Islandijos žurnalistai nepamena tokios puikios atmosferos, kokia penktadienio vakarą alsavo senutėlė ir vos 2,3 tūkstančio žiūrovų talpinanti Reikjaviko arena „Laugardalshöll“.
Daugiausia – dėl itin gausiai Lietuvą palaikiusių sirgalių, kurie Rimo Kurtinaičio auklėtinius stūmė link užtikrintos pergalės aukso vertės akistatoje su Islandija.
Vis dėlto didžiąją rungtynių dalį pirmavę Lietuvos krepšininkai sustojo 33-ąją susitikimo minutę, kai turėjo net 21 taško pranašumą.
Likęs laikas priklausė Islandijai, iškovojusiai bene didžiausią pergalę šalies istorijoje, o tiksliau – praeityje mūsų šalyje rungtyniavusiam mažyliui.
„Šiauliuose“ ir Vilniaus „Ryte“ praeityje žaidęs 183 cm ūgio Elvaras Fridrikssonas per ketvirtąjį kėlinį įmetė net 19 iš savo 34 taškų, o paskutinis dūris buvo su mačo baigtį skelbiančia sirena.
Po šios nesėkmės lietuviai tik dar labiau susijaukė savo šansus prasibrauti į 2027-ųjų metų planetos pirmenybes Katare.
„Nebuvo sugriuvimo, viskas buvo tvarkoje, – po dvikovos nedramatizavo Rimas Kurtinaitis. – Galėčiau pasakyti taip, kad gyvenime būna situacijų, kai komanda žaidžia gerai, bet pralaimi. Turiu omenyje mūsų komandą, nes neturiu nė vieno priekaišto žaidėjams dėl noro ir pastangų. Taip, klaidelių buvo, bet neturiu nė vienam jokių priekaištų. Būna, kad žaidi gerai, o kita komanda žaidžia truputį geriau. Šiandien taip buvo. Nepasakyčiau, kad buvome „ne temoje“. Viskas buvo gerai.
Gaila, kad mokomės iš savo klaidų. Mes buvome pabrėžę situaciją, kai Reikjavike žaidę britai irgi turėjo 21 taško pranašumą, o islandai buvo sumažinę deficitą iki 6 taškų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka britai įmetė tritaškį ir pabėgo, ko šiandien mūsų žaidėjai nesugebėjo padaryti. Situacija buvo „vienas prie vieno“. Mes prieš rungtynes akcentavome, kad turime žaisti visas 40 minučių, nepriklausomai nuo rezultato. Deja, bet nepavyko.
Nemanau, kad čia yra kažkokia tragedija. Dabar reikės per dvi dienas atgavinti žaidėjus. Manau, kad dabar yra psichologinis momentas, nes per dvi dienas turėsime atsitiesti. Tokios rungtynės vis tiek duoda per galvą. Turime atsistatyti ir eiti į kovą, nes nieko kito nesugalvosime.“
-
Lietuviškai mūsų šalį sveikinusiam islandui vis dar skauda dėl įvykio Kaune
-
Iš avių fermos į „EuroBasket“ elitą: lietuvių kelyje – milžinas su unikalia istorija
-
Tubelis – apie naktinę Francisco odisėją ir paralelę tarp Marčiulionio ir Walkupo
-
Šokas Islandijoje: milžinišką persvarą išbarsčiusi Lietuva krito su sirena
– Treneri, sakote, kad nėra tragedijos, nors per paskutines 6 minutes jūsų komanda praleido 30 taškų.
– Žinau, kad praleidome. Ir kad vienas jų žaidėjas daug primėtė. Viską žinau, ir kas? Ir kas keičiasi, jei pralaimėjome vienu tašku? Jeigu skaičiuojate taškus, tai gal pamenate mačą su Makedonija, kai jų žaidėjas įmetė 42 taškus, bet mes laimėjome? Nu ir ką? Laimėjome rungtynes. Taip, vienas žmogus mums įmetė daug taškų, o kas būna labai retai – vienas žmogus laimėjo rungtynes. Mes reagavome į šiuos dalykus, žaidėme penkiais žemais žaidėjais, kad galėtume prieš juos gintis. Mums nereikėjo aukštaūgio, nes jie nežaidė su savo aukštaūgiu. Keitėmės ginamaisiais, tik gal ne tiek aktyviai, kiek norėtų treneriai. Sakyčiau, kad buvo pasakiška islandų sėkmė, kad ištraukė tokias rungtynes.
– Ar turėjote pastabų arbitrams dėl galimų E.Fridrikssono žingsnių paskutinėje atakoje?
– Nenoriu į tai veltis. Yra teisėjai, jie dirba savo darbą. Mes kažką bandėme kalbėti, bet negi dabar rašysime protestą? Įvyko, tai įvyko.
Kaip ir dažnai būna situacijų – turime praryti neskanią piliulę, turime grįžti į save, o kas man yra svarbu, komanda turi atsistatyti per dvi dienas ir žaisti pilnavertį krepšinį pirmadienį. Aš dabar net nežinau kokius turėsime žaidėjus, kas išvažiuos, o kas liks. Turėsime tai susitvarkyti ir žiūrėti į priekį. Žinoma, į antrą etapą norėjosi išeiti su daugiau pergalių, nes tokia yra sistema, bet nepavyko, tad dabar stengsimės tiesiog išeiti.
– Dėl kurių „Žalgirio“ žaidėjų antroms rungtynėms esate ramus, o dėl kurių kyla klaustukų?
– Dar apie tai negalvojau. Jie lyg norėjo kažką susigrąžinti, bet nenoriu liesti šios temos. Matyt gyvenime visada taip būna. Dabar kitų rungtynių svarba dar labiau išauga. Čia kaip pinigai – kuo daugiau turi, tuo daugiau reikia. Artėjančių rungtynių svarba yra didžiulė, bandysime kažką kalbėti su „Žalgiriu“, gal pavyks susitarti.
– Ar kalba sukasi apie Ąžuolą Tubelį?
– Mes kalbėjome apie vienas rungtynes, labai džiaugiamės, kad mums jį davė toms rungtynėms. Bet kartais, kai kažkas keičiasi, gal bus galima derėtis ir dėl antrų rungtynių. Situacija pasikeitė. Jeigu pavyks susiderėti, bus neblogai.
– Ar jis turi problemų su čiurna?
– Ne, neturi. Bet aš suprantu ir „Žalgirio“ situaciją. Jiems reikės žaisti, bet neturi su kuo treniruotis. Kiek žinau, Sylvainas Francisco žais abejose rungtynėse su Prancūzija. Mums būtų gerai, kad Ąžuolą turėtume ir antram mačui.
Bet aš bandau suprasti visas puses. „Žalgiris“ dabar yra labai dėkingoje situacijoje patekti į atkrintamąsias, šiuo metu jie turėtų treniruotis, bet nežinau, ką jie dar turi komandoje. Jeigu duos mums Ąžuolas, galbūt sugrius treniruočių procesas? Nenoriu kalbėti už juos, bet man taip atrodo. Galbūt bus problema, o gal pavyks susitarti.
– Ar S.Francisco pasišventimas veikia kaip teigiamas pavyzdys „Žalgirio“ lietuviams?
– Aš nenoriu kažko lyginti, kiekvienas elgiasi taip, kaip elgiasi. Jis žais dvejas rungtynes, o mums „Žalgiris“ davė vienoms. Jei neduos antroms, tai neduos. Būtų malonu, kad duotų. Važiuoti iki Klaipėdos nėra toli.
Aš nedarau didelės problemos, nenoriu smerkti nieko. Svarba yra didelė, galbūt per dažnai miniu žodį Lietuvą, bet grįšiu prie to paties. Mums visiems būtų malonu, jei rinktinė žaistų pasaulio čempionate. Tam turime dėti visas pastangas. Kartais nėra galimybių, bet pažiūrėsime. Nebėkime priekyje traukinio.
– Koks smūgis lietuviams yra pralaimėti tokiai mažai krepšinio šaliai kaip Islandija?
– Nėra smūgis. Juk jau kalbėjome ta tema. Jeigu surinksime visus geriausius žaidėjus, tuomet nepralaimėsime, ką padarėme ir draugiškame mače Alytuje su Islandija, jeigu pamenate. Dabar mes nesurenkame žaidėjų. Žaidėjus surinkome vieną dieną prieš mačą, gavome tris „Žalgirio“ žaidėjus. Ačiū jiems už tai, jau ne kartą dėkojau. Mes turime po video peržiūros be treniruočių kažką žaisti. Sakyčiau, kad dar palyginus gerai žaidėme, kaip ir ruošiamės.
Ar turėtume kalbėti apie laikus, kai pats žaidžiau krepšinį, o mes keturi krepšininkai iš Lietuvos atstovavome Sovietų Sąjungos rinktinei ir nugalėjome Ameriką, turinčią 200 milijonų žmonių? Mes lietuviai buvome keturiese, mūsų šalyje – tik 3 milijonai žmonių. Tai ką?
Kodėl jūs kalbate, kad Islandija yra maža valstybė. Ar jūs sekate futbolą? Ar žinote jų fenomeną? Lygiai taip pat ir čia, tas pats fenomenas. Mes jau kalbėjome, kad jiems yra truputį patogiau. Jie visus žaidėjus susirinko, pasitreniravo savaitę, o mes tokios prabangos neturėjome. Tai – gink dieve ne atsiprašymas, o paaiškinimas, nes uždavėte tokį klausimą.
Islandija – gera krepšinio komanda. Mes gi tai matome. Juk visi turi problemų prieš islandus. Ar Italija yra krepšinio šalis? Ar mes esame krepšinio šalis? Bet irgi turime problemų, taip? Ne krepšinio šalys kartais laimi, o tos, kurios kyla ir kažką pasiekia. Islandija yra kylanti šalis, tad garbė ir šlovė jiems. Jie turi vikingų charakterį, kovėsi iki paskutinės iki sekundės ir paskutinę akimirką mus nugalėjo. Taip būna, ką daugiau galiu pasakyti.
Jūs žinote mano charakterį, aš visada rasiu, kas buvo blogai. Atėjau į rūbinę ir pasakiau, kad neturiu pretenzijų nė vienam žaidėjui, nes šiandien buvome puiki komanda. Gyvenime taip būna, kad kartais pralaimi ir būdamas puikus.
– Kokią esminę mintį išsivešite į Lietuvą iš šių rungtynių?
– Mane labai stebina toks islandų taiklumas visas 40 minučių. Mes pabaigoje prametė ir laisvų tritaškių, ir iš po krepšio metimų. Gal tai buvo jaudulio ar nuovargio požymis. Bet kaip islandai taikliai žaidė visas 40 minučių... Prisiminkime pradžią rungtynių, kai pataikė 3 iš 3 pirmų tritaškių. Jie ir rungtynes užbaigė lygiai tokiu pat tempu ir taiklumu. Šitas mane maloniai stebina – kaip galima tokias rungtynes žaisti tokioje įtampoje ir taip sėkmingai? Dar kartą pasikartosiu – noriu pasveikinti varžovų komandą už kovingumą. Tai – puikus pavyzdys, kaip reikia kautis iki pabaigos.
