„Viskas įvyko 2000 metais, o tą dieną žaidėme prieš „Lakers“. Tai buvo reguliariojo sezono finišo tiesioji. A.Sabonis dengėsi prieš Shaquille'ą O'Nealą. Shaq'as jį stumtelėjo, Sabas nukrito ir užkabino komandos draugą, kuriam nuskėlė dantį.
Pastarasis labai supyko, sugrįžo į rūbinę ir pradėjo šūkauti bei rodyti savo nepasitenkinimą. Jis keikėsi ir buvo labai įniršęs.
Jeigu, kas nors dar atsimena A.Sabonį, tai žino koks jis buvo aukštas bei grėsmingai atrodantis žaidėjas. Jis turėjo labai didelę galvą. Jo galva buvo tokia didelė, kad atrodė, jog jam ant pečių padėta statinė alaus.
Taigi, tas vyrukas vis dar pyksta rūbinėje, o Sabas sėdi šalia manęs. Jo spintelė buvo greta manosios. A.Sabonis žvilgtelėjo į tą keiksmais besilaidantį vyruką ir visiškai rimtu veidu ištarė:
„Aš jį nužudysiu.“
Jis tai pasakė, lyg Ivanas Drago iš filmo „Rokis“.
Sėdėjau, žiūrėjau į Sabą ir jo akyse mačiau tiek daug įniršio, kad išties bijojau už savo komandos draugą.
Pradėjau galvoti apie tai, ką mes darysime, jeigu jis atsistos ir pradės smaugti tą vyruką. Mes jam trenktume per galvą, tačiau ji tokia didelė, kad jis nieko nejaustų. Taigi, jis užmuštų savo kolegą.
Nenorėdamas šios liūdnos baigties aš atsistojau ir liepiau tam vyrukui užsičiaupti, nes Sabas jį pasmaugs. Jis aišku nepatikėjo, todėl uždegiau Arvydui žalią šviesą ir leidau eiti.
Tačiau dar sykį žvilgtelėjęs į Sabą jis akimirksniu apsiramino. Nėra juokinga, kai pamatai, kad tavo gyvybei gresia rimtas pavojus.“
