Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 5d. 20:34

Š.Marčiulionis nujaučia, ką išgyveno A.Gudaitis: „Lyg užsidegtų juoda-balta“

Šarūnas Marčiulionis (dešinėje) yra taip pat patyręs kryžminių raiščių traumą, kaip ir Artūras Gudaitis.
Šarūnas Marčiulionis (dešinėje) yra taip pat patyręs kryžminių raiščių traumą, kaip ir Artūras Gudaitis.

Artūras Gudaitis ilgam, labai ilgam iškrito iš krepšinio, bet tokią pat kryžminių kelio raiščių traumą yra išgyvenę ir daugiau šalies krepšinio žvaigždžių. Šarūnas Marčiulionis ir po tais laikais ypač sudėtingos traumos tęsė karjerą NBA, nors pripažįsta – chirurgas turi būti labai tikslus.

Eurolygos lemiamos kovos, mūšiai dėl Italijos čempiono titulo ir taurės, tikriausiai ir pasaulio čempionatas Kinijoje su Lietuvos rinktine – visa tai sugriuvo A.Gudaičiui, kaip griuvo jis pats tą vakarą, kai kryptelėjo kairiąją koją mače Gran Kanarijoje.

Rungtynėse praėjusį penktadienį Milano „Olimpia“ vidurio puolėjui plyšęs kryžminiai raiščiai baigė 25 metų krepšininko asmeniškai puikų sezoną anksčiau laiko ir sujaukė vasaros planus.

Stopkadras/Artūras Gudaitis
Stopkadras/Artūras Gudaitis

Visa tai gerai yra pažįstama ne vienam krepšininkui, tarp jų ir Šarūnui Marčiulioniui – jis vienas iš 97-ių NBA krepšininkų, skaičiuojant nuo 1970 metų, kuriems plyšo vienas iš stambiausių keturių kelio raiščių, dar vadinamu kryžminiu.

„Nebuvo jokio kontakto. Tik bunkšt

Kaip A.Gudaitis Eurolygoje, taip Š.Marčiulionis buvo įsibėgėjęs NBA per tris sezonus, kai jį sustabdė sudėtinga trauma.

Tai nutiko prieš 26 metus, kai „Golden State Warriors“ krepšininkai rengėsi sezonui, dar net nebuvo prasidėjusios ikisezoninės rungtynės. Žaidžiant penki prieš penkis nedidelėje treniruočių salėje vyko paskutinis žaidimas, kai Š.Marčiulionis atliko staigesnį judesį.

„Nebuvo jokio kontakto. Tik bunkšt – tarsi akyse užsidegtų juoda-balta nuotrauka, – tą akimirką prisiminė legendinis Lietuvos krepšininkas, iškart supratęs, kad toks blyksnis nežada nieko gera. – Iškart ateina skausmas ir supranti, kad nutiko kažkas rimtesnio.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Marčiulionis įtrauktas į NBA Šlovės muziejų
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Marčiulionis įtrauktas į NBA Šlovės muziejų

Paprastas žmogus galėtų su plyšusiu raiščiu gyventi, tačiau profesionaliam atletui priekinis kryžminis raištis yra ypač svarbus užtikrinant kelio sąnario stabilumą.

Todėl reikalinga operacija, kurios metu atliekamas poros centimetrų pjūvis kojoje, kad chirurgas rekonstrukcijai galėtų panaudoti šlaunies raumenų sausgysles.

„Svarbu, kad įdėtų labai tiksliai tiksliai. Tai nėra paprasta. Nes, pavyzdžiui, mano atveju, chirurgai šiek tie pertempė. Kai pertempia, medikai tada duria pirštu, kad esą neturėjai valios ištiesinti koją per reabilitaciją. O jei raištį palieka pernelyg laisvą, tada jau tu duri į daktarus, sakydamas, kad koja kliba – kelis nėra sutvirtintas“, – traumos niuansus aiškino Š.Marčiulionis.

Jo laikais net trys „Warriors“ gynėjai buvo patyrę kryžminių kelio raiščių traumas – lietuvis, Timas Hardaway ir Keithas Jenningsas.

Dabar garsiausias NBA žaidėjas su tokia pačia bėda yra Kristapas Porzingis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kristapas Porzingis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kristapas Porzingis

Latvis jau skaičiuoja dvyliktą mėnesį, kai gydosi kryžminio raiščio traumą. Nors latvį operavęs chirurgas iškart pranešė apie sėkmingą operaciją, o žinios apie gijimą sklido pozityvios, K.Porzingio sugrįžimo į aikštę data vis dar nėra aiški – gali būti, šį sezoną jis dar nepasirodys su savo naujosios komandos „Dallas Mavericks“ apranga.

Kryžminių kelio raiščių traumą yra patyręs ir Jonas Mačiulis.

Jis taip pat atstovavo Milano „Olimpia“ klubui, kai 2011 metais iškrito iš rikiuotės dešimčiai mėnesių.

J.Mačiuliui ši trauma kainavo Europos čempionatą Lietuvoje – vienintelį tarptautinį turnyrą, kuriame nuo 2007 metų rinktinei atstovaujantis puolėjas praleido.

„Scanpix“ nuotr./Jonas Mačiulis aikštelę paliko ant neštuvų.
„Scanpix“ nuotr./Jonas Mačiulis aikštelę paliko ant neštuvų.

Po traumos J.Mačiuliui teko startuoti tarsi nuo nulio – jo sutartis su Milano klubu baigėsi, ir jis atsargiai grįžo į aikštę Kauno „Baltų“ gretose. Paskui jis greitai įsibėgėjo ir atstovavo elitiniams Europos klubams, tarp jų „Panathinaikos“ ir „Real“, bei žaidžia iki šiol.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jonas Mačiulis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jonas Mačiulis

2013 metais kryžminių kelių raiščių traumą yra iškentęs Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas Leo Werstermannas, o kitam Kauno komandos gynėjui latviui Kasparui Vecvagarui šią kelio traumą teko įveikti dusyk.

Kryžminiai raišiai plyšta ir kitų sporto šakų žaidėjams – koks sudėtingas sugrįžimas gali patvirtinti visų laikų geriausias Lietuvos badmintono žaidėjas Kęstutis Navickas, taip pat ir garsusis disko metikas Robertas Hartingas, po šios traumos nebepasiekęs tokios žvėriškos sportinės formos, kuri padėjo jam laimėti olimpinį auksą 2012 metais.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./V.Mikalauskas ir K.Navickas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./V.Mikalauskas ir K.Navickas

Lukas Spalvis dėl tos pačios priežasties iš rikiuotės krito du kartus – po pirmo sykio Danijoje jis atsigavo ir tapęs rezultatyviausiu lygos žaidėju buvo sudaręs sutartį su Lisabonos „Sporting“. Bet antra tokia pati trauma ir ilgesnė reabilitacija ilgam sustabdė puolėją, dabar atstovaujantį Vokietijos antrosios lygos klubui „Kaiserslautern“.

Buvęs „Trakų“ puolėjas Lukas Kochanauskas yra iškentęs net tris kryžminių raiščių traumas, kurios nebuvo vienintelės per jo ypač sudėtingą karjerą.

Augusto Četkausko nuotr./Lukas Kochanauskas
Augusto Četkausko nuotr./Lukas Kochanauskas

NBA yra paskaičiavę, kad iš 97 žaidėjų, kuriems trūko kryžminis raištis, devyniems ši trauma pasikartojo.

„Dabar tokių traumų sumažėjo. Galvoju, gal tai susiję su sportiniais batais. Jie sutvirtėjo ir labiau įtvirtina koją, – sakė Š.Marčiulionis. – Tai tokia trauma, kurios priežasties nelabai gali paaiškinti: gal lemia nuovargis, o gal svorio pasiskirstymas“.

Koją judindavo net naktį

Prieš kelis dešimtmečius metodikos gydant tokias traumas būdavo labai skirtingos.

Š.Marčiulionis prisiminė, kad jo atveju vieni gydytojai norėjo kišti koją 2-3 mėnesiams į gipsą, o kita gydytojų grupė siūlė specialų aparatą, kuriame įdėta koja juda 16 valandų per parą.

„Man buvo skirtas toks aparatas. Gulėdavau naktį, o aparatas judindavo koją“, – apie aštuonis mėnesius trukusią reabilitaciją prisiminė Š.Marčiulionis.

Šiais laikais, iš pradžių po operacijos koją įtvirtinus specialiame įtvare, o tik paskui pradedant atstatomuosius be darbo nusilpusių raumenų pratimus, reabilitacija prognozuojama nuo šešių mėnesių.

„Didžiausia blogybė, kad sezonas baigėsi. Bet ką gi – galės knygą skaityti ar štangą kilnoti. Galima prasmingai praleisti laiką“, – įsitikinęs Š.Marčiulionis.

A.Gudaitis iš tiesų labai mėgsta skaityti knygas, o Š.Marčiulionis savo laikais ilgą reabilitaciją panaudojo NBA virtuvės, ypač TV transliacijų, žvalgyboms – vėliau jis tas idėjas pritaikė savo sukurtoje Šiaurės Europos krepšinio lygoje (NEBL).

A.Gudaičiui reikia nusiteikti, kad sugrįžimas į aikštę nebus paprastas, ne tik psichologiškai, nerimaujant, kad trauma gali pasikartoti.

„Iškart grįžęs į aikštę nejaučiau atstumų salėje. Kurį laiką buvo jausmas, kad stengiesi, bet niekas nepavyksta, – pasakojo Š.Marčiulionis. – Tačiau tai kiekvienam skirtingai.“

Jis įsitikinęs, kad A.Gudaitis sugebės sugrįžti toks pats stiprus, koks buvo iki šiol.

„Dabar sukurta daug aparatų, kurie gražina kojos stiprumą. Jis jaunas, sugrįš, – linkėjo Š.Marčiulionis. – Svarbu tik, kad būtų gerose rankose – geri daktarai, geri reabilitologai, gera nuotaika.“

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 24sek