„Pasiruošimas vyko pagal planą. Gal šiek tiek maišė Jono Valančiūno išvažinėjimai. Bet dabartinė žaidėjų forma yra optimali. Ji dar nėra visiškai gera, bet visą vaizdą pamatysime per rungtynes. Paskutinėse treniruotėse krepšininkai labiau susikaupę, laukia starto, pasisaugo, pasitaupo ir nori kuo greičiau pradėti čempionatą“, – 24sek.lt pasakojo S.Kavaliauskas.
Jau seniai kada taip prieš čempionatą buvo aptarinėjama žaidėjų fizinė būklė. Jonas Kazlauskas užsiminė, kad Domantas Sabonis šią vasarą numetė 8 kilogramus.
Apie Jono Valančiūno išvaizdos pokyčius rašė ir kanadiečiai – jiems jis pasirodė sulieknėjęs.
Kaip yra iš tikrųjų, S.Kavaliauskas pasakojo 24sek.lt.
Todėl galima suprasti ir tuos žaidėjus, kurie neatvyksta į rinktinę. Ypač – vyresnius, kuriems susikrauna ne viena, o, pavyzdžiui, penkios vasaros. Krūvis tada tikrai jaučiasi, o sezono metu didesnė traumų tikimybė.
– Kuris krepšininkas rinktinėje greičiausias, šokliausias ar stipriausias?
– Tokius testus darė medicinos personalas ir žiūrėjo pagal „Biodex“ tyrimus. Patys testų atskirai nedarėme, kad išsiaiškintume, kas greičiausias, kas turi daugiausia jėgos. Tik atliekant pratimus žaidėjai išsiskiria ir matosi, kuris greitesnis, kuris lėtesnis, kam reikia padirbėti. Pasirengimas nebuvo toks ilgas, kad galėtume aukoti treniruotes ir daryti testus. Jų panaudojimo rezultatai nėra tokie svarbūs.
– Kuris iš debiutantų nustebino savo fiziniais gebėjimais?
– Kaip ir visus, nustebino Lukas Lekavičius: savo greičiu, sprendimais, agresyvumu. Norėtųsi, kad jis išlaikytų stabilumą. Jis tikrai tai gali ir yra greitas žaidėjas. Kalbant apie jėgą, Jonas Mačiulis gali gerai pasistumdyti ir tai matosi. Nenoriu per daug kažko išskirti, nes visi gerai dirbo.
– Kaip įvertintumėte Domanto Sabonio atletiškumą? Ar jis fiziškai pajėgus stumdytis po krepšiu su gerokai vyresniais varžovais?
– Jis yra tikrai atletiškas, gali pasistumdyti ir, manau, tikrai pasistumdys čempionato metu. Galbūt kartais jam pakiša koją patirties trūkumas, bet jis sugeba ir gali viską padaryti.
– Domantas Sabonis numetė 8 kilogramus. Kaip jam sekasi grįžti prie turėto svorio?
– Domantas visą vasarą turėjo nemažą krūvį: žaidė jaunimo rinktinėje, po čempionato atvažiavo tiesiai į rinktinės pasirengimo stovyklą, daug sunkiai dirbo, užklupo liga, todėl jis numetė daug svorio. Bet jis po truputį atsigauna ir nėra didelės problemos.
– Vasarą netrūko spekuliacijų apie Jono Valančiūno svorį: vieniems jis pasirodė sustambėjęs, bet Kanados žurnalistai įžvelgė, kad „centras“ atrodė lieknesnis. Jonas pats minėjo, jog ėmė sveikai maitintis. Kaip jūs vertinate jo kūno pasikeitimus, pavyzdžiui, nuo pernykščio čempionato?
– Sunku pasakyti, nes jo nebuvo viso fizinio pasirengimo metu. Jis nepasidarė to svarbaus įvado ir bazės, bet bandėme tą formą palaikyti per krepšinio prizmę. O pasakyti, kiek pasikeitęs, kiek ne, labai sunku. Jis turbūt pats geriau jaučia, kur patobulėjęs. Akivaizdaus didelio skirtumo, kad tapo greitesnis ar raumeningesnis, negalėčiau pasakyti.
– Rinktinės stovyklos pradžios spaudos konferencijoje Jonas Kazlauskas užsiminė, kad Jonas Mačiulis numetė svorio.
– Galbūt tai buvo pokštas. Jonas jaučia, kaip jis jaučiasi geriausiai ir kontroliuoja svorį. Tikrai nėra taip, kad krepšininkai neprisižiūri.
– Kai kurie žaidėjai po ilgo sezono turėjo intensyvią vasarą. Pavyzdžiui, nuo birželio 1-osios su jaunimo rinktine dirbo Domantas Sabonis, iš kurios tiesiai lėkė į nacionalinę komandą. Kaip paruošti krepšininką, kai sezonas toks ilgas ir intensyvus?
– Manau, tai yra viena didžiausių problemų su Lietuvos jaunimo rinktinėmis. Jie turi labai didelius krūvius, daug rungtynių, o tai vėliau atsiliepia. Tai nėra gerai. Pasirengimas vyko Europos čempionatui, ne sezonui. Kai žaidėjai grįžta atgal į klubą, praleidžia pasirengimą visam sezonui. Tai yra problema. Klubai tai sprendžia paskirdami žaidėjams individualias užduotis. Komandos dar suteikia laisvų poilsio dienų.
– Kaip užtikrinti, kad čempionato metu žaidėjams neišsikrautų baterijos?
– Stengiamės. Pavyzdžiui, dėl Domanto, žiūrėjome, kad žaidėjas nebūtų atvažiavęs duobėje ir iš karto vėl duotume krūvius. Buvo individualizuota programa kelioms dienoms, prižiūrėjome fizinę būklę, kad jis atsistatytų. Nėra taip, kad po vieno čempionato tiesiai atvažiavo į kitą. Turėjo laiko, atsigavo, o pasiruošimas nėra toks sunkus, kaip prieš sezoną. Palaipsniui bandome sudėlioti, kad jėgų nepritrūktų. Didžiausia problema – klubams.
– Kolegos iš klubų nepyksta?
– Kitaip ir nebūna (Šypsosi.). Su tais iš rinktinės grįžusiais žaidėjais sudėtingiau sezono metu. Į juos turi žiūrėti truputį kitaip, nes jie neturi tos fizinio pasirengimo bazės.
Todėl galima suprasti ir tuos žaidėjus, kurie neatvyksta į rinktinę. Ypač – vyresnius, kuriems susikrauna ne viena, o, pavyzdžiui, penkios vasaros. Krūvis tada tikrai jaučiasi, o sezono metu didesnė traumų tikimybė.
– Kaip pasirengimo Europos čempionatui metu vyko jūsų darbas?
– Tas sunkiausias darbas, iš mano pusės, buvo pačioje pradžioje, kai turėjome daugiausia treniruočių lauke. Pasidarėme įvadą bazę tam, kad galėtume produktyviai dirbti aikštėje. Kai prasidėjo treniruotės su kamuoliu, rungtynės, man krūvio buvo šiek tiek mažiau.
– Kaip jūsų darbas vyksta čempionato metu?
– Čempionato metu viskas priklausys nuo tvarkaraščio: ar turėsime vieną, ar dvi laisvas dienas. Jei žaidžiama kelias dienas iš eilės, rytinėse treniruotėse vyksta prasitampymai, raumenų suaktyvinimas, kažkokie individualūs pratimai. Krūvių nebus, vyks žaidėjų atstatymas po rungtynių. Krūvis čempionato metu kontroliuojamas taip, kad žaidėjai pagyvintų fizinę formą ir greičiau atsigautų kitoms rungtynėms.
