-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 05 28

Mažai matomas „Lietkabelio“ bosas žino Panevėžio sėkmės paslaptį

Alvydas Bieliauskas nemėgsta būti dėmesio centre, bet tylūs jo darbai Lietuvos krepšinio lygoje šį sezoną nuskambėjo garsiai. Rungtynėmis Kaune su „Žalgiriu“ sekmadienį vakare Panevėžio „Lietkabelis“ pirmą kartą per klubo istoriją pradės per LKL finalo seriją, o tai yra didelis 60-mečio verslininko nuopelnas.
Alvydas Bieliauskas ir Kazys Maksvytis
Alvydas Bieliauskas (kairėje) ir Kazys Maksvytis / Ray Vysniausko nuotr.

Suprasti akimirksniu

  • AB „Lietkabelis“ yra Panevėžio krepšinio klubo svarbiausias rėmėjas
  • AB „Lietkabelio“ savininkas yra A.Bieliauskas, kuris nuo 2013 m. yra krepšinio ekipos prezidentas
  • A.Bieliauskui priklauso ir kitos įmonės. Viena jų valdo Vilniaus Halės turgavietę

Jei ne jis, Panevėžio krepšinio komanda tikriausiai iki šiol žaistų kasmet nauju pavadinimu ir blaškytųsi prie lentelės dugno.

Ant jo pečių laikosi „Lietkabelis“, – yra sakęs ne vienas krepšinio žmogus apie A.Bieliauską, kuris per ketverius metus beveidę komandą pavertė viena iš dviejų stipriausių Lietuvoje.

„Lietkabelis“ jau kovojo Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finale, o šį sekmadienį pradės pirmąjį LKL finalą klubo istorijoje, prieš tai pusfinalyje eliminavęs Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir taip užsitikrinęs mažiausiai sidabrą.

„Mes esame labai susiklausę ir dirbame komandiniais principais. Klubas dar yra vystymosi stadijoje. Nors rezultatai jau yra, mes nesiruošiame sustoti“, – prieš pirmąsias LKL finalo rungtynes su „Žalgiriu“ interviu 24sek sakė A.Bieliauskas.

60-metis vilnietis, valdantis ne tik „Lietkabelio“ gamyklą, bet ir turgų Vilniaus centre, regis, žino kelius į sėkmę ne tik versle.

Klubas dar yra vystymosi stadijoje. Nors rezultatai jau yra, mes nesiruošiame sustoti

„Lietkabelis“ – Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos rinkose

A.Bieliauskas yra akcinės bendrovės „Lietkabelis“ valdybos pirmininkas ir savininkas, valdantis daugiau nei 90 proc. kompanijos akcijų.

Panevėžio krepšininkai tik šiais metais blykstelėjo keliomis reikšmingomis pergalėmis Europos taurės turnyre, bet instaliacinius laidus gaminanti gamykla jau seniai yra pramynusi takus į Europą.

Dar 1992 metais „Lietkabelis“ pradėjo tiekti kabelius į Didžiąją Britaniją ir tai daro iki šiol.

Į Skandinavijos rinką Panevėžio gamykla kartu su partneriais įsiliejo irgi panašiu metu, pasiūliusi Švedijos automobilių, autobusų, sunkvežimių milžinėms „Volvo“ ir „Scania“ patikimus laidus, skirtus automobilių elektros instaliacijai.

Kokia jungtis su krepšiniu? Akcinės bendrovės „Lietkabelio“ ir susijusios įmonių grupės skiriama parama sudaro tris ketvirtadalius Panevėžio klubo biudžeto, kuris šį sezoną siekia arti 800 tūkst. eurų.

Tai yra beveik dešimt kartų mažiau nei turi „Žalgiris“, su kuriuo „Lietkabelis“

Visur svarbiausia yra žmonės, o krepšinio klube – ypač

kausis finale, o pat pat maždaug tris kartus mažiau nei turi „Lietuvos rytas“ ir dukart – nei Klaipėdos „Neptūnas“ – klubai, kurie pirmadienį Vilniuje pradės seriją dėl trečiosios vietos.

„Kad ir koks būtų verslas – ar uždaros akcinės bendrovės, ar viešosios įstaigos, ar krepšinio klubo – principai yra panašūs, – sakė A.Bieliauskas, vadovaujantis ir „Tugvos“ bendrovei, kuri pastaruosius penkiolika metų administruoja ir eksploatuoja Halės turgavietę Vilniuje. – Pagrindiniai dalykai yra finansinė disciplina ir atsakingas pareigų pasiskirstymas. Visur svarbiausia yra žmonės, o krepšinio klube – ypač“.

Ray Vysniausko nuotr./LKL drama Panevėžyje: „Lietkabelis“ – „Lietuvos rytas“
Ray Vysniausko nuotr./LKL drama Panevėžyje: „Lietkabelis“ – „Lietuvos rytas“

Perėmė komandą iš Ūkio banko

Viskas nuo prasideda nuo žmonių, o Panevėžio krepšinio klube – nuo A.Bieliausko.

Jis tapo Panevėžio klubo prezidentu 2012 metais, kai komanda buvo praradusi tapatumą.

Nors 1964 metais įkurtas „Lietkabelio“ klubas buvo ir vienas LKL steigėjų 1993 metais, paskui komandos pavadinimai keitėsi kaip ir pagrindiniai rėmėjai.

„Kalnapilis“, „Sema“, „Panevėžys“, „Preventa-Malsena“, „Aukštaitija“, „Techasas“ atstovavo Panevėžiui, bet viskas, kuo galėjo pasididžiuoti šio miesto krepšininkai, buvo medaliai Baltijos lygoje, bet ne Lietuvos pirmenybėse.

2012 metais buvo sugrąžintas senasis „Lietkabelio“ vardas.

Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija/Vladimiras Romanovas
Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija/Vladimiras Romanovas

Tuo metu Panevėžio klubas buvo pavaldus Kauno „Žalgiriui“, nes visos gijos buvo Ūkio banke, kurio ir Kauno komandos tuometinis valdovas Vladimiras Romanovas buvo pateikęs kreditų Aukštaitijos klubui.

Bet sugriuvus Ūkio bankui panevėžiečiai liko vieni. Nuo 2013 metų „Lietkabelis“ pradėjo aktyviai remti klubą.

„Tuo metu visi rėmėjai buvo pritraukti iš Vilniaus ir Kauno. Panevėžio įmonės rėmė savo miesto komandą minimaliai. Bet paskui įsitraukė ir daugiau panevėžiečių“, – pasakojo A.Bieliauskas, kurio paties turtas vertinamas panašiai kaip Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio. – Investicijos buvo didelės, o jos krepšinyje, kaip žinia, negrįžta. Ir pagrindinė klubo rėmėja esanti akcinė bendrovė negauna tiesioginės vertės iš reklamos, nes AB „Lietkabelio“ kuriamos aukštosios technologijos nėra kasdienio vartojimo produktas.

Bet kurios įmonės vadovas turi galvoti ne tik apie save ir savo kišenę

Tačiau aš visada sakiau, kad bet kurios įmonės vadovas turi galvoti ne tik apie save ir savo kišenę, bet ir apie miestą, kuriame gyvena ar dirba, o taip pat apie to miesto žmones.

Panevėžys neblogai vysto ne tik pramonę, bet ir kultūrą – teatrą, kitus menus. Dabar atsigauna reprezentacinė miesto krepšinio komanda. 5-6 tūkstančiai žiūrovų ateina į rungtynes – vadinasi, bendruomeninis gyvenimas stiprėja.“

Nori daugiau miesto pinigų

Po truputį auga ir miesto parama krepšinio klubui.

Pernai Panevėžio savivaldybė krepšinio klubui skyrė 100 tūkst. eurų, bet šiemet jau numačiusi 200 tūkst. Tiesa, „Lietkabelio“ prezidentas mano, kad miestas turėtų prisidėti dar daugiau.

„Lyginant su didžiaisiais miestais, Panevėžys vis dar prisideda menkai, – įsitikinęs A.Bieliauskas. – Kaunas savo komandai skiria apie du milijonus, Vilnius – duoda daugiau nei milijoną, Klaipėda – apie milijoną.

Jei mūsų savivaldybės parama sudaro tik ketvirtadalį ar penktadalį biudžeto, tai yra mažoka. Galėtų būti bent trečdalis.

Merui tapus Mykolui Račkauskui, reikalai pagerėjo, bet prašome solidesnės paramos. Jei esame aukščiau už Vilnių ir Klaipėdą pagal rezultatus ir žiūrovus, tai ir miestas galėtų daugiau prisidėti. Pagal apklausą Panevėžyje daugiau nei 90 proc. apklaustųjų pasisakė, kad Panevėžio krepšinis būtų tokio lygio arba dar aukštesnio. Vadinasi, visuomenė mus palaiko.“

Ray Vysniausko nuotr./Benas Madgenas
Ray Vysniausko nuotr./Benas Madgenas

Į komandą grąžino panevėžiečius

Panevėžys palaiko „Lietkabelį“ ir tai lemia ne vienas svarbus sutapimas.

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvos futbole dominavęs Panevėžio „Ekranas“ pamažu užgeso, o klubo buvęs prezidentas Aušrys Labinas teisme bando pateisinti iššvaistytas šešiaženkles sumas.

„Aš manau, kad tegu egzistuoja ir futbolas, – paklaustas, ar numirus futbolui Panevėžyje pradėjo kvėpuoti krepšinis, atsakė L.Bieliauskas. – Tačiau Lietuvoje futbolas vis tiek nėra pirma sporto šaka. Krepšinis yra aukščiau. Nežinau, kurioje reitingo vietoje yra Lietuvos futbolo lyga, bet LKL yra vienuolikta pasaulyje, o Europoje turbūt 6-7. Ispanija, Turkija, Prancūzija, Italija, Vokietija, Serbija, Rusija, o šalia ir Lietuva. Tai parodo bendrą šios sporto šakos lygį. Jį apibrėžia ir didelis skaičius LKL komandų, kurios pastaraisiais metais pretenduoja į medalius čempionate“.

Kitas dalykas, kuris patinka panevėžiečiams – krepšinio klube yra ne vienas šiame 91 tūkst. gyventojų mieste gimęs ir užaugęs vyras.

„Mes siekėme sugrąžinti kuo daugiau panevėžiečių. Pirmasis sugrįžo Gintaras Kadžiulis, kuris buvo pirmuoju treneriu, paskui tapo Kazio Maksvyčio asistentu, vis tobulėja ir po metų kitų gali būti puikus treneris, – sakė A.Bieliauskas. – Pabandėme sugrąžinti ir krepšininkus. Prie jaunimo prisidėjo Mindaugas Lukauskis ir Gintaras Leonavičius. Taip pat sugrįžo panevėžietis direktorius Mantas Ignatavičius, kuris ilgai nebuvo susiejęs su „Lietkabeliu“. O organizacijos smegenys yra sporto direktorius Rokas Mickevičius. Visi gali tai pripažinti, nes Rokas vienas atstoja dešimt žmonių. O direktoriaus pavaduotoja Austėja Reifienė atsiskleidė kaip gera organizatorė“.

Karolis Kavolėlis, kklietkabelis.lt/Panevėžio „Lietkabelis“
Karolis Kavolėlis, kklietkabelis.lt/Panevėžio „Lietkabelis“

Žaidėjus parenka treneriai, bet klubo vadovybė taip pat turi svarų žodį.

A.Bieliauskui buvo lengviau privilioti į Panevėžį brolius Kšištofą ir Darjušą Lavrinovičius, nes šiuos pažįsta jau daugiau nei du dešimtmečius.

Darjušui buvo 15 metų, kai keliavo į JAV, o Kšištofui – 16 metų keliaujant į Australiją. Abejose kelionėse buvo ir A.Bieliauskas, lydėjęs moksleivių krepšinio komandą į turnyrus, kuriuose žaidė ir jo sūnus.

O M.Lukauskis tuo metu buvo lyderis Panevėžio krepšinio mokyklos komandos, kuri varžėsi su kitų miestų komandomis, tarp jų ir Vilniaus, kuriam tada atstovavo Lavrinovičiai.

Senos pažintys atgijo naujai praėjusią vasarą.

„Todėl aš ir kalbuosi su broliais kaip su draugais, – teigė A.Bieliauskas. – Broliai norėjo žaisti kartu. Mes esame patenkinti ir galbūt jie nenusivylė mumis. Jie labai sustiprino mūsų įvaizdį. Jie labai pozityvūs, moka sutarti ir su žaidėjais, ir su sirgaliais. Šiandien jie yra populiariausi žmonės Panevėžyje.“

Ray Vysniausko nuotr./Broliai Lavrinovičiai ir Simas Galdikas
Ray Vysniausko nuotr./Broliai Lavrinovičiai ir Simas Galdikas

Nenori finalo „į vienus vartus“

Greta brolių „Lietkabelyje“ puikiai dera patyrę legionieriai australas Benas Madgenas ir amerikietis Lorenzo Wiliamsas, jauni kovingi puolėjai Žygimantas Skučas ir Donatas Tarolis bei labiau patyrę Žygimantas Janavičius ir Simas Galdikas.

„Negalime nupirkti žaidėjų už milijoną, todėl mums svarbu, kad jie derėtų vienas prie kito. Nes, jei būna trintis, treneriams kyla bėdų, krenta rezultatai, – dėstė A.Bieliauskas. – Jei pastebėjote, mūsų vienintelė komanda lygoje gieda Tautinę giesmę susikabinę už pečių. Kai kurių futbolo šalių rinktinės tai daro, bet neteko regėti, kad taip darytų kuri kita LKL komanda.

Jei pastebėjote, mūsų vienintelė komanda lygoje gieda Tautinę giesmę susikabinę už pečių

Nuo tokių smulkių dalykų viskas prasideda. Atsidavimas lemia labai daug. Pusfinalyje mūsų varžovu buvęs „Lietuvos rytas“ nėra silpna komanda, bet joje įvyko trenerių ir lyderių kaita. Jei jie būtų turėję Davidą Loganą, būtų sunkiau. Tačiau, kaip sako „Lietuvos ryto“ treneris, krepšinis nėra seksas – abiem gerai nebūna.“

Alfredo Pliadžio nuotr./Rimas Kurtinaitis
Alfredo Pliadžio nuotr./Rimas Kurtinaitis

A.Bieliauskas pats profesionaliai nežaidė krepšinio, bet dabar tai daro jo valdoma komanda, kitą sezoną vėl planuojanti žaisti Europos taurės turnyre, o artimiausiu metu pasinersianti į seriją iki keturių pergalių su Eurolygos komanda „Žalgiriu“.

„Mums svarbu, kad finalas nebūtų į vienus vartus. Neįdomu, kai viena komanda laimi triuškinamai prieš kitą. Turime kautis. Sezono metu kova su „Žalgiriu“ vyko, o Panevėžyje dvejas rungtynes laimėjome, – priminė A.Bieliauskas, ir keliavo mintimis dar toliau, jau į kitą sezoną. – Turime stiprintis, surinkti didesnį biudžetą ir geresnius žaidėjus.

Manau, kad po to, ką jau pasiekėme šiemet, dabar bus paprasčiau. Bet darbas vis tiek laukia milžiniškas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius