„Praėjo jau 20 metų nuo mano debiuto Argentinos rinktinėje. Labai didžiuojuosi savimi ir esu laimingas, – pasakojo gynėjas. – Turėjau galimybę atstovauti savo šaliai, kai man yra 39-eri. Kiek daugiau žinote sportininkų, kurie tokiame amžiuje vis dar gali rungtyniauti?
Man labai pasisekė, kad išlikau sveikas bei išvengiau traumų. Daugybę metų rungtyniavau su tais pačiais vyrukais, o mes ne tik kovėmės iš visų jėgų, tačiau ir nemažai pasiekėme. Tai buvo neįtikėtina kelionė. Esu labai patenkintas.
Po paskutinių rungtynių mane pasveikino ir JAV žaidėjai. Jie galėjo paspausti mano ranką ir nueiti, tačiau jie gerbia šį žaidimą bei savo varžovus. Labai tai vertinu.
Didžiuojuosi tuo, kad turėjau labai ilgą ir spalvingą karjerą. Su rinktine iškovojome daugybę svarbių pergalių ir užmezgėme ne vieną ryšį, kuris mus jungs visą likusį gyvenimą.“
Kalbėdamas apie M.Ginobili karjeros pabaigą bei besikeičiančią krepšinio erą šalyje, Andresas Nocioni tikėjosi, kad nauja Argentinos krepšinio karta išdrįs pasvajoti: „Mes svajojome, kad galėsime nugalėti pačias stipriausias pasaulio komandas ir mums pavyko. Visi jauni žaidėjai turi išmokti svajoti ir sunkiai dirbti, kad tas svajones įgyvendintų.“
„Tai buvo neįtikėtina era, – ieškojo žodžių M.Ginobili. – Tai yra mano kelio pabaiga rinktinėje, todėl esu labai sujaudintas. Argentinos komanda man reiškė labai daug.“
M.Ginobili su Argentinos krepšinio rinktine iškovojo olimpinį auksą 2004-aisiais, kai pusfinalyje nugalėjo NBA žvaigždžių pripildytą JAV komandą. Su savo ekipa jis taip pat laimėjo olimpinę bronzą 2008 metais Pekine bei sidabro medalį 2008-ųjų pasaulio čempionate Indianapolyje.
