B.Matkevičius vaikšto Bostono gatvėmis neatpažįstamas, bet „Boston Globe“ žurnalistas Adamas Himmelsbachas įvardija lietuvį kaip vieną vertingiausių „Celtics“ organizacijos dalių.
Lietuvio užduotis paprasta, bet drauge sunkiai aprėpiama ir įgyvendinama. Jis turi atrasti, sekti ir įvertinti didžiausius krepšinio talentus visoje Europoje.
Bet Benas yra neįtikėtinas. Jis niekada nepavargsta ir mūsų organizacijai yra didžiulė pagalba.
B.Matkevičiaus biurą „Boston Globe“ vadina „vieno keliaujančio žmogaus departamentu“. 34-erių lietuvis vienas iš visos „Celtics“ organizacijos atsakingas už krepšinio talentų Europoje priežiūrą.
„Tai nelengva. Iš pradžių buvau pritrenktas – man prireikė laiko, kol išsiaiškinau, kokie yra pagrindiniai atskaitos taškai ir nuo ko reikia pradėti“, – šypsosi B.Matkevičius.
Per porą pastarųjų metų „Celtics“ naujokų biržoje pakvietė prancūzą Guerschoną Yabusele ir kroatą Ante Žižičių. Praėjusią vasarą Bostono komanda įsigijo vokietį Danielį Theisą ir Ispanijoje rungtyniavusį amerikietį Shane'ą Larkiną.
Nedidelis, bet kruopštus Bostone įsikūręs „Celtics“ skautų štabas susitelkęs į JAV koledžų krepšinį, tad neturi didelių resursų Europos krepšinio tyrinėjimui. Bet „Celtics“ drąsiai patikėjo šią užduotį vieninteliam savo skautui Senajame žemyne – B.Matkevičiui.
„Jis turi fantastišką požiūrį į darbą. Atrodo, kad jis niekada nepavargsta“, – sako „Celtics“ krepšinio operacijų prezidentas Danny Ainge'as.
Su jo sūnumi, „Celtics“ žaidėjų personalo direktoriumi Austinu Ainge'u, B.Matkevičius susipažino 2012-ųjų vasarą. Benas tuomet darbavosi Europos aštuoniolikmečių čempionate Lenkijoje. Vyrai apsikeitė savo skauto darbo istorijomis ir pradėjo palaikyti ryšį.
A.Ainge'ą sužavėjo B.Matkevičiaus krepšinio žinios ir kruopštumas, tad kai 2014-aisiais „Celtics“ ėmė dairytis skauto Europoje, pasirinkimas buvo akivaizdus.
Prieš tai dirbęs Maskvos CSKA klube ir talkinęs Jonui Kazlauskui B.Matkevičius turėjo priimti iššūkį – tapti vienišu keliautoju, kuris vienas pats atsakingas už savo keliones, skrydžius, viešbučius ir žaidėjų įvertinimą.
„Sunkiausias dalykas – dirbti vieno žmogaus biure, – pasakoja A.Ainge'as. – Tampi labai vienišas. Bet Benas yra labai kruopštus žmogus. Jis tiesiog dirba, dirba ir dirba, nors kitiems gali būti sunku likti motyvuotiems ilgesnį laiką.
Bet Benas yra neįtikėtinas. Jis niekada nepavargsta, nuolat stebi vaizdo įrašus. Jis mūsų organizacijai yra didžiulė pagalba.“
B.Matkevičius turi gyvenamąją vietą Berlyne, bet namais ją sunku pavadinti. Per dvejus pastaruosius metus ore jis sukorė beveik pusę milijono kilometrų, neskaičiuojant kelionių traukiniais, autobusais ir automobiliu.
Jis painiojasi tarp savo viešbučio kambario numerių, nes miestai ima tiesiog lietis.
B.Matkevičiaus diena atrodo maždaug taip: jis keliasi anksti ryte ir budinasi su vienu iš daugelio tądien espreso puodelių. Jeigu tąnakt žaidė „Celtics“, jis peržiūri rungtynių įrašą.
Didele dalimi ir dėl to, kad jam įdomu pasižiūrėti, kaip Bostone sekasi ten jo atvežtiems žaidėjams. Bet labiausiai dėl to, kad geriau įsisavintų komandos žaidimo sistemą. Jis nori, kiek įmanoma geriau, suvokti, kokio stiliaus žaidėjų komandoje nori organizacijos galva Danny Ainge'as.
Peržiūrėjęs rungtynių įrašą, B.Matkevičius patikrina rungtynių Europoje rezultatus ir jų protokolus.
Jis taip pat pasižiūri NCAA rungtynių, kuriose žaidžia būsimi NBA talentai. Pavyzdžiui, 18-metis ispanų talentas Europoje gali atrodyti intriguojančiai, kol nepamatai tokių grynuolių kaip Jaysonas Tatumas Djuko universitete. Toks platus rungtynių sekimas padeda geriau įvertinti tikrąjį krepšininkų potencialą.
Nors dažniausiai yra toli nuo Bostono, B.Matkevičius beveik kasdien susirašinėja su Austinu Ainge'u, 3–4 kartus per savaitę siunčia laiškus visam „Celtics“ štabui.
A.Ainge'as kartais duoda lietuviui instrukcijas apie kai kuriuos talentus, apie kuriuos jis norėtų surinkti daugiau informacijos, o pats į Europą atvyksta maždaug penkis kartus per metus.
„Celtics“ skautų direktorius Dave'as Lewinas kartais irgi atskrenda į Europą, kai klubo prezidentas Danny Ainge'as tą daro mažiausiai sykį per metus. „Celtics“ taip pat turi Brazilijoje besidarbuojantį skautą Luizą Lemesą, tad štabas Bostone turi didžiulę žaidėjų duomenų bazę.
Vaizdo įrašų sistemos ir susisiekimo priemonės labai palengvina darbą, tačiau joks kompiuteris negali pakeisti asmeninio žmogaus apsilankymo rungtynėse ir informacijos surinkimo.
Ir dažniausiai ši užduotis Europoje tenka B.Matkevičiui.
„Didžiausias iššūkis – ryšių ir pasitikėjimo užmezgimas. Informacijos srautas yra labai svarbus. Per tuos metus turi šlifuoti ryšius taip, kad gautum kuo didesnį pasitikėjimą ir palengvintum informacijos pasidalijimą“, – aiškino lietuvis.
B.Matkevičius per metus pamato šimtus talentų, tačiau didžiausia tikimybė, kad nė vienas iš jų netaps „Celtics“ žaidėju. Jo užduotis dažniausiai būna nedėkinga.
„Skautinge 90 procentų darbo sudaro tiesiog pavardžių išbraukymas iš sąrašo“, – neslėpė A.Ainge'as.
Nedėkinga ir tai, kad, kartais išvykęs pasižiūrėti dominančio krepšininko rungtynių, B.Matkevičius išvysta mačą, kuriame treneris nepakelia žaidėjo nuo suolo. Kitąkart planus gali sumaišyti greitai prisirinktos pražangos.
Tribūnose B.Matkevičius sugeba įsitaisyti taip, kad neįtarsi, jog tai „Celtics“ atstovas.
Dažnai jis apsirengia sportiniu švarku be jokios „Celtics“ simbolikos. Pavyzdžiui, Benas dažnai stebėdavo Danielio Theiso rungtynes Bambergo komandoje. Krepšininkas žinojo, kad B.Matkevičius yra NBA skautas, bet net neįtarė, iš kokio klubo.
B.Matkevičiaus darbo rezultatai yra sunkiai išmatuojami, tačiau jam geriausios tos akimirkos, kai, žiūrėdamas „Celtics“ rungtynes, jis mato tokius krepšininkus kaip D.Theisą ar G.Yabusele su Bostono ekipos marškinėliais. Tai jam geriausias rodiklis, kad savo darbuose eina teisinga linkme.
„Kartais tiesiog sėdi lėktuve, žiūri pro langą ir supranti, kokį darbą turi, – pasakoja B.Matkevičius. – Mes visi gyvename tam tikruose burbuluose, bet toks įspūdis, kad gyveni kitoje visatoje. Tavo gyvenimas bėga pro lėktuvo langą, tačiau tu taip myli tą krepšinio gyvenimą, kad visada norėjai jį gyventi.“
