Šokiruojantys skaičiai
A.Javtoko atliktų fizinių testų rezultatuose labai svarbūs VO2max ir jėgos ištvermės rodikliai.
VO2max yra testas, kuris nusako, kiek kūnas pajėgus pasiimti ir panaudoti deguonį.
Kuo daugiau deguonies organizmas gali pasisavinti, tuo jis galingesnis ir darbingesnis. Jeigu rodiklis krenta žemyn, krenta ir žmogaus efektyvumas ir jo darbo našumas.
Profesionalių Lietuvos krepšininkų jėgos testavimų vidurkis yra 10-20 procentų mažesnis už eilinių žmonių vidurkį.
Tai liečia ne tik sportinę, bet ir visą kitą kasdieninę veiklą. Pavyzdžiui, mažas VO2max gali privesti net prie psichologinių problemų.
JAV ir Kanados studentų sporto asociacijos (NCAA) pirmojo diviziono norma – 53 ml/kg/min. Tai reiškia, kad NCAA norinčio žaisti krepšininko VO2max negali būti mažesnis nei 53. Europoje pagal medikų skaičiavimus į aikštę krepšininką galima leisti atitinkant 56 VO2max normatyvą.
Čia kalbama apie elementariausią leidimą žaisti krepšinį. NBA VO2max normatyvas dar didesnis – virš 60.
24sek žiniomis, dalies LKL krepšininkų VO2max rodiklis neatitinka net minimalaus NCAA normatyvo – 53. Nemažai lietuvių VO2max nesiekia nė 50-ies.
Tą byloja stipriausių Lietuvos krepšinio klubų, nacionalinės komandos, jaunimo rinktinių kalibro žaidėjų testų duomenys.
Jėgos ištvermės testas parodo žmogaus raumenyno išsivystymą. Žmonių, o ypač sportininkų, darbingumas tiesiogiai priklauso nuo fizinio darbo intensyvumo ir jo palaikymo.
Lietuvos krepšininkų raumenyno išsivystymas stebina ne ką mažiau. Testų duomenimis, dalies Lietuvos žaidėjų raumenyno išsivystymo vidurkis siekia vos 30-40 procentų. Tai reiškia, kad žmogus, šiuo atveju – sportininkas, išnaudojo tik tiek savo organizmo potencialo (maksimalus skaičius – 100).
Tai nerimą keliantys skaičiai net eiliniam žmogui, o mes kalbame apie profesionalų sportininką, kurio darbo įrankis – jo kūnas. Palyginimui, profesionalaus sportininko raumenynas turėtų būti išdirbtas bent 80 procentų.
Lietuvos krepšininkų rezultatai pastaraisiais metais grėsmingai prastėja.
Profesionalių Lietuvos krepšininkų jėgos testavimų vidurkis yra 10-20 procentų mažesnis už eilinių žmonių vidurkį. Kuo mažiau išdirbti raumenys, tuo didesnė traumų tikimybė.
VO2max dar parodo žmogaus raumenyno išsivystymą. Žmonių, o ypač sportininkų, darbingumas tiesiogiai priklauso nuo fizinio darbo intensyvumo ir jo palaikymo.
Be abejo, jeigu testų rezultatai rodo šimtukus, tai nereiškia, kad tas krepšininkas aikštėje bus geras kaip LeBronas Jamesas. Kitaip tariant, maksimaliai išvystytas raumenynas ir puikus raumenų deguonies pasisavinimas tikrai negarantuoja mažiausiai 20 taškų vidurkio, 50 procentų tritaškių taiklumo ir aukščiausio krepšinio IQ.
Bet testo rezultatas rodo, kiek kūnas yra maksimaliai išnaudojamas norimiems rezultatams ant parketo pasiekti. Logiška, kad kuo kūnas stipresnis, tuo didesnė tikimybė aikštėje realizuoti techninę jo pusę. Fiziškai silpnas organizmas gali sukliudyti geriau realizuoti save krepšinio aikštėje.
Veidrodis – Lietuvos krepšininkų rezultatai?
Jeigu vienas ar kitas žaidėjas rungtyniauja prastai, o jūsų palaikoma komanda nuolat pralaimi, tai nebūtinai reiškia, kad viskas vien dėl prasto fizinio pasirengimo.
Fizinis rengimas yra tik viena iš sudedamųjų krepšininko meistriškumo dalių. Kita vertus, kūnas yra pagrindinis žaidėjo darbo įrankis, todėl tai pamatinis bet kurio sportininko komponentas.
Lyg tyčia, Lietuvos krepšininkų rezultatai pastaraisiais metais grėsmingai prastėja.
Laikai, kai dėl Eurolygos čempionų titulo viename finalo ketverte kaudavosi ir pagrindinius vaidmenis atlikdavo bent keli tokie lietuviai kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas, Šiškauskas ar Arvydas Macijauskas seniai praėjo.
Nė vienas lietuvis šį sezoną netapo prestižinių nacionalinių čempionatų pirmenybių čempionu. Sporto apžvalgininko Rolando V.Eidvilo skaičiavimais, tokio prasto klubinio sezono Lietuvos krepšinis seniai nematė.
Bet, kaip rodo statistika, mūsiškių laimėjimai nacionaliniuose čempionatuose vis retėja jau keletą pastarųjų metų.
Praėjusį sezoną Eurolygos klubams atstovaujančius lietuvius (išskyrus žalgiriečius) galėjome suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų – turėjome tik Joną Mačiulį (Madrido „Real“), Mantą Kalnietį (Milano „Emporio Armani“) ir žaisti beveik negavusį jaunąjį Tadą Sedekerskį (Vitorijos „Baskonia“).
Vienintelis Jonas Mačiulis per 4 pastaruosius metus žaidė Eurolygos finalo ketverte su Madrido „Real“ atlikdamas bent kiek solidesnį vaidmenį.
2013 m. reikšmingesnį vaidmenį Barselonoje atliko Šarūnas Jasikevičius, tačiau vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų tada jau pasitiko karjeros saulėlydį.
J.Kazlauskas: „Taip, mes krepšinio šalis, stiprūs. Bet, sakau, nesame patys geriausi ir gražiausi.“
Martynas Gecevičius 2012 ir 2013 metais dalyvavo Eurolygos finalo ketverte, bet kaip Pirėjo „Olympiakos“ narys nė sykio neišbėgo į aikštę nei pusfinalyje, nei finalo dieną.
2012-aisiais skaudų antausį finale gavo Ramūno Šiškausko ir Darjušo Lavrinovičiaus Maskvos CSKA, 2011-aisiais trečiąją vietą užėmė Rimanto Kaukėno ir Kšištofo Lavrinovičiaus Sienos „Montepaschi“.
Lietuvių sąrašas prestižinėse Europos krepšinio kovose dėl titulo šiame dešimtmetyje čia ir baigiasi.
„Buvo kažkada laikas, kai iš Lietuvos klubų rinktinėje turėdavome du krepšininkus. Kiti suvažiuodavo iš įvairiausių pasaulio kampelių ir geriausių klubų. Atleiskite, šiais metais vaizdelis yra kitoks, – dar 2015-aisiais apie retėjantį lietuvių būrį Europos ir pasaulio elite prabilo Jonas Kazlauskas. – Gal du kokie, o visi kiti – iš Lietuvos. Tai irgi kažką parodo. Taip, mes krepšinio šalis, stiprūs. Bet, sakau, nesame patys geriausi ir gražiausi.“
Lietuvos krepšinio įvaizdį gelbėjo nacionalinė komanda, demonstravusi fantastiškus rezultatus.
2013-aisiais mūsiškiai laimėjo Europos čempionato sidabrą, 2014-aisiais pasaulio pirmenybėse užėmė ketvirtą vietą, o 2015-aisiais Europos pirmenybėse vėl pasidabino sidabru.
Tačiau skaudus slalomas 2016-ųjų olimpinėse žaidynėse, pasibaigęs trimis labai liūdnais pralaimėjimais Rio de Žaneire, atvėrė ir nacionalinės komandos žaizdą. Ypač kai aiškėjo, jog toks skaudus nusileidimas nuo braziliško skardžio įvyko dėl išsiderinusio fizinio pasirengimo prieš olimpines žaidynes.
Tada buvo kalbėta, kad rinktinės fizinį pasirengimą sutrikdė ne vienodu metu prie komandos prisijungę žaidėjai, atvykę į stovyklą skirtingos fizinės kondicijos. Kalbėta, kad paaukotas fizinio rengimo akcentavimas galiausiai atsiliepė rezultatams ilgalaikėje perspektyvoje.
Bet galbūt atėjo laikas kalbėti apie fizinio rengimo problemas Lietuvos krepšinyje nacionaliniu mastu?
Lietuvos krepšinio sistemoje galimos trys terpės klysti.
„Griežtos rankos“ mitas
Piramidės viršūnė – fizinio rengimo trenerių darbas ir krūvių žaidėjams paskirstymas klubuose ir rinktinėse.
Testų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad dėl stebinančių skaičių Lietuvos fizinio rengimo sistema gali būti neefektyvi.
Beje, kai kur ji išgyvena akmens amžių.
Pavyzdžiui, net LKL lygyje už fizinį krepšininkų paruošimą atsakingi darbuotojai kai kuriose komandose atsirado tik prieš 2016-2017 metų sezoną.
Kitaip tariant, anksčiau žaidėjų kūnus prižiūrėjo toje srityje nekvalifikuoti specialistai. Tai nėra šiaip liapsusas – kalbame apie krepšininkų organizmą, kuris sezono metu atlaiko didžiulius krūvius.
Neatsakinga ir neprofesionali žmogaus kūno priežiūra ne tik stabdo jo fizinės formos progresą, kuris turi didžiulę įtaką krepšininko tobulėjimui, bet priveda prie traumų ir alina kūną.
Komandai neturėti fizinio rengimo specialisto yra tas pats, kas visai dienai namuose palikti mažą vaiką ir tikėtis, kad jį kitą dieną rasite sveiką ir patenkintą. Beje, ne visi profesionalūs klubai turi gydytoją – daugiau čia ir nėra, ką pridurti.
Kai kuriose LKL komandose krepšininkai sezono metu nė karto nebuvo išvesti į treniruoklių salę. Nebent ten lankėsi kiekvienas asmeniškai, kuriems rūpėjo fizinė būklė.
Tik vienetai analizuoja krepšininkų fizinius pasiekimus sezono metu. Daugelyje komandų nėra jokios analizės, kuria remdamiesi fizinio rengimo treneriai derintų sportininkų krūvį, skatintų raumenyno augimą.
Daugelyje klubų vienintelis rimtas žaidėjo fizinės būklės patikrinimas yra medicininė patikra prieš pat įsigaliojant sutarčiai. 99,9 proc. atvejų medicininė patikra praeinama. Bet dažniausiai tie testai tiesiog virsta skaičiais, kurie lieka ant stalčiuose dulkančių popierių ar kompiuterio duombazėse pamestuose dokumentuose.
O kai nėra detalios analizės ir skaičiais pagrįstos atskaitomybės, dažniausiai dirbama tiesiog iš nuojautos.
„Trūksta suvokimo, žinių, kaip yra vystomas greitis, raumenys. Mano nuomone, norint būt geru specialistu, reikia išmanyti daugiau nei vieną būdą, kaip padaryti tam tikrą pratimą. O dabar daugelis tiesiog bet kaip susako pratimus, kurie tinka gal, pavyzdžiui, fitnesistams, o ne krepšininkams. Jokio paaiškinimo, kokiu greičiu daryti, duodamas bet koks skaičius pakartojimų“, – 24sek pasakojo vienas žaidėjas.
Kai kuriose LKL komandose krepšininkai sezono metu nė karto nebuvo išvesti į treniruoklių salę. Nebent ten lankėsi kiekvienas asmeniškai, kuriems rūpėjo fizinė būklė.
24sek kalbintų žaidėjų pavardės redakcijai žinomos, tačiau krepšininkai išliko anonimais.
Kai kuriuose klubuose dar įprasta praktika skirstyti krūvį žaidėjams pagal nuotaiką. Tai būdinga vyriausiesiems treneriams, impulsyviai reaguojantiems į komandos žaidimą. Tai, beje, yra pirmoji klaida – krūvius turėtų skirstyti ne vyr. treneriai, o fizinio rengimo specialistai.
Lietuvoje vienu metu buvo populiari tik emocijomis paremta „griežtos rankos“ metodika – alinančios, ištęstos, bet organizmui moksliškai paaiškinamos naudos neturinčios treniruotės.
Jeigu komanda pralaimi, vyr. treneriai mėgsta bausti žaidėjus skirdami sunkią rytinę treniruotę, nors tuo metu krepšininko kūnui būtinas atsistatymas po rungtynių ir galima nebent neintensyvi atsistatymo treniruotė.
Čia kaip automobilio padangų priežiūra driftinge. Paprasčiau kalbant, tokios šioje vairavimo technikoje beveik nėra. Padanga drožiama, kol visiškai sudyla ir sprogsta.
Tik kitaip nei automobiliuose, traumuoto krepšininko organizmo nepakeisi. Jis užlopomas, bet vėliau grįžtant į tą pačią nepamatuotų krūvių karuselę, viskas prasideda iš naujo, iki naujo sprogimo – traumos, arba prastėjančių sportininko rezultatų.
Aišku, treneriai tą daro ne specialiai, bet paprasčiausiai iš nežinojimo, remdamiesi senais mitais apie griežtos rankos metodiką krepšininkų auklėjime.
„Būna atvejų, kai komandas turi fizinio rengimo trenerius, tačiau treneriai vis tiek daro savaip: neleidžia iki galo atlikti darbo arba tiesiog nesiklauso fizinio rengimo trenerio patarimų, nuvaro žaidėjus nuo kojų, o po to su tokiais jau nelabai ką padarysi“, – 24sek pasakojo vienas krepšininkas.
Vietoj to, kad krepšininko kūnas stiprėtų, jis paprasčiausiai nusidėvi.
Tolimiausia šios cirkuliacijos stotelė – krepšininkų gyvenimas karjeros saulėlydyje ir po karjeros, kai be vaistų ir nuskausminamųjų pagalbos išgyventi sezono neįmanoma.
Tie krepšininkai jums papasakotų dar įdomesnių istorijų, kaip vien nulipti laiptais dėl skausmo kartais yra nemažas iššūkis.
Vasaros malonumų nemalonumai
Kas jums yra vasara?
Saulė, vanduo, poilsis, atsipalaidavimas ir atostogų nuotaiką skleidžiantys malonumai.
Krepšininkams tai irgi yra proga atsikvėpti po ilgo varginančio sezono, kuris paprastai trunka apie 10 mėnesių. Kaip dabar populiaru sakyti, „pailsėti nuo kamuolio“.
Tačiau kai paprastas biuro darbuotojas gali sau leisti visas atostogas praleisti poilsio režime (teoriškai, judėjimas ir atostogų metu turi būti didžiulis, bet biuro darbuotojo karjera dažniausiai tiesiogiai nepriklauso nuo jo fizinės būklės), profesionalui vasara yra laikotarpis paruošti kūną ilgam sezonui, kad šis atlaikytų laukiantį didžiulį krūvį, ir sustiprinti fizinį pamatą, kuris leistų tobulėti technikoje.
Tai ypač svarbu pastaraisiais metais, kai LKL klubai taupydami trumpina kontraktų trukmę vienu mėnesiu fizinio parengimo sąskaita. Ką tai reiškia?
Dabar LKL žaidėjai su komanda sezonui pradeda ruoštis keliomis savaitėmis vėliau. Kai kurių komandų logika paprasta – maksimaliai sutrumpindamos fizinio parengimo dalį, jos sutaupo žaidėjams mokėdamos vienu atlyginimu mažiau.
Teoriškai, dešimties žaidėjų dešimties mėnesių sutartys siekia 500 tūkst. eurų. Devynių mėnesių atlyginimai komandai atsieina jau 450 tūkst. – klubas sutaupo bent 50 tūkst. eurų. Kuo biudžetas didesnis, tuo sutaupoma daugiau.
Kita vertus, toks požiūris duoda labai trumpalaikį efektą, kuris gali brangiau kainuoti sezono eigoje – dėl nepateisintų žaidėjų lūkesčių ar traumų perkant naujus žaidėjus ar išperkant kontraktus.
Taigi, daug LKL žaidėjų palikti likimo valiai patys susidėlioti fizinį rengimą prieš ilgą sezoną. Be to, daug Lietuvos komandų vasaromis žaidėjus palieka likimo valiai ir krepšininkai patys turi ieškoti treniruoklių salės.
Kai kurie jų samdosi trenerius sporto klubuose, bet jų darbo metodika nėra paremta profesionalių sportininkų paruošimu. Kartais ji nebūna tikslingai individualizuota.
O profesionalo organizmo auginimas ir paruošimas sezonui nėra tik lengvas rytinis krosiukas ir baziniai pratimai treniruoklių salėje, kaip daugeliui gali atrodyti. Tai yra jėgos treniruotėmis paremtas krūvis, reikalaujantis profesionalaus požiūrio ir disciplinos.
Vasarą krepšininkai turi ne šiaip kad palaikyti fizinę formą, bet sustiprinti kūną – formą palaikyti reikia sezono metu, kai tarp rungtynių ir treniruočių daug galimybių fiziškai stiprėti nėra.
Pasižiūrėkite į žalgiriečių tvarkaraštį – Lietuvos čempionai vos spėja suktis intensyviame Eurolygos ir LKL rungtynių viesule. Panašiu ritmu gyvena ir kiti Europos turnyruose dalyvaujantys Lietuvos klubai. Tokių kitą sezoną LKL bus bent septyni iš dešimties.
Bet vasarą toli gražu ne kiekvienas krepšininkas profesionaliai žiūri į savo kūno auginimą.
Jų dienotvarkę pradeda dėlioti ne kruopščiai paruoštas fizinio rengimo grafikas, o, pavyzdžiui, kad ir vestuvių datos.
Daug žaidėjų su savo antrosiomis pusėmis įsisuka į vestuvių maratoną – savų, artimųjų ir tolimų bičiulių. Jeigu krepšininkai ten dar pakelia taurelę, organizmas nuo alkoholio išsivalo per mažiausiai 4 dienas. Paskaičiuokite, kiek laiko susikarpo per vieną vasarą atšokant 3-4 vestuvėse.
Nuo vaikystės krepšinyje esantys žaidėjai net po 20 metų nežino elementariausių kūno stiprinimo žinių.
„Trūksta žinių, vyr. trenerio ir fizinio rengimo trenerių supratingumo, bet iš žaidėjų pusės tai tuo labiau nėra supratimo, kaip viskas vyksta. Vasaromis būna daug tokių žaidėjų, kurie tik vaikšto į salę pamėtyti į krepšį. Aišku, kurie nori kažką pasiekti, tie supranta, kad to neužtenka, ir samdosi trenerius“, – 24sek pridūrė vienas žaidėjas.
Suskilęs piramidės pamatas
Kur pirmiausia mes įgyjame elementariausias profesines žinias? Ko gero, dauguma tą padaro mokyklos suole.
Taip ir krepšininkai, kurie savo profesijos abėcėlę pradeda dėliotis krepšinio mokyklose.
Tačiau 24sek žiniomis, krepšinio mokyklose jaunuoliai gauna nebent labai minimalią bendrinę informaciją apie fizinį rengimą, į kurį įeina taisyklinga mityba ir raumenyno vystymas. Bet jaunuoliams tai yra labai kenksminga tendencija.
Jauno geresnio krepšininko dienotvarkė atrodo maždaug taip: rytinė treniruotė salėje 8 val. ryto, pamokos mokykloje iki pavakarių, dar viena vakarinė treniruotė, trumpas poilsis vakare ir miegas.
Tai yra įtempta dienotvarkė net ir jaunam organizmui, kuriai atlaikyti reikia profesionalios kūno priežiūros. Bet realybė tokia, kad dauguma jaunuolių į rytines treniruotes keliasi net nepapusryčiavę, o dienos metu užkemša skrandį nevisaverčiu maistu.
Po treniruotės, kuriai kūnui įsisavinti reikia tinkamo atitinkamos porcijos maisto ir poilsio, vaikai stresuoja mokyklos suole ir pietauja dažniausiai tuo, kas pakliūva po ranka. O tokiose situacijose po ranka paprastai pakliūva ne patys maistingiausi patiekalai.
Neatsistatęs organizmas vėl siunčiamas į vakarinę treniruotę. Dažniausiai – pavargęs ir mažai motyvuotas, be ugnelės kilti į viršų kaip raketa.
Įsisukęs į rutiną jaunuolis gyvena tokiu ritmu 5 dienas per savaitę, o savaitgaliais dar žaidžia rungtynes. Vaikai mėtomi iš vienų lygų į kitas, taip per savaitę sužaisdami po 3-5 rungtynes. Toks rungtynių ritmas išbalansuoja vaiko fizinį ir techninį tobulėjimą.
Ir sugrįžtame prie padangos efekto – ji dyla, kol vieną dieną sprogsta. Arba ji tiesiog vėliau tikrai nerieda taip sklandžiai, kaip riedėtų prižiūrima padanga.
24sek bendravo su jaunaisiais Lietuvos krepšininkais, kurie patvirtino, kad jiems trūksta informacijos apie sveiką mitybą ir raumenų vystymą.
Kaip 24sek pasakojo jauni žaidėjai, krepšinio treniruotėse akcentuojami tik baziniai elementarūs pratimai, tačiau krepšininkų fizinė būklė reguliuojama labai minimaliai, o informacija apie mitybos pagrindus neteikiama. Arba bent jau jos nėra tiek, kad krepšininkas galėtų nuovokiai auginti savo kūną kiekvieną dieną.
Todėl dažnai į jaunų sportininkų racioną įeina pusgaminiai ar traškučiai, o nekontroliuojamas sportininko mitybos planas pateisinamas senu geru „viską valgau, nes vis tiek išsportuosiu“.
Tačiau stiprus ir efektyvus raumenynas iš traškučių nesusidaro. Kaip ir iš bazinių kiekybine metodika paremtų treniruočių. Daug kur įprasta visiems žaidėjams primesti bendrą programą – nedirbama individualiai. Tam yra ir logiška priežastis – trūksta specialistų.
Jeigu neturite brolio dvynio arba dvynės sesers, gatvėje nesutiksite identiškais atrodančio žmogaus. Lygiai taip pat nėra identiško organizmo, kuriam tiktų vienoda metodika.
Net ir stresinėje aplinkoje augantis jaunuolio organizmas dar kalasi į priekį augdamas „iš savęs“, tačiau bėgant metams profesionalai susiduria su problemomis. Tinkamas fizinis krepšininko parengimas pagreitintų organizmo augimą ir jauno žaidėjo tobulėjimą.
Pabrėžtina, kad ne visur treneriai atsainiai žiūri į jaunųjų krepšininkų fiziologiją. Bet tokių šviesulių Lietuvos krepšinyje dar trūksta.
„Nors žaidžiau mažame mieste, bet treneris tikrai stengdavosi. Ir į stovyklas prieš sezoną važiuodavome vien dėl fizinio pasiruošimo, ir sezono metu dirbdavome su kineziterapeute. Jie labai dėl mūsų stengdavosi“, – 24sek pasakojo vienas žaidėjas.
Talentai skirstosi į užsienį
Jaunieji Lietuvos krepšininkai pernelyg neišsiskiria savo fizinėmis galimybėmis. Jaunimo čempionatuose susidūrus su gerokai atletiškesniais Prancūzijos krepšininkais ar jau vyrus primenančiais turkais, akivaizdžius fiziologinius skirtumus įprasta nurašyti „genams“ ir „lėtesniam lietuvių brendimui“.
Tačiau raumenų išsivystymo procesas būtų žymiai spartesnis, jei krepšininkų kūno augimas būtų maksimaliai sureguliuotas.
Per pastaruosius keletą metų į Ispaniją išvyko Arnas Velička, Tadas Sedekerskis, Tomas Balčiūnas, į Vokietiją pasuko Arnoldas Kulboka, Ispanijoje ir NCAA sistemoje tobulėjo Domantas Sabonis, vis daugiau žaidėjų skrenda į Ameriką.
Tai perspektyviausi ir talentingiausi šių dienų Lietuvos jaunuoliai.
Tuo tarpu Lietuvoje ruošiami žaidėjai vis atsimuša į lubas, kurias pramuša vienetai.
Viskas kaip ant delno išryškėja jaunimo rinktinėse susitikus užsienyje ir Lietuvoje sportavusiems žaidėjams. Kai kurių tėvynėje augusių jaunuolių kūno sudėjimas net neprimena sportininkų kūno.
Beje, Lietuvos krepšinio lygoje žavimės veteranų Kšištofo Lavrinovičiaus, Mindaugo Lukauskio, Tomo Delininkaičio žaidimu. Bet pastaraisiais metais Lietuvoje suspindo per mažai naujų žvaigždučių, kurios užgožtų vyriausius žaidėjus.
Rokas Giedraitis, Lukas Lekavičius, Edgaras Ulanovas – vienetai pastarųjų metų derliaus Lietuvoje. Kuklesnėse LKL komandose dominuoja patyrę žaidėjai arba užsieniečiai, o naujų šviesulių iškyla vis mažiau. Sugrįžkime prie Lietuvos krepšininkų pasiekimų Europos ar NBA klubuose – elito rate mūsiškių lieka vis mažiau.
Panaši tendencija anksčiau buvo Lietuvos moterų krepšinio lygoje, kurioje jaunų talentingų krepšininkių beveik nebeliko. LMKL tapo veteranių lyga. Labiausiai patyrusioms traukiantis į krepšinio užribį užtarnauto poilsio, jų vietoje neatsirado užtektinai žaidėjų, kurios pakeistų buvusias lyderes.
Kur Lietuvos moterų krepšinis dabar?
Kas apdraustas, kad vyrų krepšinio nelaukia toks pat likimas?
24sek kalbinti krepšininkai pasakojo, kad fizinio rengimo trenerių darbas topiniuose Lietuvos klubuose ir rinktinėse juos tenkino. Žaidėjai pritaria, kad kai treniruočių krūvį reguliuoja ne komandos vyr. treneris, o fizinio rengimo specialistas, teigiamas efektas juntamas labiausiai.
Daug kas priklauso ir nuo paties fizinio rengimo trenerio kompetencijos ir atsidavimo savo darbui.
Tačiau pašnekovai sutaria, kad vaikų krepšinyje pilkoji zona akivaizdi – jiems anksčiau trūkdavo ir vis dar trūksta informacijos. Tą įrodo naujosios Lietuvos krepšininkų kartos fiziniai pajėgumai – daugelio jaunuolių raumenys neišsivystę taip, kad galėtų susitvarkyti net su elementariausiais pratimais.
Daug prie to prisidėjo ir pasikeitęs gyvenimo ritmas – dabar vaikai žymiai sėslesni.
Ar metas nerimauti?
Rinktinės gydytojas ramus
24sek susisiekė su Lietuvos krepšinio federacijoje dirbančiu gydytoju Vyteniu Trumpicku. Jis tikina, kad krepšininkams Lietuvoje suteikiamos puikios sąlygos sportuoti.
„Situacija gera. Vykdoma kruopšti krepšininkų priežiūra.
LKF investavo didžiulius pinigus. Jaunus žaidėjus čiupinėjame jau 3-4 metus. Žinome, kokie jie ateis į U16, U17 ar U18 rinktines.
Vykdomi didžiuliai projektai. Seniau, prieš kažkiek metų, galbūt federacija pataupydavo testams, bet dabar jiems investuojami didžiuliai pinigai, todėl puikiai žinome rinktinės narių fizinę būklę.
Žinome, ko iš jų galima tikėtis, kur jie gali sustoti. Vykdoma visa kontrolė ir prevencija, sudarytos geros sąlygos“, – kalbėjo V.Trumpickas.
V.Trumpicko teigimu, didelį postūmį fizinės būklės patikrai davė projektas „Talentų U15 karta“, kai būrys perspektyviausių Lietuvos berniukų ir mergaičių kviečiami į stovyklas, kuriose gauna ne tik techninių, bet ir teorinių žinių.
„Visiems kandidatams skiriamas didžiulis dėmesys. Negaliu kalbėti apie visų sporto mokyklų vaikus – čia jau privatus sektorius. Bet rinktinės žaidėjai, perspektyviausi ir talentingiausi žmonės, yra po padidinamuoju stiklu.
Suteikiamos idealios sąlygos, kuriomis nenusileidžiama net vyrų rinktinei.“
V.Trumpicko žodžiais, U15 talentų kartos projekto dalyviams sudaromas detalus mitybos ir sporto planas. Gydytojas tikino, kad vykdoma griežta to plano laikymosi kontrolė.
Paklaustas, kaip patikrinamas jaunų talentų fizinis pajėgumas, V.Trumpickas aiškino tokios technikos neturintis, bet pasiūlė pasižiūrėti į jaunimo rinktinių rezultatus. Pavyzdžiui, FIBA aštuoniolikmečių reitinge lietuviai rikiuojasi antri, po amerikiečių.
„Pas mus nėra tokios aparatūros, kuri gali patikrinti, kas ką gali padaryti ir ko negali. Bet juk rezultatai kalba už save. Nemanau, kad turime kažkokių bėdų. Aišku, tobulėti galima visur. Bet daug kas atsiremia į finansus.
Jeigu norėtume aprėpti visas mokyklas, vienai federacijai tą padaryti būtų nežmoniški pinigai. Jeigu kažkur mokykla parodytų iniciatyvą, kad jai reikalinga pagalba, bandytume greitai tą klausimą išspręsti.“
Jeigu norėtume aprėpti visas mokyklas, vienai federacijai tą padaryti būtų nežmoniški pinigai.
Projektas „Talentų U15 karta“ šiemet gyvavo trečiąjį sezoną. Kasmet į jį buvo atrenkama po 12 berniukų ir 12 mergaičių.
24sek kalbinti krepšininkai antrino, kad tokiuose projektuose ir rinktinėse specialistų priežiūra jie neturi, dėl ko skųstis, tačiau į jas patenka tik nedidelė dalis žaidėjų.
V.Trumpicko teigimu, su profesoriumi Rimtautu Gaudu jis jau 10 metų vykdo prevencinę programą ir pagal jų turimus rezultatus, traumuotų žaidėjų tarp 14-20 metų amžiaus sportuojančiųjų sumažėjo 10 kartų.
Kaip pavyzdį klubiniame krepšinyje jis pateikė „Žalgirį“. V.Trumpicko teigimu, per du pastaruosius sezonus nė vienas žalgirietis nepatyrė didžiulių traumų.
„Galite patys pastebėti, kad per dvejus metus „Žalgiryje“ neįvyko jokios traumos. Aišku, be tokių nenumatomų traumų kaip piršto lūžis. Bet rimtesnių traumų nebuvo. Tai didelis medikų darbas ir trenerių supratingumas, kurie skiria tam dėmesį“, – tikino V.Trumpickas.
2016-2017 metų sezoną „Žalgiris“ iš tiesų turėjo minimalių problemų dėl traumų.
Bet 2015-2016 m. pusmetį be krepšinio dėl stresinio kairės pėdos lūžio praleido Robertas Javtokas. Puolėjas Vytenis Lipkevičius nerungtyniavo kelis mėnesius dėl padikaulio lūžio.
Paprašytas pakomentuoti situaciją kuklesniuose LKL klubuose, kuriuose girdima nusiskundimų dėl požiūrio į krepšininkų fizinį rengimą, V.Trumpickas nedaugžodžiavo: „Apie kitas komandas informacijos neturiu ir komentuoti negalėčiau.“
Kruopštus ispaniškas pavyzdys
Užsienio specialistai žvelgdami į situaciją Lietuvoje nedramatizuoja.
Pavyzdiniu krepšininkų fizinio paruošimo modeliu gali pasigirti Vitorijos „Baskonia“ klubas. Vitorijos krepšinio komandą „Baskonia“ ir futbolo ekipą „Alaves“ prižiūri profesionalų brigada. Ji dirba pagal Kroatijos specialisto Igorio Jukičiaus paruoštą BAL sistemą (pavadinta nuo „Baskonia“ ir „Alaves“ pavadinimų).
Ją sudaro septyni pagrindiniai komponentai: fizinis rengimas, mityba, sporto medicina, atsistatymas, treniruočių analizė, talento identifikacija ir gyvenimiška veikla.
„Šios sistemos misija – padėti atletams gyventi sveikiau ir sėkmingiau, kas jiems leistų pagerinti savo rezultatus ne tik sportinėje veikloje, bet ir gyvenimiškoje kasdienybėje“, – 24sek pasakojo „Baskonia“ fizinio rengimo ir atsistatymo treneris Luka Svilaras.
Kad sistema Vitorijoje veiktų, tam pasitelkta didžiulė komanda su mitybos specialistu, psichologu, sporto mokslo specialistu, gydytoju, dviem fizioterapeutais, sporto reabilitacijos treneriu, fizinio rengimo ir atsistatymo specialistu.
Būtent ši specialistų grupė, o ne komandos vyriausiasis treneris, skirsto žaidėjų krūvį per treniruotes tarp rungtynių.
Vitorijos specialistai prieš sezoną testuoja žaidėjus ir kiekvienam asmeniškai sudaro individualius kūno tempimo-lankstumo planus, jėgos programas ir esminius nurodymus geriausiai kondicijai išlaikyti.
Vitorijos krepšininkai treniruojasi su specialiomis technologijomis, kurios seka žaidėjo fizinę būklę visos treniruotės metu. Pagal užfiksuotus rodmenis specialistai derina tolimesnę treniruočių programą, mato net ir mažiausius nukrypimus nuo normos.
Kiekvienas komandos narys gauna detalią savo augimo analizę, kurią šlifuodamas sezono metu išlaiko savo kūną maksimaliai paruoštą krūviams. Pagal gautus kiekvienos treniruotės duomenis treneriai reguliuoja krūvį žaidėjams kitoms pratyboms.
„Visos šios sistemos idėja yra kontroliuoti žaidėjų krūvį atnaujinant programas kas savaitę ir išlaikyti žaidėjus taip vadinamoje šviežioje zonoje, kad žaidėjai ir nepervargtų, ir atsiduotų treniruotėms pilna jėga“, – 24sek pasakojo L.Svilaras.
Kad žaidėjai augtų ir tobulėtų, „Baskonia“ 1-3 kartus per savaitę rengia jėgos treniruotes, priklausomai nuo rungtynių tvarkaraščio.
Sezono įkarštyje treniruočių tvarkaraštis kruopščiai modeliuojamas su rungtynėmis, kad žaidėjai atsistatytų.
„Baskonia“ trenerių komanda išmokė žaidėjus gerbti privalomą atsistatymo protokolą – įskiepijo jiems būtinybę po treniruočių minti mažo intensyvumo dviračius, naudotis spa, šaltomis voniomis, išsimasažuoti, atlikti tempimo pratimus.
Prieš sezoną „Baskonia“ surengė mokymus, kad krepšininkai suvoktų programą ir jos teikiamus privalumus.
L.Svilaro teigimu, fizinio rengimo sistema Lietuvoje pernelyg nesiskiria nuo kitų Europos valstybių. Vitorijoje naudojama sistema taip pat yra išskirtinė Ispanijoje – daugelis dar dirba pagal senas metodikas.
„Sunku globaliai įtvirtinti kokią nors sistemą. Viskas daugiausiai vis tiek sprendžiama vietiniame lygyje. O sistemos įdiegimas labai priklauso nuo to, kaip žmonės ja tiki“, – teigė L.Svilaras.
Lietuvoje pašnekovas išskyrė kelių specialistų pavardes: „Žalgirio“ fizinio rengimo trenerio Justino Grainio, „Lietuvos ryto“ – Evaldo Kandratavičiaus, Lietuvos rinktinės – Sigito Kavaliausko ir Suomijoje studijuojančio Stanislovo Grincevičiaus.
„Jūs turite gerų trenerių. Tikiu, kad Lietuvoje užtenka gerų specialistų, kurie palaikytų gerą fizinio rengimo sistemą“, – 24sek sakė L.Svilaras.
Jis išdėstė pagrindines I.Jukičiaus sistemos gaires:
Seni, bet efektyvūs metodai:
- Baziniai jėgos ir ištvermės testai, pagal kuriuos sudaromos individualios treniruočių programos ir užduotys prieš sezoną;
- Bazinis bėgimas lauke prieš sezoną, ankstyvoje pasiruošimo stadijoje;
- Komandos jėgos treniruotės su individualia programa prieš sezoną;
- Treniruočių krūvio matavimas ir stebėjimas pagal RPE metodiką;
- Kondicijos palaikymas ant parketo krepšinio žaidimų forma;
- Treniruočių krūvio intensyvumo mažinimas prieš rungtynes;
- Mityba – šviežio ir aukštos kokybės maisto vartojimas;
- Papildų vartojimas pagal individualius poreikius;
- Miego režimas pagal valandas ir trukmę.
I.Jukičiaus sistemos naujovės:
- Sezono metu rengti individualias jėgos treniruotes;
- Skirti žaidėjams trumpalaikius ir ilgalaikius treniruočių tikslus;
- Ruošti žaidėjus fiziškai ir psichologiškai kiekvienai treniruotei;
- Nuolatinis krūvio stebėjimas mikrotechnologijų pagalba;
- Treniruočių krūvio derinimas su rungtynėmis;
- Supratimas, kaip skirtingos transporto priemones paveikia žaidėjų kūną;
- Rūpintis žaidėjais, kurie išvykose skundžiasi miego sutrikimais;
- Naudotis programėlėmis, kurios gerina kvėpavimo kokybę;
- Turėti sporto psichologą, kuris nuolat dirba su žaidėjais ir treneriais.
