Arnas Beručka išaugo Vilniaus „Ryto“ sistemoje ir iki šiol turi daug draugų šiame sostinės klube.
Atsiskleidęs „Perlo“ ekipoje, jis buvo įšokęs ir į pagrindinę Vilniaus komandą, bet jaunam gynėjui teko palaukti savo valandos Lietuvos krepšinyje.
Buvęs Lietuvos jaunimo rinktinių žaidėjas per dvejus metus neįsitvirtino Utenoje, tad 2020–2021 m. buvo pasukęs neįprasta mūsų šalies krepšininkams kryptimi – į Slovakiją.
Grįžęs iš Bratislavos 25 metų krepšininkas tapo vienu Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ lyderių.
Su 12,2 taškų vidurkiu A.Beručka baigė LKL pirmenybes būdamas 14-as rezultatyviausių žaidėjų sąraše ir ketvirtas tarp lietuvių lygos žaidėjų.
Tiesa, Pasvalio klubas liko devintas tarp vienuolikos klubų – ne toje pozicijoje, apie kurią svajojo „Pieno žvaigždžių“ krepšininkai, tarp jų ir A.Beručka.
– Užpraėjusį sezoną žaidėte Slovakijoje, kodėl sugalvojote persikelti būtent ten? – 15min paklausė A.Beručkos.
– Tuo metu nebuvau labai išsikovojęs svarbaus vaidmens Lietuvoje, kur prieš tai dvejus metus rungtyniavau Utenoje. Tada atsirado „Inter“ pasiūlymas, o kadangi treneris buvo pažįstamas, pasirikimo daug neturėjau, todėl daug negalvojau ir išvažiavau.
– Ar galima teigti, kad ten užsiauginote stiprų pasitikėjimą savimi?
– Tikrai taip. Po etapo Utenoje realiai visai neturėjau jokio pasitikėjimo savimi, o nuvykęs į Slovakiją gavau žaidybinio laiko, sekėsi gerai, todėl ir pasitikėjimas šovė į viršų. Tai, manau, ir pasijuto šiame sezone.
– Kodėl nusprendėte pasukti būtent į Pasvalį?
– Pagrindinė priežastis buvo treneris (Mantas Šernius), kadangi dar ir prieš išvyką į ,,Inter“ komandą jis manimi domėjosi, norėjo, kad atvykčiau į Prienus. Tačiau tada, nesutarus dėl kontrakto detalių, išvykau į Slovakiją. Kai treneris vėl man paskambino ir kai dar kartą pakalbėjome, pamačiau jo pasitikėjimą ir nusprendžiau pasirašyti sutartį su Pasvalio klubu.
– Buvote vienas iš komandos lyderių, tačiau kodėl „Pieno žvaigždėms“ sezonas klostėsi sunkiai?
– Komandiškai sezonas nuvylė. Vyko labai didelė legionierių kaita, galiausiai, manau, tai ir lėmė tokį nuviliantį rezultatą.
O ir pats sezoną galėjau užbaigti žymiai geriau. Paskutinį mėnesį jau pradėjo jaustis nuovargis. Sezonas nebuvo prastas asmeniškai, bet visada galima geriau.
– Kaip vertinate darbą su Mantu Šerniumi?
– Labai panašiai treniruoja kaip treneris Arvydas Gronskis, nes sutelktas dėmesys į jaunimą, su kuriuo jis moka gerai dirbti – vien teigiami atsiliepimai. Manau, šio trenerio tikrai laukia šviesi ateitis.
– Pats esate kilęs iš Vilniaus. Kaip sekėsi susigyventi su Pasvalio miesteliu?
– Puikiai, nes labai daug dirbdavau salėje. Stengdavausi ten būti pats pirmas, o po treniruotės palikti paskutinis. Todėl labai daug laiko namuose ir netekdavo praleisti. Pasvalyje nejaučiau kažkokių problemų.
– O kaip legionieriams sekėsi prisitaikyti?
– Užsieniečiams sunkiau. Manau, tai prisidėjo prie dažnų jų pasikeitimų.
Mano nuomone, tokiems klubams reikėtų labiau kreipti dėmesį į jaunus užsieniečius arba lietuvius, kurie nori tobulėti – taip nekiltų tokių problemų.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Kol kas dar nieko konkretaus nesu susidėliojęs, tačiau yra galimybė išvykti į užsienį. Kol kas labai neskubu – matysime, kaip viskas susiklostys.
