Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 24d. 09:58

Buvo naktys švento Jono: 6 įdomūs ir linksmi faktai apie Jonines tarpukario Lietuvoje

Papartis Ar žinai?
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Papartis

Jonines lietuviai, paparčio žiedo šventė ir tarpukariu. Portalas 15min kviečia susipažinti su 6 įdomiais faktais apie tai, kaip tuomet atrodė ši vasaros šventė ir kokiais aspektais, dabar jau pamirštais ar praradusiais svarbą, ji pasižymėjo.

6. Laisvę Jonams!

Joninės tarpukario Lietuvoje nebuvo įteisinta kaip nedarbo diena. Bet Jonai jautėsi turintys ir teisę, ir pareigą tądien paminėti savo vardynas.

Tarpukario laikraštis „Dienos naujienos“ rašė: „Jonams tenka tautinę šventę ant savo kailio nelegaliu būdu pakelti“.

Tekste rašyta, kad Joninių laikotarpiu dažnas Jonas tiesiog išgaruodavo iš savo darbo vietos. O dažnas viršininkas savo ruožtu į tai žiūrėjo pro pirštus.

Be to, laikraštis šmaikščiai atkreipia dėmesį į tai, kad birželio antroje pusėje neretas Jonas pranešdavo viršininkui, kad susirgo „limpama liga“. Taip tuomet vadintos užkrečiamos ligos. O susirgęs tokia liga, jis, žinoma, į darbą eiti taip pat negalėjo ir galėjo paminėti savo vardynas...

5. Visi ant Rambyno!

Tarpukario Lietuvoje ant Rambyno kalno (dabartinė Pagėgių savivaldybė) vykdavo ypatingo masto Joninių šventė, primenanti dabartinius festivalius.

Svečiai iš Kauno ir kitų miestų į link Rambyno keliavo sausakimšais garlaiviais ir traukiniais, be to, kalno papėdėje prieš šventę buvo galima išvysti ir gausybę vežimų, kuriais atvyko vietiniai ūkininkai.

Renginyje ką veikti rasdavo kiekvienas. Vyko chorų ir orkestrų pasirodymai, vaidinimai, eisenos, kalbas sakė tokios iškilios Klaipėdos krašto asmenybės kaip Martynas Jankus ar Vydūnas.

epaveldas.lt nuotr./Filosofas, rašytojas Vydūnas tarp Rambyno šventės rengėjų, 1930 m.
epaveldas.lt nuotr./Filosofas, rašytojas Vydūnas tarp Rambyno šventės rengėjų, 1930 m.

Šventės pompastika nuolat augo. Pavyzdžiui, 1934 m. visas Rambyno kalnas „buvo apšviestas ir iliuminuotas elektros šviesa, kuriai energiją tiekė čia pat įrengta elektros stotis“. Kuo ne festivalis?

Kalno viršūnėje buvo galima išvysti kryžių, sukonstruotą iš elektros lempučių, o susirinkusiems vienu metu uždegus Joninių deglus visas kalnas sušvisdavo. Be to, buvo leidžiami fejerverkai.

Be viso kito, šventės metu vyko ir sporto varžybos, užsiimta tokiomis sporto šakomis kaip futbolas ar tinklinis. Iškilmės tarpukario pabaigoje pradėtos tiesiogiai transliuoti per radiją.

1934 m. „Lietuvos aidas“ rašė, kad tikimasi, jog į šventę atvyks apie 15 tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos. Neaišku, ar lūkesčiai išsipildė, tačiau aišku, kad renginyje žmonių susirinkdavo labai daug. Ypač turint mintyje, kad nukeliauti į toli nuo didžiųjų Lietuvos miestų esančią vietovę buvo daug sunkiau negu dabar.

4. Neatsiliko ir Panevėžys

Joninės švęstos ir kituose Lietuvos miestuose, nors, kaip minėta, nedarbo diena ši šventė nebuvo. Tačiau linksmintis tai nekliudė.

Pavyzdžiui, 1934 m. Panevėžyje, kaip atskleidžia tarpukario spauda, šventė 17 val. 30 min. prasidėjo nuo karnavalo, kuriame dalyvaudavo įvairios organizacijos, prekybos ir pramonės įmonės.

Karnavalo pradžią skelbė kaip senovės karžygiai pasipuošę šauliai trimitininkai. Karnavalo eisena keliavo miesto centru iki parko. Čia liepsnojo net penki dideli laužai, vyko sportininkų pasirodymas.

Pats didžiausias laužas buvo uždegamas apie 20 val. 30 min., dūdų orkestrui grojant maršą. Šauliai ir šaulės šokdavo senovės šokius, o apie 23 val. 30 val. buvo skelbiama paparčio žiedo paieškų pradžia. Akivaizdu, kad sekančią dieną į darbą atsikelti bent daliai panevėžiečių neturėjo būti lengva.

3. Pašaipos iš Paparčio žiedo paieškų

Paparčio žiedo ieškojimo paprotys buvo žinomas ir tarpukariu. Nepaisant šventės rimtumo ir oficialumo, į jį žiūrėta ir šmaikščiai.

Tai atspindi ši Joninių laikotarpio karikatūra, rasta Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus feisbuko puslapyje.

KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus feisbuko nuotr./„Rambyno jumoras“
KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus feisbuko nuotr./„Rambyno jumoras“

2. Politinis Joninių atspalvis

Šis faktas – kiek mažiau linksmas nei visi kiti. Joninės ant Rambyno kalno neapsiėjo ir be politinio atspalvio. Rambyno kalnas buvo Klaipėdos krašte, kuris Lietuvos dalimi buvo tapęs ne taip jau seniai.

epaveldas.lt nuotr./Choristų repeticija, ruošiantis Joninių šventei ant Rambyno kalno, 1929 m.
epaveldas.lt nuotr./Choristų repeticija, ruošiantis Joninių šventei ant Rambyno kalno, 1929 m.

Jau minėti M.Jankus ir Vydūnas savo šventinėse kalbose vis primindavo, kad ilgus šimtmečius Klaipėdos krašte gyveno lietuvninkai ir vylėsi, kad Lietuvai atgavus šį kraštą lietuvybė jame greitai atgims. Be to, šventėje dalyvaudavo Klaipėdos krašto gubernatorius, skirtas Lietuvos, kiti Lietuvos valdžios atstovai.

Vokiečiams tai ne itin patiko, ypač po nacių perversmo 1933 m. Vydūnas gyveno Tilžėje, kuri anuomet priklausė Vokietijai. Politinei situacijai kaistant Vokietijos valdžia 1934 m. Vydūnui Vokietijos valdžia nebeišdavė vizos, reikalingos atvykti į Rambyną.

Lietuviai nusileisti irgi nenorėjo. 4-ajame dešimtmetyje šventė susilaukdavo vis didesnio aukščiausios šalies valdžios dėmesio. 1935 m. Rambyne pasisakęs teisingumo ministras Stasys Šilingas pabrėžė Mažosios ir Didžiosios Lietuvų ryšį.

„Ne mes čia esame atėjūnai, bet tie yra atėjūnai, kurie tai tvirtina. Ir jie bando suklastoti istorijos faktus, bet jiems tas nepavyks“, – ministro žodžius citavo „Lietuvos aidas“.

1. Eilėraštis, tapęs liaudies daina

Tarpukariu lietuviai apie Jonines ir eilėraščius kūrė. Tikriausiai esate girdėję dainą „Buvo naktys švento Jono“ („Buvo naktys švento Jono / laužai degė vakarais / buvo linksma ir malonu / pirmą meilę prisimint...“). Prisiminti ją galite paspaudę šią nuorodą.

Galbūt galvojate, kad tai yra liaudies daina, kilusi labai senais laikais nežinia kur ir kaip.Tačiau taip nėra – ši daina turi gimimo metus ir autorių.

Daina atsirado kaip eilėraštis, kurį sukūrė Rokiškio krašto kultūros veikėjas, pedagogas ir poetas Alfonsas Keliuotis. Pirmąkart eilėraštis „Joninės“ buvo publikuotas 1939 m.

Pasak tautosakininko Konstanto Algirdo Aleksyno, eilėraštis kaip daina išpopuliarėjo jau karo ar ankstyvais pokario metais, tačiau tekstas buvo pakeistas ar papildytas: dainoje esančio teksto „O pavasari malonus, O pavasari gražus, Tu toks mielas, paslaptingas, Tu atgaivini jausmus“ originale nebuvo.

Kas perkūrė eilėraštį, nežinia. Tais laikais galvoti apie autorystės reikalavimus nebuvo įprasta ir dainininkai, dainuodavę eilėraščius, dažnai juos interpretuodavo savaip. Nebūtinai nurodydami autorius, o dažnai ir išties jų nežinodami.

Ir dabar daug kas galvoja, kad „Buvo naktys švento Jono“ yra liaudies daina, o ir ten, kur dainos teksto autorius įvardinamas, jis dažnai klaidingai įvardinamas kaip „S.Keliuotis“.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:14
00:57
01:32

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"