Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 sausio 14d. 18:56

„Ryto“ situacija miesto atstovo akimis: jaunimo signalai, atsakymai D.Gudelio kritikams ir šio indėlis

Vilniaus „Rytas“ – vėl Lietuvos krepšinio bendruomenės dėmesio centre, tačiau sostinės klubo vadovai mieliau trauktųsi į pavėsį nei būtų kapitonais skęstančiame laive. Šis vilniečių sezonas darda vis gilyn į bedugnę su kiekvienu mėnesiu, o sirgaliai vis garsiau reikalauja pagrindinio dalininko Dariaus Gudelio ir trenerio Donaldo Kairio galvų.

Vilniaus administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas yra savivaldybės atstovas „Ryto“ klube – jis priklauso ir trijų žmonių valdybai, tvirtinančiai svarbiausius ėjimus. Šios valdybos pirmininkas yra pagrindinis dalininkas D.Gudelis, trečiasis narys – akcininkas Olegas Šibkovas.

„Rytas“ dar vasarą susilaukė klausimų dėl parduotų jaunųjų talentų: Mareko Blaževičiaus, išvykusio į Kauno „Žalgirį“, ir Deivido Sirvydžio, su trumpu sustojimu Jeruzalėje persikėlusiu į „Detroit Pistons“. Išvyko ir Ąžuolas Tubelis – talentingas aukštaūgis patraukė į NCAA.

Sezonas artėjo, o į komandą ėmė traukti solidūs pirkiniai: Andrew Goudelockas, Demetrius Jacksonas, Chrisas McCullough. Treneriu paskirtas D.Kairys, pakeitęs Dainių Adomaitį.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Donaldas Kairys
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Donaldas Kairys

Ir nors sezono pradžia atrodė įkvėpianti, vėliau „Ryto“ garvežys ėmė slysti nuo bėgių, kol galiausiai kelionėje į LKL titulo vagystę ir Čempionų lygos šturmą ėmė keistis keleiviai, o viena maršruto dalių pasibaigė labai anksti.

Vilniečiai jau nebeturi šansų patekti į kitą Čempionų lygos etapą, LKL su 9 pergalėmis ir 5 pralaimėjimais užima trečiąją vietą, o Karaliaus Mindaugo taurėje prieš atsakomąsias ketvirtfinalio rungtynes su Utenos „Juventus“ turi 2 taškų deficitą.

Komandą sezono starte paliko D.Jacksonas, šią savaitę išvyko ir Maurice'as Ndouras – daugiausiai komandai pastaruoju metu davęs legionierius, nevengęs energijos eikvoti ne tik puolime, bet ir gynyboje. Be to, jis aukojosi dėl klubo, kai šiam stigo žaidėjų.

Permainų, panašu, laukia ir daugiau.

D.Kairio kėdė idealiame pasaulyje braškėtų taip, kad ir nukritusi plunksna galėtų ją sulaužyti, bet ne šiuo atveju – jau rašėme, jog „Rytui“, pasak A.Bužinsko, yra pernelyg finansiškai skausminga nutraukti sutartį su treneriu.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Darius Gudelis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Darius Gudelis

Į D.Gudelį krypsta kritikų prožektorių šviesos, tačiau pagrindinis klubo dalininkas lieka šešėlyje. Sirgaliai net skelbė klubo vadovo paiešką, kai šis neištesėjo pažado stoti ant bačkos ir paaiškinti situaciją klube „Ryto“ tinklalaidėje.

– Kaip jūs matote situaciją „Ryto“ klube?15min paklausė valdybos nario A.Bužinsko.

– Viena vertus, kur reiktų pačią organizaciją pagirti, tai dėl to, kad, kaip matome, administraciniu lygiu dirbama profesionaliai, skaidriai, klausimų dėl to nekyla nei mums, nei savivaldybei. Anksčiau tokių pagrįstų klausimų iškildavo. Atliktas veiklos teisinis auditas, kuris parodė padėtį klube, galbūt ne iki galo teisingą vadybinę praktiką, taikytą anksčiau. Matome ir mažėjančias skolas, gyvenimą pagal kišenę, šį sezoną jau beveik 200 tūkst. eurų skolų yra atiduota. Kas susiję su valdymo puse, matome poslinkį į priekį.

Klube vadyba ilgą laiką buvo ne itin profesionaliai tvarkoma.

Bet taip jau gyvenime būna, kad ne visada geros vadybinės praktikos sutampa su gerais sportiniais rezultatais. Šiuo metu rezultatai nieko netenkina: nei sirgalių, nei miesto, nei pačios „Ryto“ administracijos, nei žaidėjų, nei trenerių. Čia nereikia būti dideliu pranašu, kad suprastume rezultatus, bet norėčiau pabrėžti, kad administraciniai pokyčiai, kurie buvo reikalingi seniai, pradėti būtent šiais metais. Nereikia tikėtis, kad tai duos vaisių iš karto. Bet kai sportiniai rezultatai prasti, visi, natūralu, kelia klausimą ir dėl vadybos. Klube vadyba ilgą laiką buvo ne itin profesionaliai tvarkoma, tai per pusę metų pakeisti ką nors yra gan sudėtinga.

– Kalbate apie prastą, neprofesionalią buvusią vadybą, ar turite omenyje Rolando Jaručio veiksmus?

– Ne, neturiu jo omenyje. Kalbu bendrai apie situaciją. Anksčiau gal buvo bendras požiūris, kad pinigus reikia išleisti, o po to galvoti, kiek jų išleidai ir kaip atsiskaitysi. Nuo šio sezono tie dalykai yra labai prižiūrimi ir čia nėra generaliniam direktoriui klausimas. Klubo administracija, jei leidžiama jai leisti pinigus, tai ji tai ir darys tam, kad pasiektų geresnių rezultatų, bet jautėsi priežiūros trūkumas, gal net iš tos pačios savivaldybės, akcininkų ir valdybos.

Dabar, kas susiję su akcininkais, jie yra susivieniję, yra patvirtinta mažesnė, veikianti valdyba, todėl priežiūros institucijos finansiniam atskaitingumui veikia daug geriau. Gal daug kas tai vertina kaip smulkų darbą, bet atliktas auditas parodė nemažai vadybinių spragų, kurias turime tvarkyti. Taip pat yra praeityje užkoduotų problemų, su kurių pasekmėmis susiduria dabartiniai savininkai.

VIDEO: „urBONUSas“: antipatijos „Ryte“, išbalęs R.Kurtinaitis, iššūkis D.Adomaičiui ir Ą.Tubelis NBA

– Paminėjote priežiūrą. Buvo jau kalbėta apie naują sistemą, bet gal galite trumpai papasakoti, kaip priimami sprendimai dėl finansų panaudojimo?

– Natūralu, kad visada už viską lieka kaltas generalinis direktorius, bet, jei kalbame rimtai, tai iš vadybinės pusės sumažintas valdybos narių skaičius iki trijų. Tokio dydžio organizacijai – tai optimalus skaičius, kuris leidžia greičiau susirinkti, priimti sprendimus, lengviau pakonsultuoti administraciją, jei reikia jai kokios nors pagalbos.

Roko Lukoševičiaus nuotr./Adomas Bužinskas
Roko Lukoševičiaus nuotr./Adomas Bužinskas

Visi sandoriai, kurie yra didesni nei 50 tūkst. eurų, turi sulaukti valdybos pritarimo. Tai reiškia, kad bet koks didesnis nei vienerių metų kontraktas turi pereiti pro valdybą, kad būtų užtikrinta pinigų leidimo kontrolė, kad nebūtų per daug žaidėjų nusiperkama, kad nebūtų viršijamas biudžetas ir panašiai.

Taip pat yra nuolatinis administracijos atsiskaitymas valdybai tiek finansų, tiek veiklos prasmėmis. Tie vadybiniai modeliai visiškai elementarūs, jie veikia bet kokioje profesionalioje organizacijoje, tiesiog anksčiau jų nebuvo. Dabar, kai yra aiškumas, visi žino, kas ir ką daro, žino, ko galima paklausti. Dėl to nepagrįstų įtarimų yra mažiau.

Tiesa, valdyba komplektacijos klausimų nesprendžia. Taip pat nesprendžia, ką ir kiek metų pasirašyti, tik prižiūri, kad kontraktai atitiktų strategiją ir finansines galimybes.

– Vilniaus „Rytas“ kalba apie jaunimo ugdymą, įsivaizduoju, kad ir savivaldybė nori, kad komandoje būtų jaunų vietinių žaidėjų. Šią vasarą įvyko garsusis išsipardavimas, kai išvyko Marekas Blaževičius, Deividas Sirvydis, Ąžuolas Tubelis. Kaip savivaldybė reaguoja į tokią situaciją?

– Norima, kad Vilniuje žaistų mūsų akademijose užaugę vaikai, kad jie nusiklotų kelią mūsų klube. O po to, jei jie yra gabūs ir ambicingi, jų lygis ima viršyti klubo lygį. Dėl to mes nematome jokios bėdos, kaip tik – jei galime tapti platforma jų tobulėjimui, tai mes tikrai norime tą padaryti.

Kas susiję su Deivio ar Ąžuolo situacija, tai klubas gal ir galėjo daugiau padaryti, bet sutartys yra sutartys. Teisiškai to nesustabdysi, akivaizdu, visi norėtų, kad tie jauni talentai kuo ilgiau liktų struktūroje. Manau, kad tam tikrus namų darbus po šitų išvykimų klubas irgi yra padaręs.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Sirvydis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Sirvydis

Matome vis labiau tobulėjantį Augustą Marčiulionį. Reikia nepamiršti fakto, kad „Rytas“ šiais metais sukūrė ir akademiją, kur patys ruoš talentus. Tuos namų darbus klubas daro, akivaizdu, kad jie buvo padaryti kiek per vėlai vien dėl to, kad jūsų minėti asmenys jau išvyko.

Bet nereikia nukabinti nosies, o toliau dirbti, kad tuos talentus išsiugdytume. Šios situacijos mes jau nebepakeisime.

Signalus siunčia, akivaizdu. Reikia būti aklam ir kurčiam, kad to nematytum.

– Paminėjote D.Sirvydį, Ž.Tubeli, o štai M.Blaževičius išvyko iš „Ryto“ į Kauno „Žalgirį“. Ką iš šitos situacijos buvo galima išmokti, kokios klaidos buvo čia padarytos?

– Mareko situacija išvis sudėtinga. Jis važiavo žaisti pas trenerį, tačiau jis pasikeitė. Jis priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė, klubas gavo numatytą išpirką.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marekas Blaževičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marekas Blaževičius

Mes laikomės pozicijos, kad jam būtų geresnės sąlygos tobulėjimui mūsų organizacijoje, bet, jei nesugebėjome to įrodyti, tai patys esame kalti. Pasirinko Marekas, ką pasirinko, linkime jam sėkmės, jis yra Vilniaus krepšinio sistemos auklėtinis, apmaudu, kad jis išvyko į kitą barikadų pusę.

– Iš pačių išvykusių jaunųjų krepšininkų stovyklų girdimas požiūris, kad jie ne kiek norėjo išvažiuoti kitur, bet nelabai norėjo likti „Ryte“, nematė ir paties klubo noro, kad jie liktų. Ar šita situacija siunčia signalą, ar verčia daryti kažkokius pokyčius, kad jauni žaidėjai, galintys ateityje tapti klubo veidais, norėtų liktų „Ryte“?

– Signalus siunčia, akivaizdu. Reikia būti aklam ir kurčiam, kad to nematytum. Jei jauni žaidėjai išvažiuoja, jei klubas, kuris stipriai turėtų būti antras ir kartais mėginti įkąsti „Žalgiriui“, pralaimi Utenai ir kitoms komandoms, tai tie signalai yra ir jie gana stiprūs.

Kiek galima save paguosti bent iš savivaldybės pusės, tai kad dabartine administracija ir klubo valdymo modeliu pasitikime, žinome, kad jis yra skaidrus ir veikiantis. Tikimės, kad visi šitie išbandymai, išvažiavimai ir pralaimėjimai, žaidėjų praradimo atžvilgiu, leis mums padaryti išvadas ir tas nesėkmes paversti sėkmėmis vėliau.

– Komandos komplektacija šiam sezonui dar buvo vykdoma pagal senąjį valdymo modelį, taip?

– Taip, taip. Natūralu, kad šis sezonas pereinamasis, chaotiškas kažkiek. Matome to rezultatus.

– Buvo komandos papildymų sezono viduryje, kai atvyko Ryanas Boatrightas ir Keithas Bensonas. Ar šie pasirašymai pateko po valdybos padidinamuoju stiklu? Kas buvo idėjos autorius ir kas – jos palaimintojas?

– Taip, tai natūralu, nes yra tokia atsakomybė. Be valdybos patvirtinimo nebūtų tie žaidėjai atvykę į komandą. Jie atėjo Donaldo pasiūlymu ir valdybos pritarimu. Tik noriu pakartoti, kad valdyba sportinės dalies nevertina, nes neturi tam kompetencijos.

Sportinę dalį turi sužiūrėti treneris, sporto direktorius, generalinis direktorius. Valdyba turi pasižiūrėti, ar tie žaidėjai ir jų pasirašymas atitinka klubo finansinę situaciją ir keliamus tikslus. Kad nesusidarytų įspūdis, kad Darius žaidžia NBA menedžerį su „Rytu“.

– Sakykim, jūs gaunate žinią, kad klubas nori pasirašyti sutartį su K.Bensonu. Ar išgirdote argumentų, kodėl šis pasirinkimas bus geresnis nei, pavyzdžiui, jaunas žaidėjas iš „Perlo“? Ar jūsų, kaip savivaldybės atstovo, pozicija nėra tokia, kad rotacijos žaidėją geriau imti iš savo daržo?

– Jei įsivelsiu į žaidėjų atskirą komentavimą, tai keistai atrodys, kai savivaldybės darbuotojas, kuruojantis energetikos sektorių, paišo žaidėjus klubui. Esmė ta, kad savivaldybės pozicija, kurią girdi klubas, yra vilniečių ugdymas. Būtent dėl to buvo kurta akademija ir t. t. Kodėl sportine prasme pasirinkti vieni ar kiti žaidėjai, aš komentuoti negaliu.

– Darius Gudelis yra labai plačiai aptarinėjamas pastaruoju metu, yra paišomi plakatai, jis ieškomas sirgalių, garsiai kritikuojamas. Koks yra D.Gudelis jūsų akimis, ar jis yra tinkamas žmogus klubui? Ir kokias klaidas jis daro, kad atsiduria dėmesio centre taip dažnai ir taip ryškiai?

– Mes matome, kad šiuo metu Darius yra tapęs atpirkimo ožiu už visus gerus ir blogus klubo rezultatus. Ar pagrįstai, tai greičiausiai kiekvienas gali pasidaryti savo išvadas. Mes iš savivaldybės pusės žiūrime į tam tikrus objektyvius kriterijus, kurie yra mums svarbūs: pinigų panaudojimas, skaidrumas, viešumas, jaunimo ugdymas. O tam tikrus nesutarimus tarp sirgalių ir Dariaus galime išspręsti, mes iš savo pusės galime imtis iniciatyvos ir pamoderuoti tai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Darius Gudelis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Darius Gudelis

Reikia suprasti, kad klubo savininkai, ar tai būtų savivaldybė, ar Darius, ar kiti, jie aikštėje už žaidėjus nebėgioja ir žaidimui įtakos nedaro. O vadybiniai dalykai rezultato neduos nei dabartinį sezoną, nei galbūt ir kitą. Tai yra natūralu.

– Jei kalbėčiau komandos sirgalių lūpomis, tai jie mato prastus komandos rezultatus, kai kuriuos žaidėjus, nepatenkintus treneriu. Dėl prastų rezultatų jie kaltina daug ką, bet didžiausias noras, atrodo, yra, kad D.Gudelis viešai paaiškintų, kas vyksta klube, komandoje, kokia yra bendra situacija. Tokio paaiškinimo jie negauna. Ar jums neatrodo, kad tiesiog trūksta dažnesnio ir aiškesnio komunikavimo iš svarbiausių klubo žmonių?

– Jei sirgaliai sako, kad trūksta, vadinasi, trūksta. Arba mums nepavyksta jų įtikinti, kad netrūksta. Savaitgalį buvo išėjęs interviu su pačiu Dariumi, bet natūralu, kad tiesioginio kontakto su aktyviausia bendruomenės dalimi – „B tribūna“ – poreikis yra didesnis.

Iš savivaldybės pusės mes tokią diskusiją apie klubą žadame pamoderuoti ir tuos atsakymus pamėginti suteikti. Nėra taip, kad tie akcininkai kažką slėptų, nuo kažko slėptųsi ar būtų dingę. Tiesiog reikia parodyti dėmesį sirgaliams, juos išklausyti ir bet kokiu atveju tiek mes, tiek jie yra suinteresuoti, kad klubas atrodytų geriau nei atrodo dabar. Daug kas dėl klubo išgyvena, rezultatai netenkina.

Rėmėjus yra sunku pritraukti dėl Gedvydo Vainausko anksčiau taikytų metodų su šantažo priemonėmis.

Natūralu, kad yra padaryta klaidų, jei bendruomenės viduje kylančias diskusijas reikia nešti į viešumą. Iš to mes didelės problemos nedarome, nes galimybė tą problemą išspręsti yra. Artimiausiu metu diskusija bus inicijuojama. Apmaudu, kad tam tikri pokyčiai klube ir administracijoje, vadybinio modelio pakeitimas, kuris kainavo ir nervų, ir jėgų, nesutampa su lūkesčiais. Manome, kad tai laikina.

– Dar viena vyraujanti nuomonė viešojoje erdvėje tokia, kad dėl D.Gudelio įvaizdžio klubui yra sunku pritraukti rėmėjus.

– Rėmėjus yra sunku pritraukti dėl Gedvydo Vainausko anksčiau taikytų metodų su šantažo priemonėmis. Va kur yra didelė bėda – tai buvęs savininkas, kurio padarinius tiek įvaizdžio, tiek finansine prasmėmis klubas iki dabar jaučia ir dar ilgai jaus. O tai, kad pasikeitus klubo savininkams nebuvo sugebėta to skirtumo rodyti ir tai bandoma daryti tik dabar, tai yra ir savininkų, ir, dalinai, savivaldybės atsakomybė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gedvydas Vainauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gedvydas Vainauskas

Aš kažkaip kitaip šitoje vietoje tą diskusiją pakreipčiau, o dabar pagrindinė bėda finansų pritraukimo yra ekonominė situacija ir pandemija, kuri, natūralu, didžiąją dalį verslų yra privertusi pasiveržti diržus. Todėl klubo finansinę būklę vertinu kaip stabilią, ji tikrai galėtų būti blogesnė.

– Kai 2018 metais buvo pasirašyta sutartis su D.Adomaičiu, buvo žadėta, kad šį – 2020-21 metų – sezoną biudžetas sieks 6 milijonus eurų, bet jis yra, atrodo, 3 milijonai. Kas nutiko per tuos metus, kad šio pažado įgyvendinti nepavyko?

– Kad klubo biudžetas būtų 6 milijonai, jis turėtų pritraukti rėmėjų lėšų daug daugiau nei sugeba pritraukti „Žalgiris“, su kuriuo mes mėgstame lygintis. Natūralu, kad tas pinigų kiekis, kurį mes galime surinkti iš bilietų, kuomet neturime arenos, pardavinėjant atributiką, esant nekintančiai savivaldybės paramai, yra ribotas. Čia didelio proveržio nuo 3 iki 6 milijonų nepadarysi. Natūralu, kad ši suma buvo projektuojama žvelgiant į privačių rėmėjų lėšas.

Kodėl jie tokį skaičių skaičiavo 2018 metais – komentuoti negaliu, nes nei pareigų tada dar užėmiau, nei dalyvavau tuose skaičiavimuose.

– D.Gudelio paskutiniame interviu buvo paliestas jo finansinio indėlio į klubą klausimas. Jis „Basketnews“ žurnalistui Lukui Malinauskui minėjo, jog jo indėlis yra ženklus. Gal galite pasakyti, kiek D.Gudelis įneša į „Ryto“ biudžetą lėšų?

– Pasakyti aš tiksliai negaliu, bet, ką galiu pasakyti, tai patys pagrindiniai rėmimo kontraktai yra būtent Dariaus darbas, jo darbo nuopelnas ir panašiai. Konkrečiai apie pinigus pasakyti negaliu, bet apskritai, kas susiję su klubo finansais ir rėmimo pritraukimu, tai yra Dariaus darbo baras ir jis yra, matyt, teisus, kad prisidėjimas veikloje yra ženklus, nes tai sudaro ženklią dalį biudžeto.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Darius Gudelis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Darius Gudelis

– Buvo nemažai kalbų, minint net konkrečias pavardes, apie galimą „Ryto“ dalių pardavimą. Ar jums teko tai girdėti, ar buvo metamos meškerės į „Ryto“ balą ir ar buvo žmonių, kurie norėjo ateiti į klubą?

– Pagal akcininkų sutartį, jei būtų kažkoks oficialus pasiūlymas, mes būtume informuoti. Tos informacijos negavome, nes jos nebuvo. Paskalų lygio kalbų aš girdėjęs, bet oficialiai komentuoti negaliu, nes iki pasiūlymo jos nebuvo priėjusios. Pagal rinkos situaciją nemanau, kad pats likvidžiausias dalykas yra klubo dalys rinkoje, dėl kurių daug kas peštųsi ir norėtų nusipirkti. Tą supranta ir sirgaliai, ir krepšinio bendruomenės dalis.

Matyt jau ne vienas žmogus tą kantrybę prarado, bet tikimės, kad pasitikėjimą atstatysime.

– Labai garsiai skamba naujo krepšinio klubo Vilniuje sukūrimas. Žiūrint iš savivaldybės pozicijos, kaip matote šią situaciją, koks būtų Vilniaus krepšinis su dviem klubais? Ką galima prognozuoti dėl savivaldybės paramos naujajam klubui?

– Labai sudėtinga komentuoti, nes nematome oficialių kūrimosi darbų. Visi numatome, kokiu būdu tas klubas galėtų patekti į LKL. Iš savivaldybės pusės reikia tokį ėjimą sveikinti. Tai, kad mieste atsiranda antras klubas, didina konkurenciją „Rytui“. Savivaldybė yra „Ryto“ klubo dalininkė ir artimiausiu metu, greičiausiai, liks. Nėra kitų planų.

Jei klubas nepasimokys iš tų klaidų, kurias padarė anksčiau ir šiais metais, tada bus labai liūdna.

Kas susiję su profesionalių sporto klubų rėmimu, tai jis yra ilgametis, skelbiamas mažiausiai trejiems metams, tad irgi apie tai kalbėti anksti. Iš principo, kadangi tai yra vieši miesto pinigai, bet kuri komanda, atitinkanti sąlygas, į tuos pinigus pretenduoti gali.

– Viešai išstojo pakalbėti apie „Rytą“ Martynas Gecevičius ir Steponas Babrauskas tinklalaidėje „UrBonusas“. Kaip stipriai duoda per galvą tokie pasisakymai, kiek verčia susimąstyti?

– Matyt jie kalba, nes jiems rūpi, nori kažką pakeisti. Norėdami atkreipti dėmesį į problemą, jie renkasi kelti tas problemas viešai. „Ryto“ biuro durys, mano žiniomis, yra visada atidarytos. Jei kas nors turi pasiūlymų, kaip kažką pakeisti, kaip sustiprinti žaidimą, visada gali ateiti ir padėti, prisidėti. Tik kartu susivieniję mes kažką pakeisime.

Nemalonu girdėti tokius žodžius nei sirgaliams, nei administracijai, bet situacija yra tokia, kokia yra. Nereikia tikėtis, kad demonstruojant tokius rezultatus visi klubą glostys ir nepraras kantrybės. Matyt jau ne vienas žmogus tą kantrybę prarado, bet tikimės, kad pasitikėjimą atstatysime.

– Vieno atsakymo metu užsiminėte, kad šis sezonas yra pereinamasis. Kokį matytumėt kitą „Ryto“ sezoną, kokią komandą norite stebėti, kokius pokyčius norėtumėt matyti įgyvendintus?

– Aš tiesiog norėčiau geresnio sezono (atsidūsta). Net ir blogiausio scenarijaus atveju dabartinės situacijos niekas negalėjo nupiešti. Tiek dėl traumų, tiek dėl rezultatų, tiek dėl koronaviruso. Ko tikiuosi, tai kad kitą sezoną galėsime pradėti normaliai žaisti krepšinį, kaip esame įpratę: su sirgaliais, bendruomene, be viruso, su skiepais, su normaliomis išvykomis.

Jei klubas nepasimokys iš tų klaidų, kurias padarė anksčiau ir šiais metais, tada bus labai liūdna. Bet pagal tendencijas norime tikėti, kad tos klaidos nebus kartojamos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 24sek