Pažaboti vilniečių tempą
Pirmąjį mūšį Vilniuje „Lietuvos rytas“ laimėjo 96:85.
Tai buvo prasčiausiai gynyboje sužaistos „Lietkabelio“ rungtynės šį sezoną. Dar jokia LKL komanda panevėžiečiams nebuvo įmetusi 96 taškų. 92 taškus vilniečiai sumėtė reguliariojo sezono pabaigoje, 90 buvo sumetęs Utenos „Juventus“.
Iki šios tarpusavio dvikovos „Lietuvos rytas“ prieš panevėžiečių gynybą sukrapštydavo vidutiniškai 80,5 taško – 16 mažiau nei pirmajame pusfinalio mače.
Tokio greito krepšinio „Lietkabelis“ šį sezoną dar nežaidė, o tai neparanku patyrusiam Panevėžio komandos branduoliui.
Viskas dėl žaibiško žaidimo tempo – atakų skaičiaus, kurį surengė „Lietuvos rytas“. Tokio greito krepšinio „Lietkabelis“ šį sezoną dar nežaidė, o tai, be abejo, nėra labai paranku patyrusiam Panevėžio komandos branduoliui.
„Mes taip žaidžiame ir norime taip žaisti. Aš propaguoju tokį krepšinį. Nemėgstu pozicijoje vaikštančių žaidėjų. Mes atakuojame anksčiau, įveliame į šį greitą žaidimą. Jis mums parankus.
Komanda yra gan greita ir vienodai aukšta. Todėl galime 4 žaidėjus naudoti 3–4 pozicijose. Turime pranašumą – greitį, visi metikai. Mes tą išnaudojome“, – po pirmųjų rungtynių sakė R.Kurtinaitis.
K.Maksvytis per tas kelias dienas privalėjo sugalvoti, kaip numušti žaidimo tempą, nes reguliariajame sezone „Lietkabelis“ demonstravo ketvirtą lėčiausią krepšinį lygoje.
Kur MVP?
„Lietkabeliui“ reikia stabilesnio lyderio žaidimo. Kšištofas Lavrinovičius pirmojoje dvikovoje su „Lietuvos rytu“ gal ir pelnė 15 taškų, tačiau tikslą pasiekė tik 3 jo metimai iš 10.
Dar blogiau, kad sunkiai brovęsis pro „Lietuvos ryto“ gynybines užtvaras, 37-erių puolėjas suklydo net 7 kartus. Tai yra jo karjeros LKL antirekordas.
Žaisdamas su „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ komandomis brolis yra triskart mažiau efektyvus nei jo vidurkis.
Su 9 naudingumo balais jis vis dėlto komandai nešė daugiau žalos nei naudos – jam būnant aikštėje 27 minutes, vilniečiai įmetė 7 taškais daugiau nei „Lietkabelis“.
Problema ta, kad reguliariojo sezono MVP vardo dėl savo žaidimo nusipelnęs K.Lavrinovičius, susidūręs su LKL favoritų gynyba, nebedemonstruoja MVP žaidėjo lygio.
Šį sezoną žaisdamas su „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ komandomis brolis rinkdavo vid. atitinkamai 6,2 ir 4,8 naudingumo balo. Tai yra triskart mažiau nei jo vidurkis (vid. 15,7 naud. bal.).
Jeigu „Lietkabelis“ tikisi pateikti staigmeną ir prasibrauti į LKL finalą, K.Lavrinovičius privalo žaisti kur kas geriau.
Ne tik simbolinis faktorius
„Lietuvos rytas“ yra naudingiausiai namuose LKL žaidžianti komanda (vid. 102 naud. bal.).
Išvykose vilniečiai renka vidutiniškai 9,8 naudingumo balo mažiau. Toks didelis namų ir išvykos rungtynių efektyvumas nėra labai įprastas LKL ekipoms. Pavyzdžiui, didesnį efektyvumo skirtumą tarp namų ir išvykos mačų jaučia tik paskutinis likęs „Šiaulių“ klubas (+10,8 namuose).
O „Lietkabelio“ krepšininkai „Cido“ arenoje rungtyniauja 6,4 naudingumo balo efektyviau nei išvykose.
Beje, „Lietuvos rytą“ Panevėžyje „Lietkabelis“ šį sezoną abu kartus įveikė būtent namuose. Abukart Panevėžio miestą nuleidę galvas paliko ir žalgiriečiai, ir klaipėdiečiai – visos stipriausios LKL komandos.
Taigi, „Cido“ arenos faktorius šioje serijoje gali būti svarbesnis nei simbolinis.
