Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 13d. 13:00

15min paaiškina: kodėl pagal Konstituciją Seimo narių yra būtent 141?

LR Seimo salė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / LR Seimo salė

141 Seimo narys – būtent tiek, kiek reikia, o gal visgi per daug? Šiuo klausimu diskutuoti mėgsta ir visuomenė, ir politikai. Dalis diskusijų dalyvių siūlo keisti Konstituciją ir Seimo narių skaičių mažinti, kiti perspėja, kad tai atvertų įvairias grėsmes. Tačiau kaip Lietuvos Konstitucijoje apskritai atsirado skaičius 141 – ne didesnis ir ne mažesnis?

„Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“ Taip prasideda 55-asis Konstitucijos straipsnis.

Apie tai, kaip jame atsirado šis konkretus skaičius, 15min pasakojo konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, kuriam šis klausimas puikiai pažįstamas – jis dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

Lėmė mažiausias rajonas

Pasak V.Sinkevičiaus, Seimo narių skaičiaus pasirinkimo priežastis slypi paskutiniuose sovietmečio metuose. Konkrečiai – 1989 m., kai buvo taisoma dar tuometinės Lietuvos tarybų socialistinės respublikos (LTSR) Konstitucija.

Teisininko teigimu, tuomet, vykstant perestroikai, buvo nutarta, kad komunistų partijos paskiriama, du kartus per metus susirenkanti Aukščiausioji taryba (AT) negali realiai atlikti jai priskirtų funkcijų.

Todėl buvo nuspręsta pereiti prie profesionalios AT, kurios deputatai būtų tik deputatai, renkami rinkėjų vienmandatėse apygardose ir atleidžiami nuo bet kokio kito darbo.

Šioje situacijoje reikėjo apsispręsti dėl to, koks turėtų būti vienmandačių apygardų LTSR skaičius. Pasak V.Sinkevičiaus, kadangi pagal tuometinį supratimą AT deputatai buvo rajonų atstovai, nutarta, kad kiekvienas, net ir mažiausias Lietuvos rajonas turi turėti galimybę išrinkti savo atstovą į AT.

Tada tuometinis LTSR gyventojų skaičius buvo padalintas iš paties mažiausio Lietuvos rajono gyventojų skaičiaus. Taip ir buvo gautas skaičius 141.

Šis skaičius buvo įrašytas į pataisytą LTSR konstituciją. Tiesa, koks būtent tuometinis Lietuvos rajonas buvo mažiausias ir taip nulėmė AT deputatų skaičių, V.Sinkevičius teigė neprisimenantis.

Pakeitus LTSR konstituciją, Lietuva buvo padalinta į 141 vienmandatę apygardą, o 1990 m. pradžioje vykusių rinkimų į AT metu buvo išrinktas būtent 141 deputatas.

Andriaus Petrulevičiaus nuotr./Istoriniai kadrai iš Aukščiausiosios Tarybos prieš paskelbiant Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą
Andriaus Petrulevičiaus nuotr./Istoriniai kadrai iš Aukščiausiosios Tarybos prieš paskelbiant Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą

Atkūrus Nepriklausomybę skaičius tiko

Rinkimuose daugumą laimėjus Sąjūdžio remtiems deputatams ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pradėta rengti atkurtos Lietuvos Respublikos nuolatinė Konstitucija. Ją rengiant, pasakojo V.Sinkevičius, vyko ir diskusijos dėl Seimo narių skaičiaus.

„Buvo keli variantai. Kęstučio Lapinsko vadovaujama parlamentinė komisija, kuri rengė Konstitucijos projektą, siūlė, kad Seimą turėtų sudaryti 140 narių, o Seimas turėtų būti atnaujinamas kas dvejus metus. Sąjūdžio koalicija „Už demokratinę Lietuvą“ svarstė apie 120 Seimo narių. Bet po ilgų diskusijų vis dėlto buvo nutarta, kad to skaičiaus, pagal kurį 1990 metais buvo išrinkta Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, keisti neverta.

Po ilgų diskusijų vis dėlto buvo nutarta, kad to skaičiaus, pagal kurį 1990 metais buvo išrinkta Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, keisti neverta.

Taip ir liko 141 Seimo narys“, – pasakojo V.Sinkevičius.

Konstitucinės teisės eksperto teigimu, nors buvo siūlyti įvairūs variantai, rimtų argumentų, kodėl Seimo narių skaičius turėtų būti ne 141, o, pavyzdžiui, 131 ar 151, niekas taip ir nepateikė. Kadangi renkant AT-AS toks skaičius pasiteisino, galiausiai jo įtvirtinimui Konstitucijoje prieštaraujančių neatsirado.

Karštesnės ir ilgesnės diskusijos, anot V.Sinkevičiaus, vyko ne dėl skaičiaus, o dėl rinkimų sistemos.

„Egzistavo dvi iš esmės skirtingos pozicijos – vieni siūlė, kad Seimo nariai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose, kiti siūlė, kad dalis būtų renkama vienmandatėse apygardose, o dalis – pagal partijų sąrašus proporciniu principu“, – aiškino V.Sinkevičius.

Nuomonėms išsiskyrus, galiausiai pačioje Konstitucijoje konkreti rinkimų sistema nebuvo įtvirtinta, tik pasakyta, kad rinkimų sistemą nustatys Seimo narių rinkimų įstatymas. Dabar būtent šis įstatymas įtvirtina, kad 71 Seimo narys yra renkamas vienmandatėse apygardose, o 70 – pagal partijų sąrašus. Tad, norint keisti Seimo rinkimų sistemą, Konstitucijos keisti nereikėtų – pakaktų pakeisti įstatymą.

O ar būta svarstymų, kad galbūt ir Seimo narių tikslaus skaičiaus nederėtų įtvirtinti Konstitucijoje, o palikti tai įstatymui? Pasak V.Sinkevičiaus, tokia galimybė rimtai svarstyta nebuvo.

„Įprasta, kad parlamento narių skaičių visose valstybėse apibrėžia Konstitucija. Įstatymo čia nepakanka. Todėl konkretus skaičius buvo įrašytas į Konstituciją. Ir gerai padaryta“, – sakė V.Sinkevičius.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Seimas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Seimas

Mano, kad skaičius pakankamas

Teisininkas pažymėjo, kad raginantys mažinti Seimo narių skaičių, nes Lietuvoje sumažėjo gyventojų, dažnai pamiršta, kad Lietuvos piliečių skaičius nesumažėjo, o užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai turi teisę būti atstovaujami.

Taip pat V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad pakeitus Konstituciją ir sumažinus Seimo narių skaičių, tektų peržiūrėti ir kitus Konstitucijos straipsnius, svarstyti, ar jų nereikia taisyti.

„Nes kuo mažesnis skaičius, tuo mažiau Seimo narių reikia norint pakeisti Konstituciją.

Kuo mažesnis skaičius, tuo mažiau Seimo narių reikia norint pakeisti Konstituciją.

Dabar tam Seime reikia ne mažiau kaip 94 balsų, o juos surinkti sudėtinga, todėl Konstitucija yra stabili. Jei sumažinsime Seimo narių skaičių, atitinkamai pakaks daug mažiau Seimo narių, pakeisti Konstituciją bus lengviau“, – sakė V.Sinkevičius.

Teisininko manymu, priekaištus derėtų reikšti ne Seimo narių skaičiui, kuris nėra blogas, o konkretiems Seimo nariams, kurie elgiasi neatsakingai.

„Natūralu, kad kai Seimo nariai nevaikščiodami į posėdžius gauna atlyginimus ar nesupranta, už ką balsuoja, visuomenėje kyla klausimas, ar tiek Seimo narių išties reikia. Bet visuomenė nemato kitų aspektų – sumažinus Seimo narių skaičių taps lengviau į pareigas paskirti norimus pareigūnus, pavyzdžiui, Konstitucinio teismo teisėjus ar įvairių tarnybų vadovus. Lengviau bus ir keisti Konstituciją.

Pasiūlymai sumažinti Seimo narių skaičių nėra racionalūs ir pasverti. Tai populizmas siekiant bet kuria kaina įvykdyti neatsakingai rinkimų metu dalintus pažadus ir negalvojant apie pasekmes“, – griežtai pasisakė V.Sinkevičius.

Mažinti Seimo narių skaičių nori „valstiečiai“

Referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime siūlo surengti gegužės 26 d. Tą pačią dieną vyks Europos parlamento rinkimai, referendumas dėl dvigubos pilietybės, taip pat prezidento rinkimų antrasis turas, jei jo prireiks.

Tai numatantį Seimo nutarimą dėl referendumo surengimo „valstiečiai“ parlamente įregistravo antradienį.

Nutarimo, kurį savo parašais be „valstiečių“ parėmė ir keli „socialdarbiečių“ frakcijos nariai, siūloma keisti Konstitucijos 55 straipsnį, numatant, kad Seimą sudaro 121, o ne 141 Tautos atstovas, išrinktas ketveriems metams remiantis visuotine, lyga, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.

Referendumo iniciatoriai Seimo narių skaičiaus mažinimo reikalingumą argumentuoja tuo, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų armija mažėja ne tokiu pačiu greičiu, o Seimo narių skaičius išlieka toks pat.

„Per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono. Atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėjimui. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs –141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, – teigiama Seimo nutarimo aiškinamajame rašte.

Apie tai, kad kartu su Prezidento rinkimais galėtų vykti referendumas ne tik dėl dvigubos pilietybės, bet ir dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121, praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje pirmąsyk užsiminė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tuomet tokią idėją palaikantis sakė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

Seimas po pateikimo Konstitucijos pataisoms nuo 141 iki 101 mažinti parlamentarų skaičių buvo pritaręs 2016 m. Už projektą balsavo iniciatoriai „valstiečiai“, išskyrus susilaikiusią Laimutę Matkevičienę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, dalis liberalų, o visų kitų frakcijų atstovai, išskyrus pavienius politikus, buvo prieš ir susilaikė.

2017 m. balandį Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra žurnalistams sakęs, kad kitos frakcijos tokios iniciatyvos nepalaiko, o „valstiečių“ balsų neužtenka priimti sprendimui.

Praėjusios Seimo kadencijos metu apie tai, kad reikėtų svarstyti galimybę mažinti Seimo narių skaičių, prabilęs buvo ir tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Dar anksčiau – 2014 m. – apie tai buvo užsiminęs konservatorius Antanas Matulas.

Dar ankstesnėse kadencijose tokių bandymų irgi būta. Pirmą kartą referendumui dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo parašus buvo bandoma surinkti 1995-aisiais, tačiau to padaryti nepavyko.

1996 m. referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo įvyko, jame dalyvavo daugiau nei pusė Lietuvos rinkėjų, tačiau dauguma jų nuostatai nepritarė.

Po to dar tris kartus buvo bandoma surinkti parašus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tačiau visada nesėkmingai. Seimo narių skaičių buvo siūloma mažinti iki 71, 101, 121 ir 131.

Dar bent kelis kartus Konstituciją buvo bandoma pakeisti be referendumo Seime. Tačiau pakankamo pritarimo tokios idėjos niekada nesulaukė.

Norint priimti konstitucinę pataisą, jai turi pritarti 94 Seimo nariai. Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad Seimo narių skaičius yra 141.

Pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2018 m. spalį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:41
01:01
01:30

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"