Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Karštas A.Trinchieri „buongiorno“ Kaune: apie „mėšlinas“ naujienas ir pagarbą Kaziui

Sausio 1-osios vakarą naujasis Kauno „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri pirmą kartą žengė į savo naująją tvirtovę. Prisistatymo spaudos konferencijoje italas išreiškė pagarbą Kaziui Maksvyčiui, kalbėjo apie būsimą Lietuvos čempionų komandos kelią ir „mėšlu“ vadino informaciją apie prieš kelias savaites vos neįvykusį susitarimą su „Žalgiriu“.
Andrea Trinchieri
Andrea Trinchieri / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Gruodžio 15 diena tapo neeiline „Žalgirio“ biure – klubo vadovai su Pauliumi Jankūnu priešakyje jau buvo nusprendę atleisti Kazį Maksvytį ir pasiekę susitarimą su Andrea Trinchieri.

Trenerių pasikeitimą pranešančios antraštės apskriejo šalies žiniasklaidą, tačiau tuomet įvyko metų persigalvojimas – žaidėjų užstotas K.Maksvytis liko.

Ir ne bet kaip – jam buvo išreikštas visiškas pasitikėjimas.

15min žurnalistas Rokas Pakėnas prieš kelias savaites pranešė, kad pirminis „Žalgirio“ ir italo susitarimas buvo dėl 70 tūkst. eurų mėnesinio atlyginimo – tai daugiau nei triskart didesnė suma už tą, kurią Lietuvos čempionai kas mėnesį atriekdavo K.Maksvyčiui.

Italas gruodžio viduryje jau turėjo ir bilietus į Kauną, tačiau galiausiai lagaminus A.Trinchieri teko pastatyti sandėliuke. Tiesa, labai neilgam – sausio 1-ąją jis jau leidosi Vilniaus oro uoste ir vakare pasiekė „Žalgirio“ areną.

Daugiakultūrėje diplomatų šeimoje gimęs A.Trinchieri garsėja savo aštriu charakteriu – esą tai atbaidė Bolonijos „Virtus“ klubo vadovus, kurie prieš pat Eurolygos sezono pradžią ieškojo naujo stratego.

Andrea Trinchieri karjera

  • 1998–2004 Milano „Olimpia“ (asistentas)
  • 2004-2007 „Triboldi“
  • 2007 „Juvecaserta“
  • 2008–2009 „Veroli“
  • 2009–2013 „Cantu“
  • 2013–2014 Graikijos rinktinė
  • 2013–2014 Kazanės UNIKS
  • 2014–2018 Bambergo „Brose“
  • 2018–2020 Belgrado „Partizan“
  • 2020–2023 Miuncheno „Bayern“

„Noriu pasakyti keletą žodžių treneriui Kaziui, – spaudos konferenciją pradėjo A.Trinchieri. – Aš tikiu, kad jis davė daug šiai organizacijai, įdiegė vertybes komandai, galiu tai jausti iš išorės, iš to, ką pamačiau trumpoje treniruotėje. Neabejoju, kad jis turės puikius rezultatus su nacionaline komanda. Linkiu jam sėkmės. Žinau, kad trenerio darbas labai komplikuotas, sunkus. Poskonis liko nekoks, bet toks mūsų gyvenimas. Taip nutinka beveik visiems. Noriu pradėti nuo to, nes tą pajaučiau čia atvykęs.

Esu čia vienu tikslu – kad komanda būtų geresnė, žaistų geriau, tobulėtų. Esu labai motyvuotas, nes esu komandos treneris šalyje, kur krepšinis yra religija. Vieną dieną galėsiu pasakyti vaikams, kad buvau „Partizan“ ir „Žalgirio“ treneris. Tai, ką gali duoti sirgaliai šioms komandoms, yra didžiulė motyvacija.

Ko negalime nusipirkti – tai laiko. Turėjome vieną treniruotę, rytoj žaisime rungtynes, ketvirtadienį – vėl. Eisime žingsnis po žingsnio, bandysime būti geresni. Pasakiau žaidėjams vieną dalyką – niekas nėra virš komandos poreikių. Nei krepšininkai, nei treneriai. Mūsų vienintelis tikslas atiduoti viską. Tai labai unikalus klubas. Ką čia daro sirgaliai, tą jaučiau tik Belgrade, žinau, kaip jie gali pastūmėti komandą. Turime žaisti žinodami, ką turime už savo nugarų.“

– Kaip jaučiatės sugrįžęs į Eurolygą?

– Nežinau. Dar negalvojau apie tai. Dariau daug dalykų per šiuos mėnesius – komentavau rungtynes, dariau kitų dalykų, kas nebuvo planuota. Bet kai paskambina tokia komanda kaip „Žalgiris“... Tikiu, kad šie žaidėjai gali duoti rezultatą.

– Kiek ilgai svarstėte pasiūlymą?

– Laiko prasme – valandas... Kažkas tokio.

– Ar akylai sekėte „Žalgirio“ žaidimą pastaruoju metu?

– Kaip jums atrodo? Aš komentavau rungtynes, žiūrėjau gal 80 proc. „Žalgirio“ rungtynių. Žiūriu beveik visas Eurolygos rungtynes. Praleidau keletą, nes žiūrėjau kažką kito, bet žiūriu pakankamai.

– „Žalgiris“ pralaimėjo nemažai rungtynių jų pabaigose. Kaip jums atrodo, kur buvo didžiausia komandos problema?

– Nėra labai etiška kalbėti apie tai iš išorės. Jei aš čia, vadinasi, kažkas buvo negerai rezultatų prasme. Mano darbas dabar ekstremalioje situacijoje suprasti, ko šiai komandai reikia, kad per trumpą laiką įvyktų progresas. Vienas dalykas, ką turime pasakyti apie šią komandą – ji kovėsi visose rungtynėse. Kažko trūko. Kur tas kažkas? Visur. Galime sakyti, kad trūko kažkokio vieno akivaizdaus dalyko? Ne. Buvo neįtikėtinas filmas su Alu Pacino „Šiuolaikiniai gladiatoriai“. Jis pasakė, kad sėkmė yra kiekviename centimetre. Yra centimetras, kur visi gali būti greitesni, stipresni – kiekviename žingsnyje. Kai tai bus, tuomet švieslentė rodys mums patinkančius dalykus.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Paulius Jankūnas ir Andrea Trinchieri
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Paulius Jankūnas ir Andrea Trinchieri

– Krepšinis yra apie rezultatus. Koks rezultatas Eurolygoje jums būtų sėkmingas?

– Skausmingas klausimas, ką? Liko 17 rungtynių. Esame po šešių pralaimėjimų. 10-toji vieta nėra Marse, ji – Saturne. Reikia pradėti daryti dalykus. Mano darbas yra palaikyti savo žaidėjus, padėti jiems. Būtų labai nesąžininga sakyti „turime daryti tą, tą ir tą“. Žaisime 17 čempionatų po vienerias rungtynes. Kiekvienas mačas yra galimybė. Elgsimės kaip povandeninis laivas – nersime po vandeniu ir žiūrėsime, kur išnirsime kovą. Tikėtina, kad kažkur atsitrenksime. Norime žaisti kiekvienerias rungtynes kaip paskutines, žinant, kad turime tobulėti.

– Minėjote, kad laikas yra didžiausia problema. Ar nenorėjote čia būti keliomis savaitėmis anksčiau?

– Ne. Situacija tokia. Turiu priimti realybę.

– Girdėjome kalbas apie tai, kad kontaktavote su „Žalgiriu“, kad galbūt net ir bilietus į Lietuvą turėjote prieš dvi savaites. Kaip jūs matėte tą situaciją?

– Kaip jūs sakote „bullshit“ lietuviškai?

– Mėšlas.

– Na štai. Išmokau žodį. Gal neišmoksiu lietuviškai, bet pavienius žodžius pasistengsiu. Ši kalba labai sudėtinga. Žinau kalbas, bet ši tikrai sudėtinga. Patikėkite, tai išgalvota. Tai „fake news“ (netikros naujienos – aut. past.).

– Matote, kokia yra „Žalgirio“ sudėtis. Ar galvojate apie pakeitimus joje?

– Po vienos treniruotės, trukusios 80 minučių? Būčiau labai blogas treneris...

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Austin Hollins
Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Austin Hollins

– Po peržiūrėtų daugybės „Žalgirio“ rungtynių.

– Išmokau tokį dalyką – kol neįžengi į areną, nežinai tiesos. Turi žvelgti žaidėjams į akis ir pajausti, ką jaučia jie. Ši komanda turi daug. Aš tuo įsitikinęs. Tiesiog turiu rasti būdą nukreipti jų energiją.

– Tad galime suprasti, kad Austino Hollinso trumpalaikės sutarties pratęsimas buvo jūsų sprendimas?

– Koks skirtumas, tai mano sprendimas, Pauliaus ar puikaus architekto? Būsiu labai atviras. Buvo laiko riba, Austinas yra labai geras žaidėjas. Nebuvau čia. Kaip aš galiu nuspręsti apie kažką, ko nežinau? Paprašiau klubo ir esu laimingas, kad jie surado galimybę pratęsti sutartį su puikiu žaidėju. Noriu pamatyti jį. Žaidžiau prieš jį, jis puikus žaidėjas, bet noriu pamatyti jį pats. Būčiau nelaimingas, negavęs tokios galimybės. Tai logiška, tai nieko ypatingo. Nesuprantu, kodėl jūs to klausiate. Galvojate, kad trenkiau kumščiu į stalą ir sakiau „oi, mes turime jį pasilikti“? Nebūtų logikos. Vienintelis dalykas, kuris svarbus – „Žalgiris“. Austinas tai suprato.

– Kas geriausiai kalba itališkai komandoje?

– Turis (Tautvydas Sabonis – aut. past.) turi pranašumą, nes yra iš Ispanijos. Ir jis žino apie vyną. Dėl savo brolio.

– Lankėtės Kaune ne kartą anksčiau. Ar yra kažkas, ką labai mėgstate, ko labai nekenčiate?

– „Žalgirio“ arena.

– Mėgstate ją ar nekenčiate?

– Mėgstu visą areną. O jei rimtai, tai mėgstu gaminti. Dabar reikės surasti, kur nusipirkti kai kurių dalykų. Turiu tris gerų restoranų adresus. Išgyvensiu.

– Dirbote daugybėje šalių, ar darbas Lietuvoje yra toks pat kaip visur, o galbūt kažkuo skiriasi?

– Niekada nėra taip pat. Taip aš netreniruoju. Aš sugersiu šios vietos energiją. Neatvykau čia tik dėl pasiekimų. Turėsiu išspardyti daug subinių, kad pakiltume iki įkrintamųjų. Buvimas šios organizacijos treneriu yra ypatinga, tai mane stumia pirmyn. Man reikia motyvacijos, o tai yra didžiulė motyvacija man.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Andrea Trinchieri
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Andrea Trinchieri

– Treneri, prieš kelerius metus buvo incidentas su Pauliumi Jankūnu, kuomet žaidėte Kaune. Kaip jį prisimenate?

– Nevadinčiau to incidentu... Jis tada žudė visus mano didžiuosius, buvo toks fiziškas, toks kietas. Aš labai gerbiu Paulių kaip žaidėją. Jis traukė tas rungtynes savo asmenybe, fiziškumu. Man tokie žaidėjai patinka. Tai buvo kibirkštis tarp mūsų, bet po to pasijuokėme. Tikiu, kad jam patiko, kad buvau aktyvus, aistringas. Žinote, italas. Bet nesakyčiau, kad tai buvo incidentas. Paulius dabar yra pereinamame laikotarpyje, jis buvo žaidėjas, dabar yra direktorius. Jis žino, kad jo pareigos šiame klube yra ypatingos, jis bando su tuo susitvarkyti. Mes turime didžiules atsakomybes, bet mano ir jo užduotys yra skirtingos. Tą jis supranta.

– Šiame sezone Eurolygoje keičiama daugybė trenerių. Tai tik verslas ar įžvelgiate kažką daugiau?

– Nesakyčiau, kad tai tiesiog verslas. Sakyčiau, kad nėra pasigailėjimo. Labai gerbiu Kazį, žaidžiau prieš jį. Žaisti prieš „Žalgirį“ pernai buvo skausminga. Yra komandos, kurios laimi rungtynes, bet yra tokios, kurios niekada nepralaimi. Tai žaidėjų ir trenerių bendras darbas. Eurolyga yra pats žiauriausias turnyras. Čia nėra jokio pasigailėjimo. Treneriai to dalis. Tikiu, kad tai tikrai yra verslo dalis, yra ten ir džiaugsmo, kai esi „Žalgirio“, „Partizan“ ar kito klubo treneris, bet yra, kaip yra. Nenoriu nieko teisti.

– Ar jau kalbėjote su Pauliumi apie atsakomybes renkant komandą, kokią įtaką tam turės treneris?

– Jei atvirai, nesuprantu klausimo.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Paulius Jankūnas
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Paulius Jankūnas

– Ar kalbėjote su Pauliumi, kokias atsakomybes turėsite formuojant sudėtį?

– Tą suprantu, bet negaliu to suvesti su realybe. Ar kalbate, kad nesu atsakingas už tai, ką kalbu? Mane reikia kontroliuoti?

– Ne, kalbu apie naujų žaidėjų atvykimą.

– (Žiūri po stalu). Nėra jokių atvykimų. Klausite, ar žaidėjai atvyksta?

– Klausimas apie jūsų rolę kviečiantis žaidėjus.

P.Jankūnas: Žinoma, kad kalbėsime, komunikuosime. Mūsų tikslas yra komandos pergalė, tad turime diskutuoti, rasti geriausius įmanomus žaidėjus „Žalgiriui“.

A.Trinchieri: O gal mes nuspręsime, jog naujų žaidėjų nereikia. Gal. Tikrai nesuprantu. Tai normalus procesas. Matote, kaip buvo su Austinu Hollinsu. 12 val. šiandien išskirdau iš Italijos, kad spėčiau į treniruotę. Laiko riba buvo praėjusi naktis, taip? Paulius sako: „Ką darome?“ Paprašiau, kad sutartis būtų pratęsta, jog galėčiau susidaryti nuomonę. Taip ir dirbame.

Scanpix/IMAGO/Oryk HAIST nuotr./Andrea Trinchieri
Scanpix/IMAGO/Oryk HAIST nuotr./Andrea Trinchieri

– Kas jums patiko „Žalgirio“ žaidime, žvelgiant į jį iš šalies?

– Jau pasakiau žaidėjams, kad man labai patiko, jog jie kovojo visose rungtynėse. Taip mes statysime savo procesą. Kovosime, niekada nepasiduosime. Tuomet bandysime būti ten labiau agresvyvūs, ten mažiau, ten vieną darysime derinyje, ten kitą. Savo darbą dalinu į tris dalis: filosofija, strategija, taktika. Niekada nepradedu nuo taktikos. Visada svarbiau kaip tu darai dalykus nei ką tu darai. Ši komanda turi vertybes, gerus žaidėjus. Turiu išspausti sultis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas