Sekite 15min GoogleSvajonių debiutinį sezoną, paženklintą dviem titulais vietiniame fronte ir penktąja vieta Eurolygoje, užbaigęs Tomas Masiulis intensyviai leido ir vasarą.
Pirmiausia – pirmą kartą dėliodamas komandos komplektacijos darbus, o tuomet – mėgaudamasis poilsiu.
Jis lankėsi ir Islandijoje, ir žaidė golfą Škotijoje, ir viešėjo Botsvanoje.
„Šįmet turėjau kaip niekada gerą ir produktyvią vasarą. Jaučiuosi pailsėjęs, sukaupęs daug įspūdžių, o dabar laukiu darbų“, – „Žalgirio“ tinklalaidėje kalbėjo 50-metis kaunietis.
Savo rankose T.Masiulis turi net 15 lygiaverčių žaidėjų.
„Pradėti reikėtų nuo to, kad norėjome išlaikyti visus mūsų pagrindinius žaidėjus, bet to nepavyko padaryti. Dar sezono metu žinojome, kad gali nepavykti, tad jau ieškojome kandidatų į jų vietas. Vadyba dirbo gerai, buvo numačiusi kelis variantus.
Mes praėjusį sezoną matėme, ko mums trūksta, norėjome pasistiprinti tose vietose. Nėra lengva pakeisti išvažiavusius lyderius, bet šįmet turime ir talentingą, ir vieną giliausių sudėčių. Bet prie gilesnės sudėties atsiranda nauji iššūkiai, – kalbėjo „Žalgirio“ vairininkas. – Kalbant apie tuos iššūkius, tai viskas susideda. Turime 15 praktiškai lygiaverčių žaidėjų, kiekvienoje pozicijoje po tris žaidėjus, o aikštelėje žaidžia 12, dažniausiai rungtynėse naudoji 10, todėl tų iššūkių treneriams bus, kad sujungtume visus į vieną kumštį ir žaistume kartu.
Žaidėjams iššūkių irgi yra – vieni atėjo iš komandų, kur daug laiko buvo su kamuoliu, o mes norime, kad visi žaistų, nes kitoms komandoms žymiai sunkiau mus dengti, kai kiekvienoje pozicijoje turime stiprių žaidėjų. Norime būti įvairiapusiški ir manome, kad tokie būsime, bet tikrai iki tobulo vaizdo dar labai toli. Aišku, žaidėjai yra patyrę, jie mato tą sudėtį ir po truputį supranta, ko mes norime, tad bandome eiti ta kryptimi, kad visi būtų laimingi ir siektų vieno tikslo, kad tik komandai būtų geriau.“
– Ar tokią gilią sudėtį, kurioje nėra dar žalio jaunimo, turėjote „Barcelona“ ir Stambulo „Fenerbahče“ komandose?
– Tai ir man iššūkis, ir trenerių kolektyvui iššūkis. Turbūt to neturėjome nei „Barcelona“, nei „Fenerbahče“ komandose. Bet visos komandos dabar eina link to, nes rungtynių kiekis yra milžiniškas, žaidžiama praktiškai 90 mačų per sezoną. Krūvis išties didelis. Kaip mes sakome, kartais būna ir trigubos savaitės. Mūsų žaidėjai nėra patys jauniausi, tad bandysime rotuoti, bandysime dėlioti. Ir mums, ir žaidėjams bus iššūkis, suprantame tai, bet galvojame, kad bus gerai.
– Kiek „Žalgiris“ bus kitoks su Jonu Valančiūnu ir be Jono Valančiūno?
– Žinoma, Jonas yra didelė figūra ir tiek mes turime prie jo prisitaikyti, tiek jis turi prie mūsų prisitaikyti, grįžtant į šitą krepšinį, kuris labiau eina link greičio, tritaškių. Mano karjeroje tų stiprių žaidėjų yra buvę, bet Jonas tikrai vienas stipresnių. Ąžuolas irgi nėra silpnas, Rolandas Šmitas, atsimenu, buvo tikrai tvirtas, bet penktoje pozicijoje Jonas yra tvirtas, aukštas, galingas – mums tik reikia gerai jį išnaudoti. Jonas yra matęs ir žaidęs tą Europos krepšinį, tai jam sugrįžti yra daug paprasčiau, bet prisitaikyti reikia – ta baudos aikštelė daugiau užkimšta, varžovai jį dvigubins, tad jis turi būti tam pasiruošęs.
– Ar pasiruošimo etape juntamas tas „medaus mėnuo“, apie kurį kalba žaidėjai, neva visi visiems dabar yra pernelyg malonūs?
– Taip, būtent. Rungtynių nebuvo, tad energijos daug, visi visų pasiilgę. Nauji žaidėjai bando apsiprasti. Gal irgi pasakyčiau, kad dabar yra medaus mėnuo, bet mūsų, trenerių, darbas yra kuo greičiau tą medaus mėnesį užbaigti ir pradėti rimtą darbą. Tai – natūralus procesas, vis tiek turi visi apsitrinti. Tikras veidas pasirodys, kai bus sunku. Turbūt visi apie tai kalba.
– Ar planuojate į LKL rungtynes integruoti jaunimą?
– Tai priklauso nuo situacijos. Norime kiekvienam jaunam žaidėjui duoti šansą, bet jei visi penkiolika žaidėjų yra sveiki, tai tie, kurie žaidžia mažiau, turės žaisit LKL. Vietos nėra daug, nes aikštelėje gali būti tik penki žaidėjai. Galvosime, mąstysime. Sezonas ilgas, pasitaikys traumų, kažkam reikės poilsio. Turime būti pasiruošę, jaunimas turi būti pasiruošęs.
– Kiek lengviau į sistemą įvesti naujokus gynėjus, kurie jau yra žaidę aukščiausiame lygyje Europoje?
– Aš matau, kad žaidėjams, kurie pas mus buvo pernai, dabar viskas yra paprasta ir aišku. Mes kiekvienoje situacijoje norime žinoti, ką norime daryti. Nauji žaidėjai atvyksta iš skirtingų sistemų, o iš vienų žaidėjų buvusiose komandose reikalavo daugiau, iš kitų mažiau. Apie kiekvieną naują žaidėją galima kalbėti atskirai. Kad ir matę jie to krepšinio, vis tiek čia yra kažko naujo, tad reikės laiko ir kantrybės. Kaip sakome, nauji žaidėjai daugmaž sistemą perpranta gruodžio mėnesį, kažkas lapkritį, o kažkas dar sausį bando pagauti. Tikimės, kad patyrę žaidėjai dar greičiau įsilies.
– Kaip pats jaučiatės prieš antrąjį savo sezoną Eurolygos vyriausiojo trenerio kėdėje?
– Kalbant apie organizavimą, pasiruošimą, tad mūsų trenerių štabui yra lengviau, nes esame jau tai praėję, tad aiškinimosi yra mažiau, nes vienas kitą suprantame iš pusės žodžio. Bet vis tiek yra įtampos, nerimo, nes komanda nauja. Viskas iš naujo prasideda, tad sunkumai nauji, o įtampa yra neatsiejama darbo dalis. Įdomu, kaip atrodysime, o į visas rungtynes eisime tarsi į lemiamas. Mano darbas yra paruošti komandą kiekvienam mačui ir kiekvienai treniruotei, o koks rezultatas bus, toks bus.
– Kaip į trenerių štabą įsilieti sekasi vieninteliam užsieniečiui, danui Johsui Anderesenui?
– Tikrai puikiai. Jis puikiai supranta video analizę, geriausiai iš mūsų išmano kompiuterius. Jis nori mokytis, dirba, kasdien visą dieną sėdi biure. Esu labai juo patenkintas, džiaugiuosi, kad jis čia yra.
– Ką apie Carseną Edwardsą supratote per pirmąsias darbo savaites?
– Stebime jį ir žaidžiame prieš jį jau eilę metų, tai tikrai žinome, ką jis gali. Norėtųsi kalbėti gal labiau iš tos žmogiškosios pusės, nes įvaizdis buvo toks, kad jis yra sunkiai kontroliuojamas žaidėjas, bet kol kas tokių problemų visiškai nebuvo. Jis yra labai mandagus, klausantis žmogus, bet žiūrėsime, kaip jausimės tose ekstremaliose situacijose, tačiau tą patį galima pasakyti apie kiekvieną žaidėją. Kol kas Carsenas puikiai įsilieja ir bando suprasti, ko mes norime, o mes norime dar daugiau gynybos, nes visose komandose jis būdavo puolimo lyderis, tad gintis reikėdavo mažiau. Kaip treneriai, norime viską sudėlioti taip, kad jis jaustųsi gerai ir galėtų atsiskleisti geriausiomis savybėmis. Ką jis gali, tai pataikyti. Žinome, kad jo negalima palikti laisvo.
– Ką manote apie tai, kad jis gali pataikyti praktiškai iš bet kur?
– Tai nestebina, nes patys matėme, kad praktiškai iš bet kur atakavo praėjusiame sezone Eurolygoje. Norime atrinkti metimų selekciją. Bus momentų, kai tokių metimų reikės, bet bus ir tokių momentų, kai galėsime paieškoti geresnių metimų. Kol kas kalbėti yra sunku, viską pamatysime, kai prasidės rimtos rungtynės.
– Kiek džiugina faktas, kad Sterlingo Browno karjeros tolimų metimų pataikymas viršija 40 procentų?
– Norime, kad jis išlaikytų šį pataikymą, bet kiekvienas sezonas yra vis kitoks. Varžovai irgi žino juos, tad neduos lengvai mėtyti nei Carsenui, nei Sterlingui. Turime būti tam pasiruošę. Norime daugiau laisvės po krepšiu Jonui, o jį apstatyti metikais, kad varžovai kuo mažiau eitų į pagalbas. Tame nėra nieko keisto. Norime, kad kamuolys judėtų, o kiekvienoje atakoje surastų laisvą žmogų. Tai – trenerio svajonė.
– Kaip greičiu ir veržlumu išsiskiriančiam Sabenui Lee pasiruošimo etape treniruotėse pavyksta sutraukti varžovų gynybą?
– Puikiai. Mes žinome jo stipriąsias savybes. Jis gali įsiveržti į baudos aikštelę, iš kurios Sabenas gali ir pats kurti, ir pats užbaigti atakas. Mes norime šias savybes išnaudoti. Varžovai žino trūkumus, o mūsų, trenerių, darbas yra kažką paslėpti ir kažką išryškinti. Jis gali greitai žaisti, gali traukti į priekį, gali kampuose rasti metikus. Tai yra stiprioji Sabeno savybė. Kitas dalykas – gynyba, nes Sabenas turi ilgas rankas ir greitas kojas. Norime, kad jis suprastų kokio stiliaus gynėjas turėtų būti.
– Ar Sabenas savo greičiu gali perimti dalį buvusių Sylvaino Francisco funkcijų?
– Visi žaidėjai yra skirtingi ir kiekvieno nepakeisi. Bet greičio funkcijas gali perimti, kad komanda bėgtų greitai. Su Nigelu Williamsu-Gossu norime žaisti lėčiau, su Sabenu komanda turėtų bėgti, nes turime bėgančius aukštaūgius ir metančius gynėjus. Norime išlaikyti intensyvumą. Sabenas turi stumti komandą į priekį, greitai pervaryti kamuolį iš vienos aikštės pusės į kitą.
– Kokį Marių Grigonį išvydote treniruotėse?
– Pamenu savo pirmąjį sezoną „Žalgiryje“ prie Šaro, kai Marius sugrįžo ir pasiruošimo etape treniruotėse daužėsi su Thomasu Walkupu. Abu atvyko iš Vokietijos klubų ir norėjo save įrodyti, buvo sveika konkurencija. Man šis vaizdas įstrigęs iki šiol. Jie krito, vienas kitam ranką paduodavo ir stodavosi. Tai yra paskutinis kartas, kai Marių buvo tekę treniruoti.
Kas ir man, ir visiems palieka įspūdį, kad Marius dabar yra fiziškai sustiprėjęs. Matosi, kad jis padirbėjęs. Marius turėjo bėdų su sveikata, norisi, kad išliktų sveikas ir sužaistų visą sezoną be traumų. Tai – iššūkis jam. Bet jis pats tai supranta. Turime fizinio paruošimo trenerius, gydytojus. Matosi, kad Marius tam pasiruošęs, tad tik laiko klausimas, kai jis įgaus žaidybinį ritmą. Su Mariumi viskas yra gerai, nes yra kovotojas, o mes tokio žaidėjo ir norėjome.
– Kaip įsivaizduojate M.Grigonio funkcijas aikštelėje?
– Aš irgi norėčiau, kad jis kažkiek turėtų (kamuolį savo rankose). Žinoma, šiais laikais pirmas ir antras numeris aikštelėje skiriasi jau mažai. Svarbiausia, kad galėtų žaisti su kamuoliu. Tikrų įžaidėjų nebėra labai daug. Jis gali tai daryti, jis tą darė ir jaunimo krepšinyje. Gal tai Mariui kažkas naujo, nes pastaraisiais metais taip nežaidė. Bet prie tam tikrų situacijų Grigonis gali tai daryti. Jam reikia laiko, bet jis gali žaisti su kamuoliu ir valdyti komandą.
– Kiek treniruotėse jaučiasi Mareko Blaževičiaus kovingumas?
– Jis buvo tik keliose treniruotėse, bet žinome, kad tai yra žmogus su charakteriu. Jis niekam nenusileis. Norime, kad jis duotų krūvio treniruotėse ir Jonui, matome, kad ir Jonui nėra lengva stumdytis su Mareku. Marekas – irgi vienas stipresnių žaidėjų, nors gal tai kitiems nelabai matosi. Jis – ambicingas. Man patinka, kad jis turi krepšinio supratimą ir norą mokytis, eiti į priekį, prisitaikyti ir būti naudingas komandai. Norime, kad savo veiksmais jis provokuotų varžovų aukštaūgius, bet provokuotų protingai. Jis gali palįsti po oda kitiems. Marekas gali būti naudingas ir puolime.
– Koks jūsų pirmas įspūdis apie Kaodirichi Akobundu-Ehiogu?
– Aš esu matęs aukštai šokančių žaidėjų, bet kaip jis gali šokti, tai turbūt kad dar neteko matyti. Jeigu duosi jam laisvės, tai prie gerų gynėjų jis gali sukurti efektingų epizodų. Jis gana protingas žaidėjas. Kao nėra jaunas žaidėjas, bet jis rodo norą, priima informaciją, o man tai labiausiai patinka. Kai jis yra aikštelėje, mes esame visiškai kitokie, nei kai žaidžia Jonas ar Marekas. Didžiausias iššūkis – kaip sutalpinti šiuos tris centrus? Vienose rungtynėse vienaip, kitose kitaip. Kao tikrai gali duoti mums įvairiapusiškumo. Mes su Kao galime bėgti dar greičiau. Mes rodėme žaidėjams kaip jis greitai nubėgo iki aikštės centro, kai kiti buvo dar ties tritaškiu. Tai – stipriausia Kao savybė, tad turime išnaudoti jo greitį.
– Ar turint tokią universalią sudėtį jums visiškai atsiveria visų gynybos sistemų naudojimas?
– Nepamirškite, kad dar Ąžuolas gali žaisti penktoje pozicijoje, ir kiti žaidėjai, nes krepšinis vis labiau eina į „small-ballą“ (žemą penketą). Varžovų dideliems žaidėjams nėra lengva gaudyti mūsų mažiukus. Pagal sudėtį daugmaž gali žaisti visomis gynybos sistemomis, kaip ir pernai bandėme daryti.
– Kokie jūsų galvoje būtų šio „Žalgirio“ pranašumai, jei ši komanda aikštelėje susitiktų su pernykšte?
– Pirmas dalykas, tai jėga po krepšiu, nes turime Joną. Tiek jėgos mes neturėjome. Greitis, sudėties gylis. Dabar turime daugiau lygiaverčių žaidėjų, tai gal pavyks pastoviai energingai žaisti visų rungtynių metu, spausti varžovus. Pernai irgi turėjome talentingą komandą, gerus žaidėjus. Negalvojau, kas tokias rungtynes laimėtų, bet, manau, būtų apylygė kova.
