Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 20d. 14:35

„Ryto“ perkūnas iš giedro dangaus: kokie pinigai palenkė Vilnių į kitą barikadų pusę?

Kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė sostinės krepšinio padangėje. 17 pastarųjų metų Eurolygos šeimoje gyvenusi Vilniaus „Ryto“ organizacija nusprendė skirtis. „Ryto“ klubas priėmė viliojantį FIBA Čempionų lygos pakvietimą ir šaltajame Europos krepšinio kare pakeitė barikadų pusę. 15min narplioja didžiausius šio reikšmingo sprendimo pliusus ir minusus.

15min žiniomis, „Ryto“ perėjimas iš Europos taurės į FIBA Čempionų lygą tapo didžiuliu siurprizu didžiajai daliai 2019–2020 m. sezoną Vilniuje užbaigusių komandos narių. Kol galvos dar karštos, tos pirminės reakcijos daugiausia neigiamos.

15min šaltiniai teigia, kad prieš keletą metų „Rytas“ jau svarstė pereiti į FIBA Čempionų lygą, kai prie Vilniaus komandos vairo stovėjo Tomas Pačėsas. Esą jis bandė įtikinti „Ryto“ vadovybę pasitraukti iš Europos taurės ir pasirinkti FIBA turnyrą. Tačiau Gedvydas Vainauskas antrą kartą išeiti iš Eurolygos šeimos nesiryžo ir Vilnius liko Europos taurėje.

Dariaus Gudelio vadovaujamas „Ryto“ kabinetas vis dėlto nusprendė perklijuoti tarptautinio turnyro logotipus ant biuro šalia Ozo parko sienų. Kokie didžiausi šių pokyčių pliusai ir minusai?

Pliusai ir žaibiška nauda

Pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai.

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Vilniaus „Rytas“ kraustosi į FIBA Čempionų lygos stovyklą.

FIBA Čempionų lyga finansiškai šiek tiek patrauklesnė stipriausiųjų ir silpniausiųjų viduriuke įstrigusioms komandoms. Ypač, kai Vilniaus „Rytas“ dabar išgyvena sunkų finansinį laikmetį ir skaičiuoja kiekvieną centą.

FIBA pervilioti „Rytą“ iš Eurolygos šeimos buvo ir principo reikalas. Vilniaus klubas prieš du dešimtmečius pasirinko FIBA projektą – Suprolygą, bet vėliau paliko turnyrą ir įsiprašė į Eurolygos šeimą, kuriai priklausė 17 pastarųjų metų ir kurią nustebino dviem Europos taurės trofėjais. Šių skyrybų išlaidas vilniečiams su malonumu padengs FIBA.

15min šaltiniai Serbijoje teigia, kad už perėjimą į Čempionų lygą didesniems klubams FIBA pažadėjo premijas, kurios vilniečių atveju gali siekti apie 250 tūkst. eurų. Panašiais pinigais į FIBA pusę dabar viliojamas Belgrado „Partizan“ klubas, kuris per artimiausias dienas turės apsispręsti dėl Čempionų lygos kvietimo.

Kaip teigia 15min šaltiniai, naujus klubus FIBA ketina skatinti premijomis už pasiekimus nacionaliniuose čempionatuose. Pavyzdžiui, vilniečių atveju, už pirmą, antrą arba trečią vietas LKL pirmenybėse „Rytas“ kasmet gali gauti premijas, kurios siektų tarp 100–400 tūkst. eurų.

Krizės fone tokios injekcijos dabar itin reikšmingos sostinės komandai, kuri, 15min žiniomis, 2020–2021 m. sezoną žaidėjų ir trenerių atlyginimams galės atseikėti tik iki 1 mln. eurų. „Rytas“ 2019–2020 m. sezonui planavo 3,5 mln. eurų biudžetą, bet artimiausioje ateityje jis bus dar mažesnis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Gudelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Gudelis

Pagal oficialius nuostatus, vien už dalyvavimą FIBA Čempionų lygos reguliariajame sezone „Rytas“ gaus 50 tūkst. eurų injekciją.

Už patekimą į aštuntfinalį FIBA iš viso suteiktų 70 tūkst. eurų injekciją. 100 tūkst. eurų papildytų klubo sąskaitą už patekimą į ketvirtfinalį. Už ketvirtąją vietą turnyre įteikiama 140 tūkst. eurų, trečiąją – 200 tūkst. eurų, antrąją – 400 tūkst. eurų, pirmąją – 1 mln. eurų premija.

Palyginimui, Europos taurė už dalyvavimą turnyre skiria 20 tūkst. eurų. Patekus į „Top 16“ Europos taurėje skiriama 50 tūkst. eurų injekcija, ketvirtfinalį – 90 tūkst., pusfinalį – 150 tūkst., antrąją vietą – 275 tūkst., čempionų titulą – 450 tūkst. eurų.

Svarbu: šios injekcijos nesumuojamos – klubo pasiektas etapas lygus vienai sumai, kurią už pasiekimus sezono pabaigoje gauna komanda.

EuroCup Premijos už: FIBA ČL
20 tūkst. Dalyvavimas 50 tūkst.
50 tūkst. Top 16/Aštuntfinalis 70 tūkst.
90 tūkst. Ketvirtfinalis 100 tūkst.
150 tūkst. Pusfinalis/Ketvirta vieta 140 tūkst.
150 tūkst. Pusfinalis/Trečia vieta 200 tūkst.
275 tūkst. Antra vieta 400 tūkst.
450 tūkst. Čempionų titulas 1 mln.

FIBA taip pat įsipareigoja suteikti klubams visavertę pagalbą komandų vystymo ir plėtros klausimais verslo bei rinkodaros srityse. Be to, FIBA Čempionų lygos finalo ketverto dalyviai gali varžytis dėl teisės surengti lemiamas sezono kovas jų mieste. Tai atneštų papildomų pinigų miestui.

Pastaraisiais metais rungtyniaudama Europos taurėje Vilniaus ekipa nejuto tokio žymaus postūmio nei iš organizatorių, nei iš rėmėjų, todėl iš verslo pusės „Rytui“ logiška ieškoti alternatyvių sprendimų, kurie duotų naujų finansinių impulsų visai organizacijai. Krepšinis nėra tik žaidimas ir ambicijų patenkinimas. Tai daug investicijų reikalaujantis nuostolingas verslas, kuriame klubo vadovams reikia surasti kuo daugiau pelningų sprendinių.

Dėl finansinių nepajėgumų „Rytas“ nebuvo užtektinai stiprus prasimušti į Eurolygą tiek sportiniu, tiek komerciniu principu, tad keletą sezonų galėjo būti pasmerktas beprasmiškai trintis pilkojoje Europos taurės vidutiniokų zonoje. Žaidimas Čempionų lygoje „Rytui“ gali padėti persigrupuoti finansiškai, užsiauginti sparnus skambiomis pergalėmis FIBA turnyre ir sustiprėjus, panašiai kaip „Partizan“, vėl belstis į stipriausiųjų duris.

FIBA šalininkai taip pat dalijasi prognozėmis, kad dėl pandemijos sukeltos krizės Eurolyga artimiausiais metais nebesugebės finansiškai išlaikyti konkurencingos Europos taurės, todėl FIBA Čempionų lyga perims antro pagal pajėgumą tarptautinio Europos krepšinio turnyro statusą.

Jeigu tai pasitvirtintų, „Rytas“ šiuo sprendimu laimėtų dabar gaudamas taip reikiamas solidžias finansines injekcijas ir užbėgtų įvykiams už akių pasirinkdamas sparčiai besivystantį krepšinio turnyrą, kuris dabar gali patenkinti reikalingus vilniečių finansinius poreikius.

VIDEO: „urBONUSas“: „Ryto“ paveikslas – neišvengiamos netektys, gandai ir svarbiausi sprendimai

Minusai ir grėsmės

Tačiau yra ir kita šio „Ryto“ pasirinkimo pusė.

FIBA turnyras vadinasi Čempionų lyga, bet čempionų ten dar nedaug.

Ketvirtąjį turnyro gyvavimo sezoną 2019–2020 m. FIBA Čempionų lygoje startavo tik penki čempionai: Lenkijos (Vloclaveko „Anwil“) Latvijos (Rygos VEF), Čekijos (Nimburko ERA), Belgijos (Ostendės „Filou“) ir Vengrijos (Sombathėjaus „Falco“).

Eurolygos ir Europos taurės turnyruose 2019–2020 m. sezoną žaidė 6 iš 7 stipriausių Ispanijos komandų, keturi stipriausi Turkijos klubai, dvi stipriausios Graikijos komandos, trys stipriausi Vokietijos klubai, septynios geriausios VTB ekipos, 3 iš 4 stipriausių Prancūzijos klubų, dvi stipriausios Izraelio ekipos, aštuonios geriausios Adrijos lygos komandos, 3 iš 4 stipriausių Italijos komandų ir dvi pajėgiausios Lietuvos ekipos.

Taigi, FIBA Čempionų lyga vis dar pagrįstai lieka tik kaip trečias pagal pajėgumą tarptautinis Europos krepšinio turnyras, o 42 stipriausios žemyno komandos surinktos po Eurolygos skėčiu.

Inauguraciniais FIBA Čempionų lygos metais turnyrą pasirinko anksčiau Eurolygos šeimai priklausę klubai kaip Vilerbano ASVEL, „Monaco“, Belgrado „Partizan“ ar Bolonijos „Virtus“, bet bėgant sezonams su dar keliomis komandomis jie vėl grįžo atgal į Eurolygos stovyklą.

Skaičiuojant trijų užsibaigusių sezonų rezultatus (2017–2019 m.), trečdalis į Čempionų lygos ketvirtfinalį patekusių komandų vėliau pasirinko Europos taurės varžybas.

FIBA Čempionų lygoje pastaraisiais metais rungtyniavo Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ klubai, tačiau per porą metų didelio finansinio postūmio šiose komandose nepastebėjome. Maža to, vos tik „Rytas“ paliko Europos taurę, FIBA turnyre žaidęs Panevėžio „Lietkabelis“ pateikė Eurolygai dokumentus su prašymu priimti juos į Europos taurės varžybas.

Jeigu žaisti FIBA turnyre buvo taip naudinga, kam Čempionų lygos klubams vėliau reikėjo persikelti į „EuroCup“?

Viena vertus „Rytas“ dabar finansiškai pasistiprins, bet klausimas, kiek smarkiai ta finansinė nauda klubui jausis ilgalaikėje perspektyvoje.

Kadangi Europos taurė vis tiek yra kur kas palankiau krepšininkų vertinamas turnyras, nemažai žaidėjų renkasi „EuroCup“ varžybas sutikdami žaisti už mažesnį uždarbį nei FIBA Čempionų lygoje. Žaisdamas Europos taurėje „Rytas“ galėjo sutaupyti keliasdešimt tūkstančių eurų ant krepšininkų atlyginimų pasiūlydami jiems didesnį prestižą, krepšinio lygį ir artimiausią pakopą šalia Eurolygos.

15min šaltinių teigimu, neigiamų reakcijų „Ryto“ komandoje sulaukęs vadovų ėjimas gali turėti įtakos jų ateities pasirinkimams – tiek senbuvių, tiek jaunųjų žaidėjų. Vilniaus krepšinio viltis pastaraisiais metais buvo siejama su Lietuvos talentų perspektyva, bet ji gali virsti tik miražu – 15min žiniomis, dar šią vasarą „Rytą“ gali palikti didžioji dalis jaunųjų talentų kaip Marekas Blaževičius, Ąžuolas Tubelis ar Deividas Sirvydis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Sirvydis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Sirvydis

Kitas svarbus momentas, kad FIBA Čempionų lygos premijų sistema piramidės viršūnėje pranoksta Eurolygą net puse milijono eurų, bet, pavyzdžiui, kelionė iki ketvirtfinalio etapo vertinama panašiai: FIBA už ketvirtfinalio pasiekimą sumoka 100 tūkst. eurų, Europos taurė – 90 tūkst.

Remiantis prielaida, kad FIBA Čempionų lygoje varžovų pajėgumas bus mažesnis, galima tikėtis, kad „Rytas“ skins daugiau pergalių. Kita vertus, Europos taurės „Top 16“ etapo vertė ir dalyvavimas FIBA Čempionų lygos ketvirtfinalyje skiriasi per 50 tūkst. eurų. „Ryte“ tiek per sezoną uždirba komandos rotacijos pabaigos žaidėjai, tad šis skirtumas nėra kertinis. Daugiausiai FIBA Čempionų lygoje pralobsta čempionų komanda, bet nepaisant silpnesnio turnyro, „Rytui“ jį laimėti ar vien patekti į finalo ketvertą nebus paprasta. Nepatekus tarp keturių geriausiųjų, finansinės naudos skirtumas tarp Čempionų lygos ir Europos taurės tik labai simbolinis.

Čempionų lyga iš viso klubams išskirsto 5,2 mln. eurų (1,7 mln. padengti teisėjavimo ir kitas marketingo išlaidas, 3,5 mln. – kitoms išlaidoms), kai Eurolyga – 4 mln. (1 mln. teisėjavimo išlaidoms ir 3 mln. kitoms išlaidoms). Bet kadangi FIBA Čempionų lygoje žaidžia 8 komandomis daugiau, kiekvienai jų tenka vidutiniškai mažiau pinigų (160 tūkst. eurų) nei Eurolygoje (166 tūkst. eurų).

Smukęs tarptautinio turnyro prestižas turėtų atsiliepti bilietų pardavimams. Vienerias „Ryto“ rungtynes Europos taurėje 2019-2020 m. sezoną lankė vid. 4,67 tūkst. žiūrovų – tai buvo trečias didžiausias lankomumas visame turnyre. Pritraukti didesnę auditoriją į žemesnio lygio turnyrą bus sudėtinga.

Pavyzdžiui, kai „Lietkabelis“ dalyvavo Europos taurėje, 2017-2018 m. į „Cido“ areną rinkdavosi vid. 3,965 tūkst. žiūrovų, 2016-2017 m. – 3,866 tūkst. žiūrovų. Čempionų lyga jau ketverius metus nepateikia oficialios statistikos (kodėl?) ir jos nefiksuoja net oficialiuose rungtynių protokoluose, tačiau apytiksliais skaičiavimais panevėžiečių lankomumas FIBA turnyre buvo mažesnis bent perpus. Tikėtina, kad „Rytas“ gaus mažiau pajamų iš bilietų pardavimo, ypač, jeigu dėl koronaviruso tribūnose teks įvesti specialius apribojimus.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./LKL trečiojo rato rungtynėse susitinka: Vilniaus „Rytas“ – Kėdainių „Nevėžis“
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./LKL trečiojo rato rungtynėse susitinka: Vilniaus „Rytas“ – Kėdainių „Nevėžis“

„Perėjimas į FIBA Čempionų lygą nėra žingsnis atgal – tai atsakingai pasvertas sprendimas klubo pertvarkos procese, siekiant ilgalaikio tikslo – žaisti stipriausiame Europos klubiniame turnyre“, – oficialiame klubo pranešime teigė „Ryto“ valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.

Stipriausias Europos klubinis turnyras jau daug metų buvo ir yra Eurolyga, kuris gali pasiūlyti ir didžiausius finansus, ir aukščiausio lygio krepšinį Europoje. 15min šaltiniai aplink Eurolygą pasakoja, kad šis perėjimas į FIBA gali labai neigiamai atsiliepti Vilniaus „Ryto“ ambicijoms ateityje sugrįžti į Eurolygos aplinką.

15min šaltinių teigimu, „Rytas“ daug metų nesulaukė didelio Eurolygos palankumo gauti vardinį kvietimą į pajėgiausią turnyrą dėl savo istorijos ir žingsnio į Suprolygą prieš 20 metų, kai vilniečiai per savo žiniasklaidos kanalus gan agresyviai puolė Eurolygą. Esą šis „Ryto“ vadovybės žingsnis gali galutinai sudeginti tiltą į kabinetus Barselonoje.

Nors kiek tai tikrovė, o kiek mitas, parodys laikas. Pirmoje Čempionų lygoje dalyvavęs Vilerbano ASVEL klubas jau žaidžia Eurolygoje, kitą sezoną joje laukiama su FIBA turnyru startavusio Bolonijos „Virtus“ klubo, ant Eurolygos slenksčio laviruoja taip pat Čempionų lygoje žaidę Belgrado „Partizan“.

Kita vertus, Eurolyga visada ieškojo būdų kaip plėstis į jai patrauklias rinkas, o Vilnius – antras miestas Eurolygai neperspektyvioje Lietuvos rinkoje, niekada nebuvo didelis traukos objektas vadovams Barselonoje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Jordi Bertomeu
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Jordi Bertomeu

Atrodo, Vilniaus „Rytas“ iš šios sprinto rungties su pinigų prikimštu FIBA Čempionų lygos kamuoliu išbėgs kaip nugalėtojas. Tačiau ar nugalėtoju jis galės pasivadinti įveikus maratono distanciją?

Tai rizikingas sprendimas, dėl kurio po kelerių metų arba „Ryto“ vadovus vadinsime genijais, arba galbūt reikalausime trauktis iš postų dėl organizaciją pasmerkusios klaidos, dėl kurios dabar nagus graužiasi ilgametis Eurolygos dalyvis Bambergo „Brose“.

Viena aišku, kad jis žymi kapitalinį „Ryto“ organizacijos remontą. Ar tas vaizdas po klubo rekonstrukcijos bus malonus akiai ir širdžiai, parodys tik laikas.

Komentarai: 8
Title Sponsor
Turkish Airlines
Premium Partners
7days Adidas
Global Partners
Tadim Spalding Intersport
Partners

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:25
01:10:33
01:21

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 24sek