„Žaidėme su „Sakalais“, – rungtynes lyg jos būtų vykusios vakar kvatodamas prisimena R.Javtokas. – Visi išsibaudavo, nebebuvo, ką leisti, tai mane išleido. Tiek to mano krepšinio buvo Šiauliuose.“
Metė krepšinį
Lieso sudėjimo R.Javtokas nekildavo nuo suolo. „Prasėdėjau ant suolo kaip jaunas perspektyvus žaidėjas“, – sako Robertas.
Tada „Šiaulius“ treniravo Antanas Sireika. Būtent jis sugrąžino R.Javtoką į krepšinį. Būdamas 12-os šiaulietis nebelankė krepšinio treniruočių iki 15-os.
„Nėjau į treniruotes ir su draugais leidau laiką. Krepšinį žaisdavau kieme. Tada atsirado didesnių pramogų ir krepšinis nebuvo pirmoje vietoje“, – prisimena R.Javtokas.
Dirbo pieno kombinate
„Maxas“! Be „Maxo“ Šiaulių neįsivaizduoju, – paklaustas, kokia buvo populiariausia vieta Šiauliuose, garsiai kvatojo R.Javtokas. – O šiaip – centras. Bugiai, ežeriuks, kioskiukai!“
Kad galėtų išlėkti savarankiškai paatostogauti su draugais, R.Javtokas vieną vasarą įsidarbino pieno kombinate. Kaip yra sakęs, kepdavo vaflius ledams ir kraudavo konvejeriu judantį sviestą į dėžes.
„Buvo ten tų darbų, – juokiasi R.Javtokas. – Tiesiog vasarą norėjau užsidirbti, kad išvažiuočiau atostogų vienas be tėvų. Tai liepė užsidirbti.“
Vėliau Robertą į protą atvedė mama Alma ir treneris A.Sireika. Jiems pavyko įkalbėti paauglį grįžti į treniruotes.
Liesas skrajoklis
Kai A.Sireika 1996 metais pasikvietė R.Javtoką į „Šiaulių“ komandą, vidurio puolėjas dar labiau išsistiebė.
Vienas fiziškai stipriausių ir atletiškiausių Lietuvos krepšininkų jau jaunystėje skraidydavo virš lanko. „Centras“ dėkoja tėvams ir genams. Bet raumenų kalnas Šiauliuose jis nebuvo – „išsipūtė“ tik Amerikoje.
„Šiauliuose visiškai nėjau į „štanginę“. Tais laikais Europoje, Lietuvoje ar Šiauliuose nebuvo tokios mados. Buvau liesas vaikas, laksčiau po krepšiu, toliau krepšio, – savo žaidimo stilių prisimena R.Javtokas. – Tik bėgau ir lėkiau.“
Lankė tą pačią mokyklą kaip LeBronas
Bėgo, lėkė jis ir asmeniniame gyvenime. Sumanę nukreipti sūnų tinkama linkme, tėveliai Robertą išsiuntė mokytis ir sportuoti į JAV.
R.Javtokas nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pernelyg daug veiklos, dėl taisyklių Amerikoje negalėjo žaisti Akrono vidurinėje mokykloje, todėl ėmė kasdien sportuoti su svarmenimis. Kamuolį į rankas šiaulietis suimdavo žaisdamas miesto lygoje.
„Su Donatu Zavacku gyvenome pas vieną šeimą ir jie nupirko viską, ko reikėjo sportavimui. Kasdien sportuodamas pagavau azartą, pamačiau, kad galbūt ir vizualiai kažkas gerėja“, – šypsosi R.Javtokas.
Beje, tą pačią vidurinę vėliau baigė ir ketveriais metais už R.Javtoką jaunesnis LeBronas Jamesas. Tiesa, jų keliai mokykloje nesusikirto – LeBronas į Akroną persikėlė kaip tik tada, kai R.Javtokas su D.Zavacku baigė vidurinę.
Suviliojo uždarbis
R.Javtokas įstojo į Arizonos universitetą, kuriame taip pat žaidė tokios NBA garsenybės kaip Gilbertas Arenas, Richardas Jeffersonas, Luke'as Waltonas ar buvęs žalgirietis Lorenas Woodsas.
Tačiau krepšinio vėl buvo mažai: „Negavau žaisti universitete, nors man buvo žadėta. Tiesiog pirmamečiai sėdi ant suolo. Tačiau mano aplinkos žmonės, draugai jau uždirbdavo iš krepšinio pinigus, todėl nusprendžiau, kad nebenoriu sėdėti, mokytis. Nusprendžiau grįžti.“
R.Javtokas vos po pusmečio Arizonoje grįžo į Lietuvą ir pasirašė sutartį su „Lietuvos rytu“, kur praleido septynerius karjeros metus.
„Niekas nerašinėjo iš „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“: atvažiuok. Tačiau kai grįžau, atsirado pasiūlymas, – prisimena R.Javtokas. – Atėjęs į „Lietuvos rytą“ pradėjau mėtyti kablius. Jonas Kazlauskas išmokė.“
Be „Maxo“ Šiaulių neįsivaizduoja
Po truputį R.Javtokas atitrūko nuo Šiaulių.
Vidurio puolėjas žaidė Atėnuose, Maskvoje, Valensijoje, Kaune, bet apsigyveno Vilniuje.
„Pasakysiu sąžiningai – į Šiaulius užsuku retai, – prisipažino R.Javtokas. – Draugai paliko miestą, o mama mus aplanko. Tačiau tuos laikus Šiauliuose prisimenu su nostalgija. Viskas čia pasikeitė. Šiauliai kyla, didėja.“
„Maxas“! Be „Maxo“ Šiaulių neįsivaizduoju, – paklaustas, kokia buvo mėgstamiausia vieta Šiauliuose, garsiai kvatojo R.Javtokas. Netrukus su šiaulietišku akcentu jis tęsė, – O šiaip – centras, Bubiai, ežeriuks, kioskiukai!“
