Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujas veidas Lietuvos rinktinėje: naktys prie kompiuterio ir užrašai ant servetėlės

Šarūnas Jasikevičius ir Dainius Adomaitis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Šarūnas Jasikevičius ir Dainius Adomaitis
Šaltinis: 15min
0
A A

Prieš porą metų Mindaugas Brazys su draugu susiruošė į kelionę iš Šventosios į Nidą ir atgal. Dviračiais. Pavalgyti. Vyrai išvažiavo 8 rytą ir grįžo vakarop, iš viso sutvarkytais takais numynę 192 kilometrus. Tai buvo ilga beprotiška kelionė. Panašiai kaip ir dar tik įsibėgėjančioje M.Brazio trenerio karjeroje.

„Man 100 kilometrų jau nebe atstumas“, – lyg niekur nieko 24sek pasakoja Mindaugas, visada jautęs pomėgį aktyviam laisvalaikiui.

Jis pamėgo dviračius ir baidares, nes daugiau nebegalėjo užsiimti mylimiausia veikla – žaisti krepšinio.

Gydytojų verdiktas 23-ejų vyrui buvo žiaurus – arba jokio krepšinio, arba rimtos problemos su nugara.

Mindaugas nusprendė nejuokauti ir baigė krepšininko karjerą. Bet prie aktyvios fizinės veiklos įpratęs kūnas reikalavo veiksmo. Jo alkį Mindaugas patenkino dviračiu.

Mindamas šimtus kilometrų Mindaugas Brazys spėja pakvėpuoti grynu oru ir pasimėgauti lietuviškos gamtos peizažais.

„Dviratis – greita ir patogi transporto priemonė. Dažnai keičiasi vaizdas. Būni gamtoje, ne vienoje vietoje. Man tas labai patinka“, – sako Mindaugas.

Tokia veikla jam buvo būtina ir todėl, kad valandų valandas jis praleidžia prie kompiuterio ekrano.

Ten Mindaugas analizuoja priešininkų žaidimą, karpo ir dėlioja svarbiausius momentus, kuriuos vėliau neša treneriui Dainiui Adomaičiui. Visą šitą saldainį vyr. treneriui belieka tik išvynioti ir pateikti žaidėjams.

Pusantrų pastarųjų metų Mindaugas talkino D.Adomaičiui Klaipėdos „Neptūne“. Nuo liepos mėnesio jis stovės šalia D.Adomaičio jau kaip Lietuvos rinktinės trenerio asistentas.

Ne ką fantastiškesnis faktas nei tie 192 kilometrai į Nidą ir atgal į Šventąją.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mįslingiausias Lietuvos rinktinės trenerių štabo narys: talentas, kuriuo apakino savo tėvą

Kuo virto buitinis vaizdo pakarpymas

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mindaugas Brazys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mindaugas Brazys

O viskas prasidėjo nuo paprasčiausios „Movie Maker“ programos. Tos, kuria patys kompiuteryje esame mėgėjiškai dėlioję buitinius vaizdo įrašus ir klijavę iš jų buitinio lygio filmukus.

Taip jau sutapo, kad „Žalgiris“ ieškojo vaizdo analize galinčio užsiimti žmogaus – krepšinyje prieš gerą dešimtmetį tai buvo pakankamai nauja.

Tokie žmonės vadinami skautais. Jie stebi tiek varžovų, tiek savos komandos vaizdo įrašus ir išrenka svarbiausius vaizdo fragmentus, kurie būtini vyr. treneriui. Juos „perskaitęs“ vyr. treneris priima taktinius sprendimus. Skauto užduotis – atrinkti aktualiausią informaciją ir suspausti į kuo mažesnį laiką.

Jei neturi gero krepšinio suvokimo, jokia programa neišgelbės.

Mindaugas buvo „Žalgirio“ sistemos auklėtinis – augo dublerių komandoje, kelioms rungtynėms netgi buvo debiutavęs pagrindinėje sudėtyje, todėl tapęs treneriu ir padirbėjęs su vaikais, mielai ėmėsi užduoties padėti mylimai komandai.

Programinė įranga vis tobulėjo ir taupė laiką. O jis labai svarbus darant vaizdo analizę. Juk, pavyzdžiui, Europos čempionatuose rungtynės vyksta kas antrą ar kiekvieną dieną. Konkrečiai krepšinio vaizdo analizėms skirtos programos padeda greičiau atrinkti reikiamą informaciją.

M.Brazio žodžiais, su naujausiomis programomis viename iškirptame vaizdo epizode galima pažymėti daug dalykų. Rodyti viską tiesiai iš programos. Nereikia nieko konvertuoti, įrašyti į kompiuterinį diską. Galima net paišyti ant ekrano.

Dabar yra tokių programų, kuriose užtenka tik atsirinkti reikiamą žaidėją iš sudėties ir ekrane matai visas žaidimo atkarpas, kuriose tas krepšininkas atliko kažkokį svarbesnį veiksmą nei kamuolio prilietimas. Panašiai kaip „NBA League Pass“ NBA įrankis, kuris prieinamas krepšinio mėgėjams, norintiems internetu stebėti stipriausios pasaulio lygos rungtynes.

Ten pasirinkus Joną Valančiūną, rungtynių linijoje iškyla vėliavėlės su „centro“ žaidimo epizodais: pelnytais taškais, atkovotais kamuoliais, rezultatyviais perdavimais ir t.t. Paspaudi ant vėliavėlės ir matai tą momentą, kai, pavyzdžiui, JV pelnė taškus.

123rf.com nuotr./E.paslaugos
123rf.com nuotr./E.paslaugos

Tačiau naujausias „Apple'as“ ir geriausias „softas“ nepadarys geriausios analizės, jei nebus vieno paprasčiausio dalyko – gero krepšinio supratimo.

„Jei jo neturi, jokia programa neišgelbės“, – pažymi M.Brazys, visą gyvenimą augęs jei ne aikštėje, tai šalia jos. Jo tėtis Algirdas yra garsus krepšinio treneris.

Beje, jis nelaiko savęs videoskautų pradininku Lietuvoje, nors Mindaugo pavardė minima tarp spėliojančiųjų, kas gi visą tai pradėjo pirmas.

M.Brazio teigimu, Lietuvoje videoskautingo programą pradėjo platinti Donaldas Kairys. Kitas jaunas naujosios kartos treneris, žinomo trenerio-agento Stepono Kairio sūnus.

Tu gali būti namie, miegoti ir gauti iš Plazos žinutę: ką galvoji apie tą ir tą? Gal reikia parodyti tą ir tą?

Būtent iš Donaldo Kairio Mindaugas apie tokią programą išgirdo pirmiausia. O tada ir prasidėjo.

Treneris, kuris niekada nemiegojo

Sunkus ir pasiaukojantis darbas prie kompiuterio ekrano davė vaisių. Tą 2012–2013 metais įvertino Kauno „Žalgirį“ treniravęs Joanas Plaza.

„Buvo sunku, nes reikėjo labai daug dirbti. Plaza yra žmogus, kuris, nežinau... Atrodo, kad jis niekada nemiega. Jo gyvenimas sukasi aplink krepšinį“, – 24sek tikino M.Brazys.

Nemiegojo ir pats Mindaugas.

Žinomas Ispanijos treneris buvo labai reiklus – kad žalgiriečiams paruoštų kruopščią rungtynių vaizdo analizę, iškart po jų, vidurnaktį, Mindaugas iki paryčių dėliodavo momentus į trumpą vaizdo klipą.

Alfrredo Pliadžio nuotr./Joanas Plaza ketvirtose LKL finalo rungtynėse.
Alfrredo Pliadžio nuotr./Joanas Plaza ketvirtose LKL finalo rungtynėse.

Dar tais laikais, kai prieš persikeldami į modernią „Žalgirio“ areną žaliai balti žaidė senutėlėje Kauno sporto halėje, M.Brazys iki rungtynių pertraukos, sėdėdamas šalia sekretoriato, spėdavo sukarpyti esminę vaizdo medžiagą ir pateikti ją vizualiai vyr. treneriui dalijant nurodymus rūbinėje.

Jis kompiuteryje pasijungdavo signalą, kurį gaudavo ir televizijos žiūrovai. Su papildomais priedėliais kaunietis konvertuodavo vaizdą į reikiamą formatą ir iškart karpydavo reikiamus momentus.

Kai į „Žalgirį“ atvyko J.Plaza, tai buvo prieš 5 metus, ispanas stebėjosi, kodėl tik Mindaugas mokėjo elgtis su vaizdo medžiaga. Ispanijoje tą jam darydavo mažiausiai du asistentai. „Žalgiryje“ vaizdą modeliavo tik jis vienas. Kitose Lietuvos komandose nebūdavo net ir vieno tokio žmogaus.

J.Plazai tada „Žalgiryje“ asistavo ir Oliveris Kostičius bei Saulius Štombergas, bet M.Brazys užsitarnavo didžiausią ispano pasitikėjimą. Kartais užsienietis klausdavo lietuvio nuomonės. Tik ne šiaip, per treniruotę. O tiesiog – prieš pat einant miegoti, prieš pusryčius. Bet kada.

„Jis, atrodo, galvoja galvoja ir kažką sugalvojęs užsirašo ant servetėlės. Vis kažkur kažką užsirašinėja. Jis tuo gyvena, – šyptelėjo M.Brazys. – Tu gali būti namie, miegoti ir gauti žinutę: ką galvoji apie tą ir tą? Gal reikia parodyti tą ir tą? Kada jis miega?“

Šį paskyrimą dar vertinčiau kaip ėjimą palaipsniui. Buvau skautas, asistentas, o dabar pasitaikė proga dirbti vyr. trenerio asistentu rinktinėje. Tai dėsningas ėjimas į priekį.

Vienas „Neptūno“ trenerių pripažįsta – taip dirbti buvo labai sunku, nes niekada negalėdavai atsipalaiduoti ir jausdavai įtampą. Kartais dėl to kentėdavo ir šeimyna, nes leisdamas vakarą su mylimais žmonėmis kaunietis galėdavo netyčia sulaukti vėlyvos trenerio žinutės.

„Bet, kita vertus, tai buvo labai gera patirtis. Po to sezono labai patobulėjau“, – įsitikinęs M.Brazys.

Jauno kolektyvo iššūkis

M.Brazys rado, ką pasiimti naudingo ir iš kitų trenerių. Po sezono su J.Plaza vėliau jis su tėčiu treneriu Algirdu Braziu dirbo Panevėžio „Lietkabelyje“, su Mantu Šerniumi – Pasvalio „Pieno žvaigždėse“.

Taip po truputį, lyg mindamas pedalus ir skaičiuodamas kilometrus keliuose, M.Brazys numynė iki Lietuvos rinktinės. Dar tik pačios viršūnės – vyr. trenerio posto, dešinėje. Bet jau labai aukštai. Ir dar tik 34-erių.

„Darbas rinktinėje man yra įvertinimas. Pirmiausia, įvertino Dainius Adomaitis, su kuriuo dirbau metus. Jis buvo šalia, matė, kaip dirbu, tai reiškia, kad kažką gyvenime darau gerai.

Šį paskyrimą dar vertinčiau kaip ėjimą palaipsniui. Buvau skautas, asistentas, o dabar pasitaikė proga dirbti vyr. trenerio asistentu rinktinėje. Tai dėsningas ėjimas į priekį“, – pasakoja M.Brazys.

Jo kolegai Benui Matkevičiui – 33-eji, naujai iškeptam treneriui Ramūnui Šiškauskui – 38-eri, pagrindiniam žmogui Dainiui Adomaičiui – 43-eji.

Jaunas štabas turės ne tik išmąstyti pergalingas taktikas, bet ir suvaldyti ambicingų žaidėjų kolektyvą. 12 skirtingų charakterių. Įgyti ilgus metus besiformavusio rinktinės branduolio pasitikėjimą gali būti ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti.

V.Dranginio/LTOK nuotr./Mantas Kalnietis
V.Dranginio/LTOK nuotr./Mantas Kalnietis

„Asistentai nėra tie asmenys, kuriems reikia būti autoritetams. O vyr. treneris, manau, palaikys tvarką. Mūsų darbas – jam padėti savo žiniomis ir įgūdžiais. Viskas bus gerai“, – įsitikinęs M.Brazys.

Beje, D.Adomaičio trenerių štabe M.Brazys bus ne vienintelis treneris, kurio specialybė – skautas. Maskvos CSKA klube ir Lietuvos rinktinėje tokias funkcijas atliko B.Matkevičius, šiuo metu dirbantis tarptautiniu „Boston Celtics“ skautu, tik jau analizuojančiu ne varžovų žaidimą ir derinius, bet jaunus žaidėjus ir jų potencialą.

Mindaugo įsitikinimu, su dviem skautais rinktinės štabo darbas gali būti dar produktyvesnis.

„Kadangi čempionatas trumpas, per trumpą laiką reikia paruošti komandą daugybei rungtynių. Benas, neabejoju, tą darbą padarydavo gerai, bet reikia pripažinti, kad čempionatui einant prie finišo tiesiosios, žmogus natūraliai sulėtėja, atsiranda nuovargis. Ne iš blogos valios – tiesiog tokios žmogaus galimybės. Sulėtėji, būni nebe toks dėmesingas rungtynių metu. Tad du žmonės bus tik į naudą“, – mano M.Brazys.

Šio jauno trenerių kolektyvo laukia didžiulis nervų išbandymas. Jų visų atsakomybė – viena labiausiai aptarinėjamų Lietuvoje, kurioje gyvena trys milijonai trenerių.

Kad šiame aistrų katile dar įkvėptų gryno oro, Mindaugui, ko gero, dar teks numinti vieną kitą šimtą reabilitacinių kilometrų dviračiu.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 24sek