Sausakimša arena stebėjo istorinį Kauno „Žalgirio“ dominavimą LKL finale.
2019-aisiais metais Šarūno Jasikevičiaus treniruotas „Žalgiris“ pagrindinį konkurentą šalyje Vilniaus „Rytą“ traiškė vidutine 23,7 taško persvara, kas iki šiol buvo didžiausias vidutinis pranašumas LKL finale, bet Tomo Masiulio kariauna įrašė naują įrašą į šalies krepšinio metraščius.
Kauno ekipa šio sezono šalies krepšinio pelenę Utenos „Juventus“ pervažiavo 3-0, vidutiniškai varžovus traiškant net 27 taškų persvara.
Kauno ekipa kampaniją LKL užbaigė patirdama vos vieną pralaimėjimą, dar sezono pradžioje kritusi Panevėžyje prieš vietos „Lietkabelį“.
Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT) Tomo Masiulio auklėtiniai užtikrintai apgynė trofėjų, o Eurolygos turnyre fiksavo rekordinį kiekį pergalių bei finišavo penktoje galutinėje pozicijoje.
„Pagaliau viskas baigėsi, – šyptelėjęs spaudos konferenciją pradėjo Tomas Masiulis. – Sveikinimai sirgaliams, sveikinimai komandai, sveikinimai žaidėjams. Tikrai smagu buvo žaisti prie tokių žiūrovų. Sveikinimai ir Utenai su nuostabiu sezonu. Jie tikrai įnešė spalvų į Lietuvos krepšinio lygą, tad sveikinimai jiems ir treneriui Laimonui Eglinskui. Apie šios dienos rungtynes neverta daug kalbėti. Kaip treneris, visada norisi kuo geriau, bet iškovojome pergale ir ja džiaugiamės. Dabar skirstomės, nes norime nuo vieni kitų šiek tiek pailsėti.“
– Ar statistikos protokole matomi taškų skirtumai atspindi kovą aikštelėje?
– Nemanau, tikrai nemanau. Nelabai turiu ką pakomentuoti. Kiekvienas rungtynes vertinu kaip lemiamas. Mes nesiekėme kažkokių skirtumų, nors tikrai norėjome laimėti ir demonstruoti gerą krepšinį. Ne visada tai pavyko, šiandien buvo daugiau klaidų, bet tai yra kažkiek normalu, nes visi jautė chaosą aplinkui. Taškų nesureikšminu, svarbiausia, kad iškovojome titulą ir juo džiaugiamės.
– Kiek smagu dėl tokio debiutinio sezono „Žalgiryje“?
– Tikrai džiaugiamės. Realiai vertinant, tai kitąmet nebus lengva tai pakartoti. Kaip treneris, tai visada noriu maksimumo. Mes galėjome kažkur dar paspausti, labai gaila ketvirtų serijos su „Fenerbahče“ rungtynių, kai viskas sprendėsi pabaigoje. Gal ne tuos sprendimus priėmėme. Bet sezonas geras, reikia džiaugtis, reikia padėkoti kiekvienam administracijos darbuotojui, kiekvienam treneriui, kiekvienam žaidėjui, kiekvienam sirgaliui. Kiekvienas, kuris atėjo, plojo ir rėkė, jis prisidėjo. Tai – visų indėlis. Mes norime, kad visi darytų savo darbą ir kažkiek prisidėtų. Visi bendrai tuomet galime džiaugtis.
– Kas šįmet jums teikė didžiausią malonumą dirbant?
– Didžiausią malonumą teikė darbas su šia grupe žaidėjų. Tikrai geri žmonės. Žinoma, visokių kalnelių pasitaikė, bet mes sprendėme tuos nesusipratimus. Tas malonumas... Tai – pergalės, kai žaidi ir kažkas gaunasi, kai žaidėjai pradeda tikėti, tuomet ir kiekvienam treneriui juntamas malonumas. O jeigu dar pavyksta iškovoti titulus... Tai yra svarbiausia. Mes tikrai gerą kompaniją turėjome.
– Ką prisiminsite iš bendro darbo su Sylvainu Francisco?
– Kaip ir kiekvienas žaidėjas, sezono pradžioje bandė ribas, tikrino mane. Jis nelabai tikėjo, kas yra normalu. Mes augome kartu ir vienas prie kito prisitaikėme. Kaip ir visada sakau, Sylvainas yra geras žmogus, kuris viską labai normaliai priimdavo ir nesipriešindavo. Matosi, kad jis gerai supranta krepšinį ir yra puikus žmogus. Pirmiausia, tai prisiminsiu kaip puikų ir talentingą žmogų. Mums tikrai jo trūks, bet džiaugiamės, kad jis kyla. Tikrai smagu, buvo didelis malonumas su juo dirbti.
– Kiek esate pažengę kito sezono sudėties komplektavimo darbuose ir kas kelia didžiausią galvos skausmą renkant sudėtį?
– Kaip mes atrodysime? Ateina daug naujų žaidėjų. Jūs rašote, kad turėsime geriausią gynėjų liniją, nors dar nesame net susirinkę. Net keista tokias antraštes skaityti, kad esame geriausi Eurolygoje, nors dar nesusirinkome.
Mes komplektuojame komandą, žinome, kurie žaidėjai išeina ir ką norime keisti. Turime kažkokias idėjas, bet dar ankstyva stadija ir anksti kažką kalbėti. Minčių turime, bandome žiūrėti. Žiūrėjome, kas šįmet pasiteisino. Žinoma, kaip ir minėjau, pakartoti šį sezoną nebus lengva, bet darysime viską iš naujo ir kiekvienose rungtynėse bandysime kautis. Koks buvo tikslas atėjus, toks jis lieka ir dabar.
– O kurie žaidėjai paliks „Žalgirį“?
– Nežinau, tai turbūt klausimas ne man. Jūs sužinosite, klubas greitai paskelbs.
– Galbūt turite minčių didinti rotaciją ir platinti sudėtį?
– Man tai yra. Mes sužaidėme gal 85 rungtynes. Tai – nežmoniškas krūvis. Turime suskraidyti. Gal kitiems žaidėjams yra sunkiau. Matome kitas komandas, kaip „Valencia“, kuris turi 14 žaidėjų. Žinoma, ji žaidžia ACB. Bet jei norime išlaikyti lygį, o dar turime vyresnių žaidėjų, kuriems reikia poilsio, mano noras yra turėti daugiau žaidėjų. Žinoma, gal kitiems žaidėjams, kurie žaidžia mažiau, nėra lengva. Bet sezonas yra ilgas, atsiranda traumų tikimybė. Šįmet mes neturėjome daug traumų, o tai yra didelis mūsų medikų ir fizinio pasirengimo trenerių darbas. Norėtųsi didesnės rotacijos ir kad visi jaustųsi reikalingi.
– Ką „Žalgirio“ klubui reikštų Jono Valančiūno atvykimas ir kiek tai didelis iššūkis, kaip treneriui, būtų jums?
– Tai iššūkis treneriui, nes prie Jono reikia prisitaikyti. Ir komandai prisitaikyti, ir Jonui prisitaikyti. Mes visi turime vieną tikslą, norime laimėti ir kelti komandą kažkur į viršų. Norime ko geriausio šiai komandai. Galbūt turėsime kitaip žaisti momentais, dėliojame tokias mintis, jei Jonas atvyks. Tiek jis pats supranta, tiek mes suprantame. Visi norime laimėti. Sieksime vieno tikslo, jei susitarsime ir viskas. Tikiuosi ir tikiu, kad Jonas yra figūra Eurolyga. Jis turi daug pranašumų dėl savo duomenų, nors turi ir trūkumų, kuriuos, man, kaip treneriui, reikės kažkaip paslėpti.
– Kiek „Juventus“ žaiėdjas Maxwellas Lewisas įtikino per finalo seriją, kiek įtikino per ankstesnes rungtynes?
– Jo žaidimas... Kiekviena komanda nori tokio profilio žaidėjo. Matosi, kad jis gali eiti į priekį, matosi, kad jis gali kilti aukštyn. Jaunas, talentingas žaidėjas, turintis gerus fizinius duomenis. Žinoma, dar yra klaustukų, kaip charakteris ir kaip jis visko norės. Matėte, kad mes bandėme gintis, o jis visas trejas rungtynes buvo pagrindinis Utenos žaidėjas. Statėme geriausius gynėjus, bet jis vis tiek visada surinkdavo apie 20 taškų. Tai rodo Lewiso klasę. Sunku jį dengti.
– Ar LKL titulo pakanka, kad atkartotumėte savo ikoninę nuotrauką?
– Ne, neužtenka (šypteli).
– Kokią įtaką jūsų karjerai turėjo Anapilin iškeliavęs legendinis Lietuvos treneris Vladas Garastas?
– Visų pirma, mūsų krepšinis neteko didingos asmenybės. Užuojauta šeimai. Aš užaugau prie trenerio Garasto treniruojamo „Žalgirio“, nuo to prasidėjo meilė krepšiniui, „Žalgiriui“ ir Lietuvai. Tai – didžiausia Garasto įtaka. Didelis ačiū jam. Mane visada stebino, kad jis būdamas tokio amžiaus buvo tokio blaivaus proto ir labai gerai dėstė savo mintis. Smagu būdavo su juo pabendrauti, klausyti jo interviu. Taip, netekome, liūdna dabar, bet jis mūsų atmintyse išliks kaip didis žmogus ir daug davęs Lietuos krepšiniui.
