krepšinį atėjau būdamas 10 metų, o man dabar 66. Krepšiniui atidaviau tokį laiką. Buvau vienas pradininkų, žaidėme olimpinėse žaidynėse. Aš nelabai reaguoju, bet nemalonu, kad mane padarėte liaudies priešu. Aš nežinau, ką darau ne taip, ką esu įžeidęs. Tokių dalykų gaila. Tai – žmogiškumo dalykai, kurių trūksta.
Aš nekomentuoju kas ką daro, nes visi dirba savo darbus. Kaip jie dirba, taip jie dirba. Jei reikės, pasitrauksiu, jei nereikės, tai liksiu. Mano pozicija yra tokia.
– Jeigu atsiras žmogus, kuris sutiks perimti iš jūsų vairą, tai jį perleisite?
– Svarstysiu. Negaliu pasakyti. Jūs klausiate taip... Vaivorykštė turi septynias spalvas, o jūs matote juodą arba baltą. Tai sudėtinga atsakyti. Svarstysiu.
Aš turiu reikalų ir be rinktinės. Kaip minėjau, atėjau į krepšinį, kuris yra mano gyvenimas. Dirbu kaip dirbu. Būna gerų rungtynių, būna blogų rungtynių. Nemanau, kad nusipelniau viso to šaršalo, kuris įvyko apie rinktinę. Nežinau užkulisių, nes nelabai domiuosi. Jeigu reikės, tai dirbsiu, jeigu nereikės, tai nedirbsiu. Nedarau iš to problemos.
– Ar per savo karjerą esate kada nors matęs panašų, kai jūs sakote, šaršalą?
– Tai yra nestandartinė situacija. Aš net nežinau... Jeigu mes grįžtame atgal, tai turėjome laimėti prieš italus. Labai tikėjausi, kad laimėsime. Pralaimėjome. Bet mes nepralaimėjome viso reikalo, buvome 3-3, viskas buvo kaip ir temoje. Bet šaršalas prasidėjo. Jis buvo prasidėjęs dar anksčiau. Jeigu grįžti per mano gyvenimą... Aš mačiau, kai visi garbino rinktinę, 100 tūkstančių laukė oro uoste, o buvo ir taip, kai oro uoste pasitiko rėkdami „gėda, gėda“. Tokių dalykų yra buvę, tai nėra naujiena. Greičiausiai taip ir bus. Nemanau, kad tai yra teisinga. Vyrai atvažiuoja, žaidžia, kartais pavyksta, o kartais ne. Bet rėkti oro uoste „gėda, gėda“ nėra teisinga.
– Ar per šį langą teko raminti žaidėjus?
– Nežinau, į kiekvieno vidų neįlįsi. Aš manau, kad tokie dalykai komandą veikia – ar tiesiogiai, ar netiesiogiai. Ramesnė atmosfera turbūt būtų patogesnė ruoštis pasaulio atrankai. Susidūrėme su tokia situacija, tad turime ruoštis tokiomis sąlygomis.
Vyrai dirbo gerai, neturiu net jokių klaustukų. Nebuvau pastebėjęs, kad kada sudvejotų tuo, ką daro. Šiandien matėme, kaip kovėmės. Viskas kaip ir gerai. Turkija buvo truputį kito kalibro komanda, kiti greičiai. Mes tiesiog nesugebėjome. Bet nereikėtų mūsų smerkti, kad mes sutikome geresnę komandą. Mūsų nesmerkė, kai kažkada prieš JAV svajonių komandą pralaimėjome 50 taškų. Visi suprato tuo metu, kad tai yra skirtingi lygiai. Visi tai priėmė kaip duotybę. Vakar jūsų vienas kolega paklausė, ar rytoj aš atsistatydinsiu. Net nežinau kodėl, nes dar nebuvome sužaidę rungtynių.
Mačiau vieną straipsnį, kai žaidėme prieš Arizoną ar Mičiganą. Po dviejų kėlinukų buvo straipsnis, kad labai blogai žaidžiame ir pralaimėjome, o po rungtynių straipsnis buvo išimtas. Nemanau, kad tai yra teisinga. Nejaugi jūs tai rinktinei linkite tokių blogumų? Aš kalbu apie žmoniškumą. Taigi mūsų Lietuvos rinktinė. Mes neginame kažkokio kiemo, mes giname Lietuvos garbę. Vyrai stengiasi, griūna, traumuojasi. Nežinau, nemanau, kad tai yra gerai.
– Kodėl jūs manote, kad kažkas rinktinei linki blogo? Ar galima spręsti problemą, kai nėra identifikuojama jos priežastis?
– Problemą reikia įvardinti ir tuomet ją spręsti. Aš už tai. Turbūt ir jūs, ir aš žinome, iš kur visa tai eina. Turiu omeny – kiek laiko visa tai vyksta. Aš nedarau įtakos federacijos prezidento rinkimams. Man paskambino, pasakė, kad renka rinktinę, ir paklausė, ar aš ateisiu. Aš atėjau. Europos čempionate žaidėme gerai, galėjome dar geriau. Visada gali geriau. Dabar žaidžiame prasčiau. Taip jau yra. O kad kažkas kažką ne taip išrinko, perrinko... Aš nedalyvauju tokiuose dalykuose. Aš esu užsiėmęs, turiu daug veiklos, turiu penkis anūkus. Aš turiu ką veikti. Turiu ir penkis šuniukus.
