Sezono Europoje šešėlis temdo triumfą Lietuvoje
„Žalgiriui“ vienintelė didesnė paguoda – triumfas LKL čempionate. Eurolygoje eilinį sykį neperžengtas tarsi užkerėtas „Top 16“ etapas, o VTB Jungtinėje lygoje – fiasko“, – stipriausios šalies komandos sezoną apibendrino Vilniaus „Sakalų“ sporto direktorius Linas Kvedaravičius.
 |
| Sergejus Jovaiša |
Panašios pozicijos laikosi ir Kauno „Baltų“ direktorius Sergejus Jovaiša: „Banguotas žaidimas sezono viduryje Eurolygoje ir VTB lygoje. Na, bet pagaliau „Žalgirio“ sirgaliai tikrai turi likti patenkinti, kad pagrindinę akistatą (prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“, – past.) klubas laimėjo įtikinamai – visus 6 kartus. Tai rodo „Žalgirio“ nusiteikimą šiai svarbiai akistatai“, – samprotavo S.Jovaiša.
LKL finale žalgiriečiams motyvacijos ir energijos netrūko. Trys mačai – trys pergalės, pasiektos vidutiniškai 10,3 taško skirtumu. Skaičiai įtikinami, o žaidimas – dar labiau.
„Finale matėme tikrai gerai subalansuotą, greitą komandą, vykdančią trenerio nurodymus, gerai pažįstančią savo varžovus ir žinančią, kaip juos eliminuoti“, – tam pritarė ir S.Jovaiša.
Kodėl tokios energijos ir subalansuoto žaidimo nebuvo svarbiausiuose tarptautiniuose mūšiuose?
Problemos su amerikiečiais
Situaciją atvirai piešė komandoje buvę žmonės – Mantas Kalnietis ir Vytenis Lipkevičius. Abu žalgiriečiai sutartinai teigė, kad komandos mikroklimatas kaip reikiant pagerėjo legionieriams palikus ekipą.
„Mano nuomone, kai išretėjo mūsų gretos, tapome viena komanda. Nežinau, ar sutiksite, bet mes pradėjome žaisti geriau, su daugiau emocijos ir atsidavimo. Kai buvome kiekybei, žaidėme ne taip. Kai likome kokybei, pradėjome demonstruoti gerą žaidimą. Ypač į sezono pabaigą. Jeigu ši serija būtų vykusi anksčiau, sunku pasakyti, kaip viskas būtų buvę“, – pripažino „Žalgirio“ atakų organizatorius M.Kalnietis, finale demonstravęs itin užtikrintą žaidimą.
Su komandos draugu sutiko V.Lipkevičius: „Žinote, legionieriams ta komandinė dvasia mažiau rūpi. Jie čia atvažiuoja dirbti tuos dešimt mėnesių. Mums ta komandinė dvasia, galbūt, svarbesnė. Galbūt, sezono pabaigoje mūsų komanda pasidarė kaip kumštis. Tie keli legionieriai – kaip lietuviai. Viduje vyravo didžiulis palaikymas. Manau, kad tai ir lėmė mūsų pergalę finale.“
Apie NBA krepšininkų – Ty Lawsono ir Sonny Weemso – sunkumus Kaune prakalbo ir „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas. „NBA krepšininkai neįsipaišė į žaidimą, gal jiems patirties pritrūko. Aš kiekvieną treniruotę žiūrėjau ir mačiau, kad jiems labai sunku. Vienas žaidėjas, kurio pavardės nenoriu atskleisti, sakė, kad jam sunku kiekvienoje ekipoje, o čia – ypač. Sunku žaidėjams iš NBA, tik A.Kirilenka sužibėjo, bet jo mentalitetas kitoks ir žaidė namuose“, – teigė verslininkas.
 |
|
E.Ovčarenko/15min.lt nuotr. Sonny Weemsas |
Abu atvykėliai iš NBA šį sezoną vienokiu ar kitokiu būdu nuvylė „Žalgirio“ sirgalius. Vienas (T.Lawsonas) – žaidimu, kitas – istorija apie patirtą traumą. Tikra muilo opera užvirė prieš lemiamas „Žalgirio“ rungtynes Eurolygos „Top 16“ etape su „Barcelona“ ekipa. Tik paskutinėmis minutėmis paaiškėjo, jog komandai dėl traumos negalės padėti S.Weemsas. Vėliau „Žalgirio“ savininkas V.Romanovas viešai apkaltino amerikietį simuliavus traumą. „Žalgiris“ svarbiausią mačą pralaimėjo, o vėliau, net ir su staiga pasveikusio S.Weemso pagalba, apmaudžiai krito Tel Avive bei prarado paskutines viltis patekti į ketvirtfinalį.
Tuo sezono metu skambėjo daug kalbų dėl amerikiečio ateities „Žalgirio“ komandoje. Galiausiai S.Weemsas liko ekipoje. Tiesa, neilgam. Prabėgus pusantro mėnesio, krepšininkas susitikime su Prienų „Rūdupiu“ gavo sunkią čiurnos traumą, dėl kurios iš rikiuotės iškrito iki sezono pabaigos. Netrukus klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su amerikiečiu.
„Sakalų“ sporto direktorius L.Kvedaravičius mano, kad klubo savininkams reikėtų pasimokyti iš šio sezono situacijos su legionieriais ir padaryti atitinkamas išvadas ateičiai.
„Legionierius motyvuoti sunku. Juos motyvuoja nebent laiku mokama alga, žadamas naujas kontraktas, įvairios kitos priemonės, bet tik tai ne tautiškumas ar kova už savo komandos garbę bei miestą. Su jais visuomet yra problemų. Tą matome ir „Žalgiryje“. Išvykus legionieriams, mikroklimatas tapo kitoks. Ko gero, komandos savininkui reikėtų daryti atitinkamas išvadas“, – dėstė L.Kvedaravičius.
Tuo tarpu S.Jovaišai užkliuvo suspenduoto „Žalgirio“ atakų organizatoriaus DeJuano Collinso poelgiai sezono viduryje. „Sakykime, D.Collinso veiksmai už aikštelės ribų. Jeigu tokio žaidėjo tokie veiksmai toleruojami, tai, aišku, neigiamai veikia jo komandos draugus. Jie turi dirbti už tą, kuris pažeidinėja taisykles“, – savo kategorišką poziciją išsakė specialistas.
D.Collinso poelgiai šiame sezone verti ne vienos pastraipos. Akivaizdu, jog amerikietį kamavo rimtos problemos. Necenzūrinės replikos į televizijos kameras, liūdnai pasibaigusi kelionė į Maskvą ir, galop, suspendavimas už draudžiamų preparatų vartojimą tai tik patvirtina.
Kol „Žalgirio“ savininkas kaltino paslaptingus krepšininko draugus iš Vilniaus, likusiems žaidėjams reikėjo atlaikyti įkyrių žurnalistų klausimų laviną, įtampą ekipos viduje bei dalintis komandos draugo krūvį žaidime.
Rinktinės žaidėjų nuovargis ir trenerių kaita
4 pergalės iš 16 rungtynių Eurolygoje, fiasko VTB Jungtinės lygos aštuntfinalyje prieš Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipą, pralaimėjimai išvykose ir savo sirgalių akivaizdoje Astanos „Tigers“ komandai iš Kazachstano ir Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ krepšininkams – tik legionierių kaltė?
 |
|
E.Ovčarenko/15min.lt nuotr. Vladimiras Romavonas |
Akivaizdu, kad ne. Praėjusių metų spalio mėnesį V.Romanovas duris parodė Graikijos rinktinės strategui Iliasui Zourui.
Graikas su „Žalgiriu“ 2010–2011 metų sezone laimėjo visus vietinius trofėjus (LKL pirmenybes, LKF taurę), taip pat Baltijos krepšinio lygos ir taurės turnyrų (BBL) čempionų titulus. Tačiau, prasidėjus 2011–2012 metų sezonui, situacija komandoje pasidarė sudėtinga. Pralaimėjimas VTB lygoje spalio 9 dieną Astanos komandai buvo ypač skaudus smūgis I.Zouro vadovaujamai ekipai. Tuomet varžovų vyriausiasis treneris pripažino, jog „Žalgiris“ turi problemų.
Pagrindinės problemos – rinktinės žaidėjų nuovargis ir prastas pasirengimas sezonui. Apie tai ne kartą užsiminė pats I.Zouras. Treneris nuogąstavo, jog negalėjo su komanda pilnavertiškai pasiruošti sezonui.
Penki iš trylikos ekipos krepšininkų žaidė Europos čempionate Lietuvoje, o ir pats I.Zouras dirigavo Graikijos rinktinės žaidimui bei prie komandos prisijungė jau įpusėjus pasiruošimui sezonui.
Prastą fizinę komandos būklę tuomet pabrėžė ir I.Zourą laikinai pakeitęs komandos sporto direktorius Vitoldas Masalskis: „Žaidėjų fizinė būklė galėtų būti ir geresnė.“
Tiesa, S.Jovaiša įžvelgia ir dar vieną galimą prasto pasirodymo VTB Jungtinėje lygoje priežastį: „VTB lygoje buvo daug blogų rungtynių, tačiau aš iš savo patirties žinau, kad žaidėjai tikrai skirsto turnyrus į labiau reikšmingus ir nereikšmingus. Tai šis turnyras buvo būtent toks, kad žaidėjai tiesiog atliko savo prievolę, turėjo važinėti tolimais reisais, kurie išmušdavo komandą iš ir taip trapios formos. Sugrįžę namie jie pralaimėdavo tikrai ne stebuklingoms Rusijos komandoms, gadindavo savo vardą, erzindavo žiūrovus.“
A.Trifunovičius galutinį tikslą pasiekė
Paskutinę spalio dieną „Žalgiris“ oficialiai paskelbė sudaręs sutartį su Aleksandru Trifunovičiumi. Anksčiau Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu dirbęs strategas naujame poste buvo sutiktas prieštaringai, tačiau savo charizma ir šiltu bendravimu su žurnalistais bei krepšininkais įrodė, jog yra nusiteikęs visa širdimi atsiduoti naujam iššūkiui.
 |
|
Aliaus Koroliovo nuotr. Aleksandras Trifunovičius |
Tiesa, trenerio startas rožėmis klotas nebuvo. Debiutas Atėnuose – pralaimėjimas „Panathinaikos“ 75:92, po poros dienų 79:88 fiasko Rygoje prieš vietos VEF komandą.
A.Trifunovičiaus ranka žalgiriečių žaidime jautėsi, tačiau komanda bangavo kaip gelbėjimosi valtis audringoje jūroje.
Abiejuose tarptautiniuose turnyruose LKL čempionai buksavo, o sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje susirinkusiems gerbėjams dažnai belikdavo tik rautis plaukus nuo galvų.
Apie trenerio problemas viduryje sezono kalbėjo ir L.Kvedaravičius: „Matėme, jog treneris blaškėsi tarp žaidėjų sezono viduryje. Kai legionieriai dar buvo komandoje, buvo sudėtinga atsirinkti tinkamus žaidėjus. Jiems išvažiavus, pasidarė kur kas lengviau. Matėme, jog A.Trifunovičius LKL finale puikiai išnaudojo turimus žaidėjus. Tie likę turėjo žymiai didesnį norą žaisti. Tad šiuo atžvilgiu jam tikrai pasisekė.“
Sezono finiše nuo A.Trifunovičiaus pečių nukrito sunkus akmuo – gerokai sumažėjo rungtynių skaičius, komandą paliko amerikiečiai, Lietuvos rinktinės žaidėjai pagaliau atgavo fizinę formą ir pradėjo demonstruoti norą žaisti. Galop serbas ir visa „Žalgirio“ komanda susitelkė svarbiausiam tikslui ir jį įvykdė.
„Gavęs sudėtingą užduotį, sezono pabaigoje jis ją įvykdė. Iš nesubalansuotos ekipos padarė tikrą, siekiančią tikslo krepšinio komandą“, – pripažino S.Jovaiša.
Nauja krepšinio meka Kaune
Šį sezoną „Žalgirio“ klubas pradėjo naujoje arenoje. Ilgai laukta „Žalgirio“ arena pagaliau iškilo Nemuno saloje ir tapo antrais kauniečių namais.
Dešimtūkstantinės sirgalių minios kartais susirinkdavo net ir į LKL čempionato susitikimus. Prie tokios aistruolių gausos prisidėjo ir lanksti bilietų pardavimo politika.
Norint stebėti žalgiriečių žaidimą naujutėlaitėje arenoje, stipriai paploninti piniginės nereikėjo. Ypač studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir socialiai remtiniems žmonėms klubas sudarė puikias sąlygas – bilietų kainos į „Žalgirio“ rungtynes prasidėdavo nuo 2 litų.
L.Kvedaravičius pažymėjo, jog nauja arena davė didžiulį impulsą Kauno gyventojams. „Prieš sezoną buvo išparduota labai daug abonementų. Žmonės, išėję iš Halės, norėjo pasijusti komfortiškai. „Žalgiris“ užsiaugino milžinišką sirgalių minią. Salės pastatymas Kaune davė labai didžiulį impulsą žiūrovams. Kauniečiai mėgsta krepšinį, mes tą puikiai žinome iš anksčiau, kai į Halę būdavo neįmanoma gauti bilietų. Dabar žymiai daugiau žmonių gali pamatyti „Žalgirį“ iš arti. Jie tuo ir naudojasi.“
Ar su D.Lavrinovičiumi ir Š.Jasikevičiumi Eurolygos finalinis ketvertas taptų ranka pasiekiamas?
Praėjusiame tarpsezonyje „Žalgiris“ sudrebino Europos rinką garsiomis pavardėmis. Į komandą LKL čempionai prisiviliojo du NBA lygoje įsitvirtinusius vidutiniokus: S.Weemsą ir T.Lawsoną. Taip pat prisiviliojo Lietuvos rinktinės vidurio puolėją Robertą Javtoką, susigrąžino sirgalių numylėtinį Marko Popovičių ir iš Sienos „Montepaschi“ pasiskolino pagrindinį vidurio puolėją Milovaną Rakovičių.
Manau, kad, jeigu klubai turėtų ilgalaikę strategiją, mūsų komandos būtų lietuviškesnės ir patriotiškesnės, - sakė L.Kvedaravičius.
„Pirkiniai – įspūdingi“, – tuomet kalbėjo ekspertai bei džiaugėsi „Žalgirio“ gerbėjai. Tačiau koks galutinis rezultatas?
Nesikartokime. Akivaizdu, jog ne pavardės žaidžia krepšinį, arba tos pavardės turi būti tokios kaip Maskvos CSKA komandoje.
L.Kvedaravičius Lietuvos grandams siūlo keisti ilgalaikę komandos formavimo strategiją ir atkreipti dėmesį į jaunus šalies talentus, kurie ne vienerius metus žiba tarptautiniuose jaunimo čempionatuose.
„Pergalė LKL čempionate „Žalgiriui“ sezoną padarė ryškų Lietuvoje. Tačiau Europiniu mastu „Žalgiriui“ reikia daryti tam tikras išvadas ir vienadienės pergalės strategiją keisti į ilgalaikę. Mūsų šalis – nedidelė, biudžetai maži, galbūt, reikėtų kitokiu modeliu vadovautis, o ne bandyti sukurti iliuziją, kad mes galime su dabartiniais biudžetais ir komandomis kažką nuveikti Eurolygoje – patekti į ketveriukę ir t. t.
Pasižiūrėkime į jaunimo Eurolygą. Per dešimt metų septynis kartus lietuviai žaidė finale. Tai reiškia, jog užauginame perspektyvų jaunimą. Deja, nesugebame iki galo padaryti to darbo, kuris yra padarytas visų Lietuvos trenerių, dirbančių su jaunimu. Mes nesugebame to jaunimo privesti iki aukščiausio lygio, kad jie liktų Lietuvoje ir žaistų už stipriausius šalies klubus. Čia kažkur yra spraga. Manau, kad, jeigu klubai turėtų ilgalaikę strategiją, mūsų komandos būtų lietuviškesnės ir patriotiškesnės. Nereikėtų galvoti, ar legionierius sužais paskutines varžybas, turėdamas bilietą kišenėje, ar ne. Klubų vadovai turėtų apie tai pagalvoti. Mes turime tikrai labai daug gero jaunimo, tačiau nepelnytai tai nuvertiname“, – samprotavo specialistas.
 |
|
Š.Mažeikos/BFL nuotr. Šarūnas Jasikevičius niekada neslėpė svajonės žaisti „Žalgirio“ klube |
Su L.Kvedaravičiumi iš dalies sutiko ir S.Jovaiša: „Atsiųskite dabar man NBA trenerį į kokius „Sakalus“ ir jis laimės tą pačią 7–8 vietą, jei nepakeis žaidėjų. Ši situacija – panaši.“
Kalbėdamas apie klubo ateitį, „Žalgirio“ savininkas V.Romanovas neslėpė minčių į komandą prisivilioti Maskvos CSKA puolėją Darjušą Lavrinovičių ar Atėnų „Panathinaikos“ gretose renesansą išgyvenantį Šarūną Jasikevičių. „Galbūt, Lavrinovičius bus laisvas, nes jau trejus metus jį bandome įsigyti. Taip pat – Jasikevičius“, – sezono uždarymo šventėje prasitarė V.Romanovas.
Tačiau po kelių akimirkų verslininkas netikėtai pripažino, jog klubo biudžetas gerokai nusileidžia VTB lygoje rungtyniaujančių komandų pinigams. „Sunku vežti, bet su tokiu biudžetu mes negalime VTB dalyvauti, o tik epizodais parodyti save. Mes turime dvigubai ar trigubai mažesnį biudžetą nei kiti klubai“, – nuogąstavo V.Romanovas.
Tai kaip ten yra iš tikrųjų? Ar „Žalgiris“ pajėgus toliau burti žvaigždžių komandą, ar vis tik geriau būtų keisti ekipos formavimo strategiją?
