Jis drauge su Gintaru Einikiu, triskart olimpiniu prizininku, keliauja po Lietuvą ir moko jaunąją kartą šio „beveik neuždengiamo“ metimo.
Pūkiu pravardžiuotas ne pats aukščiausias – 2,08 m ūgio – vidurio puolėjas geriausiais karjeros metais tiesiog varydavo į neviltį varžovus. Net ir aukštai iškeltos rankos negelbėdavo nuo taiklių metimų kabliu.
1995-aisiais jo pelnytas 61-as taškas Lietuvos krepšinio lygoje išlieka nepajudinamu rekordu iki šių dienų.
„Bet tai – išskirtinis įgūdis. Gali mesti po 1000 kartų per metus ir neišmokti. Labai gera idėja jį parodyti jaunajai mūsų kartai, bet mokome ir kitų technikos elementų – kamuolio varymo, perdavimo ir t.t.“, – pokalbį su 15min tęsė V.Chomičius.
64-erių olimpinis čempionas drauge su 10-čia metų jaunesniu G.Einikiu pastaruoju metu suka kilometrus gimtojoje Lietuvoje. Jau lankėsi Klaipėdos krepšinio mokykloje, o užvakar – ir tik šį sezoną įsteigtoje Varėnos krepšinio akademijoje.
„Keliaujame pas visus norinčius. Reikia užsiregistruoti federacijoje. Jau suplanuota 10–15 artimiausių išvykų, – atviravo V.Chomičius. – Labai malonu. Matai energiją, žibančias akis. Vaikai nori, klauso. Aišku, ne viskas pavyksta. Normalu, neįmanoma išmokti krepšinio per dieną. Yra ir tokių, kurie ateina į pirmąją treniruotę. Matau, kad trūksta varymosi kaire ranka, perdavimo. Raginu mažiau sėdėti prie kompiuterio, geriau pasistatyti kėdes namuose ir varinėtis kamuolį aplink.“
„Tokių įžymybių žodžiai vaikus tikrai motyvuoja ir inspiruoja. Susirinko pilna salė, atėjo ir tėveliai pasižiūrėti. Buvo matyti, kad ir Gintarui patinka, ir Valdemaras puikiai vedė treniruotę“, – džiaugėsi Varėnos krepšinio akademijos direktorius Povilas Tamulynas.
Ne paslaptis, kad Lietuvos krepšinio federacijos sugalvoto projekto „Diena su legenda“ vienas iš tikslų – įtraukti ir tokias šalies krepšinio legendas kaip G.Einikis, kuriam gyvenimas po šlovingos karjeros sukėlė gerokai daugiau iššūkių nei priešininkai aikštelėje.
Lietuvos krepšinio žvaigždė neslėpė įnikusi į alkoholį, narkotikus. Uždirbtus turtus pakeitė skolos, o šlovę – skandalai, smurtas.
Bandymų padėti Pūkiui būta ir anksčiau, deja, nesėkmingų.
„Pradžia nėra lengva, bet visada esu šalia, patariu. Ir jam pačiam sakau, kad svarbiausia tiesiog bendrauti, rodyti. Vaikai jo klausosi, – pasakojo V.Chomičius. – Gintaras moka ne tik kablį įmesti. Jis parodo ir kaip užsiimti teisingą poziciją po krepšiu, kaip atsitverti savo žmogų, kaip pastatyti koją, kad ir tas kablys pavyktų, kaip įmesti silpnesne ranka iš kitos pusės. Jis turi patirties ir išskirtinių įgūdžių.“
„Visų mūsų kelias panašus. Pradedi nuo nulio, tampi kažkuo ir ne visi atlaiko, kai tai staiga baigiasi kartu su karjera. Sakyčiau, visų bendras reikalas padėti kiekvienam sugrįžti į normalų gyvenimo kelią ir daryti gerus darbus. Visi mes žmonės. Ne kasdien pasielgiame teisingai. Svarbiausia, ištaisyti klaidą ir jos nebedaryti. Vaikystėje mums padeda tėvai, mokytojai, vėliau – komandos draugai. Tos pagalbos reikia ir po karjeros pabaigos“, – kalbėjo V.Chomičius.
„Patiko, kad Gintaras ne tik davė kamuolį ir liepė mesti, bet pats parodė, pataisė, negailėjo patarimų. Paprastas, atviras, nuoširdus žmogus. Tikiuosi, toks projektas padės ir jam, ir Lietuvos vaikams, krepšiniui“, – papildė P.Tamulynas.
Tik rugsėjį įsteigta Varėnos krepšinio akademija jau kitą rudenį, vos po metų, viliasi turėti ir savo komandą Regionų krepšinio lygoje.
„Varėna buvo išnykusi iš Lietuvos krepšinio žemėlapio, bet potencialo čia daug – didžiausias rajonas Lietuvoje. Jau po pirmų 5 mėnesių turime 118 auklėtinių. Kaip Varėnai – labai dideli skaičiai. Su Alytaus akademijos pagalba jau kitame sezone norime turėti ir Varėnos komandą RKL lygoje“, – ateities planais pokalbį užbaigė P.Tamulynas.
