„Šiaip labai sunku priimti, nes tikrai nenorėjome tokio paties rezultato, kaip prieš dešimt metų. Bet reikia tai nuryti ir viskas“, – po mačo su ašaromis kalbėjo Kamilė Nacickaitė-Van Der Horst.
Kamilei tai buvo išbandymų kupini metai. Dar vasario 28 dieną ji pagimdė vaikelį vardu Dimi, tačiau nepalaidojo Europos čempionato svajonės, įdėdama didžiulį darbą, sugrįždama itin greit ir vėl, po 10 metų pertraukos, užsivilkdama rinktinės marškinėlius.
Tai nebuvo pikinė Kamilės versija, tačiau ji padarė viską, ką galėjo, kad būtų su merginomis ir įnešė savo patirties į vis jaunėjančią rinktinę.
„Labai džiaugiuosi, kad pavyko pasiruošti ir būti čia, – po čempionato su ašaromis akyse kalbėjo K.Nacickaitė-Van Der Horst. – Patekome į aštuntuką, labai gera ir smagu, bet sunku priimti tai, kad likome aštuntos. Yra kaip yra, reikia tai nuryti ir dabar iš to pasimokyti. Asmeniškai labai džiaugiuosi, kad galėjau tai įvykdyti be jokių traumų ir be jokių pogimdyminių skausmų. Įvykdžiau savo maksimalų tikslą. džiugu dėl to.“
Tiesa, pasibaigus čempionatui 35-erių snaiperė pasiuntė žinutę savo komandai. Tačiau apie tai – interviu.
– Kas jus skiria nuo kitų komandų? Ko dar trūksta?
– Yra daug niuansų, aš dabar neišskirsiu vieno dalyko, bet manau, kad kiekviena žinome, ko mums trūksta, kaip komandai ir kaip žaidėjoms. Aš manau, mes turime kiekviena į save atsižvelgti ir dirbti ties savo silpnybėmis. O tada apsijungtumėme kaip komanda, tiesiog įneštumėme ne silpnybes, o stiprybes.
– Kamile susilaukei sūnaus, ilga kelionė buvo tavo iki šio čempionato, nors pralaimėjote, kokios tau buvo šios savaitės ir ką iš jų išsineši?
– Labai džiaugiuosi, kad pavyko pasiruošti ir būti čia. Patekome į aštuntuką, labai gera ir smagu, bet sunku priimti tai, kad likome aštuntos. Yra kaip yra, reikia tai nuryti ir dabar iš to pasimokyti. Asmeniškai labai džiaugiuosi, kad galėjau tai įvykdyti be jokių traumų ir be jokių pogimdyminių skausmų. Įvykdžiau savo maksimalų tikslą. džiugu dėl to.
– Ar tikslas yra 2027 metų Europos čempionatas?
– Nekomentuosiu nieko, nežinau kaip bus, taip bus. Esu žmogus, kuris viską daro iš jausmo, tai žiūrėsime, kaip bus ateityje.
– Ką iš šito čempionato išsineša moterų krepšinis?
– Daug išsineša. Labai džiugu, kad mes patekome į tą aštuntuką, bet faktas, kad mes norėjome daugiau. Mes galėjome daugiau. Kiekviena klaida mums atsipirko labai brangiai, bet mes tokiuose čempionatuose negalime žaisti taip neatsakingai. Tai ir parodė, kad likome aštuntos. O ką išsinešame? Tai, kad patekome į „Top 8“. Bravo.
– Prieš dešimtmetį nepavyko kelialapio į olimpinę atranką, dabar nuplaukė pasaulio čempionato atranka. Kiek tai didžiuliai smūgiai?
– Neturiu komentaro...
– Kamile, kalbėjai apie neatsakingumą, ar tai yra požiūrio klausimas?
– Ne, tiesiog, aikštelėje tai matome. Pamesti kamuoliai, neprasivarymas per aikštelę. Tiesiog minimalios klaidos, vienos daro vieną derinį, kitos daro kitą. Tiesiog nebuvo atsakingumo už save. Kiekviena tai darėme, kiekviena turime tai priimti, dabar į save pasižiūrėti ir iš to išmokti.
