2026-ųjų metų balandžio 8-ąją dieną Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pasirašė įsakymą dėl 54-erių metų Alvydo Pazdrazdžio lietuviško paso netekimo, motyvuojant įgyta kitos valstybės pilietybe.
Šiame įsakyme yra nurodoma ir 55-erių metų Aušros Pazdrazdienės pavardė. Buvęs krepšininkas su Aušra yra susilaukęs dukros.
„Migracijos departamentas, tikrindamas informaciją apie galimai turimą A.Pazdrazdžio kitos šalies pilietybę, oficialiai kreipėsi į JAV ambasadą Lietuvoje, iš kurios 2024-ųjų lapkritį gavo atsakymą, kad Alvydas Pazdrazdis yra JAV pilietis nuo 2014-ųjų metų. Informacijos apie šį faktą Migracijos departamentas iki tol neturėjo, o ir pats A.Pazdrazdis apie įgytą kitos šalies pilietybę Migracijos departamentui nebuvo pranešęs“, – 15min komentavo VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Pridedama, jog su A.Pazdrazdžiu šalies institucijos bandė susisiekti, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo.
„2024-ųjų lapkritį Migracijos departamentas A.Pazdrazdžio turimais korespondencijos adresais Lietuvoje bei JAV išsiuntė oficialius prašymus pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę bei patikslinti, ar jis atitinka pilietybės įstatyme numatytas išimtis dėl daugybinės pilietybės, – rašoma 15min gautame VRM atsakyme. – Jokios informacijos iš A.Pazdrazdžio Migracijos departamentas nesulaukė nei per numatytą 1 mėnesio laikotarpį, nei iki šiol. Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo nebendradarbiauja su Migracijos departamentu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus, Migracijos departamentas 2026 metų kovo 7 dieną parengė teikimą Nr. 26TR77 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, pagal kurį vidaus reikalų ministras pasirašė įsakymą.“
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais.
Paryškinti punktai galėtų būti taikomi A.Pazdrazdžiui.
| 1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; |
| 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; |
| 3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; |
| 4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis; |
| 5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę; |
| 6) yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį; |
| 7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę; |
| 8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; |
| 9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei; |
| 10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; |
| 11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. |
A.Pazdrazdis jau seniai yra nutūpęs Jungtinėse Valstijose.
Nuo 2009-ųjų metų iki 2023 metų lietuvis darbavosi skautu „Dallas Mavericks“, o pastaraisiais metais – kitame NBA klube „New York Knicks“.
15min žiniomis, Lietuvos teisės aktai už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą numato baudą nuo 300 iki 850 eurų.
A.Pazdrazdis turi teisę prašyti grąžinti jam Lietuvos Respublikos pilietybę dėl ypatingų nuopelnų.
Analogiškai šiuo keliu eiti galėjęs Ž.Ilgauskas to daryti nepanoro.
„Man lengvatų nereikia, – 2015-aisiais „Lietuvos ryto“ žurnalistei Ritai Stankevičiūtei sakė vienas geriausių istorijoje NBA lietuvių krepšininkų Ž.Ilgauskas. – Biurokratai gali pabučiuoti man į užpakalį. Lietuvoje nieko nesu tokio svarbaus padaręs. Ačiū. Pasilikite tą pilietybę sau. Man nereikia nieko išskirtinio. Niekuo nesiskiriu nuo kitų lietuvių, kurie gyvena Amerikoje, Europoje ar Australijoje. Arba duokite pilietybę visiems, arba niekam“.
Jeigu A.Pazdrazdis nuspręstų bandyti susigrąžinti Lietuvos pilietybę, kuri gali būti grąžinama tik kartą gyvenime, jis turėtų Migracijos departamentui pateikti prašymą bei pateikti ypatingus nuopelnus pagrįsti galinčius dokumentus.
„Tokiu atveju JAV pilietis A.Pazdrazdis turėtų susikurti paskyrą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS bei pateikti prašymą minėtu pagrindu bei pridėti ypatingus nuopelnus liudijančius įrodymus, dokumentus ir motyvus, – 15min aiškino VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas M.Bajarūnas. – Migracijos departamentas, gavęs tokį prašymą, per 3 mėnesius patikriną gautą informaciją ir persiunčia jį Pilietybės reikalų komisijai, o sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo už ypatingus nuopelnus priimta Respublikos Prezidentas. Toks grąžinimas įmanomas tik vieną kartą.“
15min keliskart mėgino susisiekti su A.Pazdrazdžiu, bet šis bendrauti nepanoro.
Žvelgiant į A.Pazdrazdžio karjeros vingius, iš Kretingos kilęs atletas turi vieną labai ryškų įrašą.
Ankstyvame karjeros etape dėl šviesių perspektyvų Šarūno Marčiulionio įpėdiniu laikytas 196 cm ūgio gynėjas profesionalo karjerą 1991-aisiais pradėjo Vilniaus „Statyboje“, o jau po metų atstovavo „kita svajonių komanda“ pavadintai Lietuvos rinktinei Barselonos olimpinėse žaidynėse bei pasidabino bronzos medaliu.
Šiose pirmenybėse jis žaidė trejose rungtynėse ir iš viso pelnė 7 taškus.
Iš viso nacionalinės rinktinės marškinėlius A.Pazdrazdis užsivilko 16 oficialių rungtynių ir pelnė 57 taškus.
Vis dėlto A.Pazdrazdžio talentas prigeso, antruoju Š.Marčiulioniu jis netapo.
Po olimpinių žaidynių kretingiškis nutarė laimės ieškoti JAV, pasirinkęs silpnesio lygio „McNeese Cowboys“ universitetą.
Krepšininkas buvo patyręs sudėtingą kryžminių kelio raiščių traumą, operaciją, kuri, kaip teigiama, buvo atlikta netinkamai, o vėliau, sugrįžęs į Lietuvą, jis dar tris sezonus nuo 1997 iki 2000 metų žaidė Lietuvos krepšinio lygoje, atstovavęs Vilniaus „Sakalų“ ir Klaipėdos „Neptūno“ komandoms.
2000-aisiais metais A.Pazdrazdis baigė krepšininko karjerą ir išvyko į JAV, kurioje dirbo fizinio rengimo treneriu Tuleino universitete.
Vėliau lietuvis dirbo Jono Kazlausko asistentu Pirėjo „Olympiakos“ klube (2004-2006 m.) ir Kinijos rinktinėje (2006-2008 m.).
Po etapo Kinijos rinktinėje A.Pazdrazdis nėrė į NBA pasaulį, kur ilgai darbavosi Lietuvos rinktinei anksčiau talkinusio „Mavericks“ buvusio vadovo Donnie Nelsono pajėgose.
Dabar A.Pazdrazdis skaičiuoja 17 metų darbo NBA stažą.
15min žiniomis, jis grįžta į Lietuvą vasaromis ir palaiko ryšius su krepšinio tautiečiais, bet nėra matomas krepšinio rungtynėse.
15min primena, jog Lietuvoje jau dukart (2019 ir 2024 metais) nesėkmingai vyko privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo).
Pastarajame referendume dalyvavo 59,07 proc. rinkėjų, tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi pritrūko pritarimo: tarp balsavusių „už“ pasisakė 74,19 proc. dalyvavusiųjų, o tai buvo mažiau nei pusė visų šalies piliečių.
Lietuvos pilietybės dėl įgyto kitos šalies paso per metus netenka nuo 400 iki 1000 mūsų šalies piliečių.
