Ramus ir tylus šis žemės lopinėlis išlieka neatsitiktinai. Čia įsikūrusios nežinia kokio senumo laikus menančios senojo Viršuliškių kaimo kapinės, jau kelis dešimtmečius neveikiančios ir beveik visiškai apleistos.
Kviečiame pasižvalgyti po galeriją ir pamatyti, kaip atrodo šios Vilniaus daugiaaukščių šešėlyje plytinčios kapinės, savaip iliustruojančios išnykusių senojo Vilniaus krašto kaimų ir naujojo, besiplečiančio Vilniaus susidūrimą.
Informacijos apie šias kapines – ypač mažai. Portalo 15min žurnalisto bandymai rasti žmogų, kuris galėtų papasakoti apie šių kapinių istoriją, buvo nesėkmingi. Paaiškėjo, kad be fakto, kad tokios kapinės egzistuoja, beveik niekas nieko nežino.
Aišku tik tiek, kad čia kadaise buvo laidojami senojo Viršuliškių kaimo, greičiausiai ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai.
Kada pradėta laidoti šiose kapinėse – nežinia, tačiau patys seniausi antkapiai, kuriuos galima įskaityti, siekia XX a. pradžią. Beveik visi užrašai – lenkų kalba.
Viršuliškių kaimas čia buvo nuo labai senų laikų. Šis vietovardis (lenkiškai Wierszuliszki) buvo rastas XVIII a. lenkiškame dokumente, bet esama manančių, kad kaimas galėjo egzistuoti nuo XVI a.
1934 m. Vilniaus žemėlapį, kuriame Viršuliškės dar vaizduojamas kaip atskiras kaimas, galite išvysti čia.
Prie Vilniaus Viršuliškių kaimas buvo prijungtas 1969 m.. Daugiaaukščiai namai rajone kilti pradėjo 1977 m.
Miestui plečiantis, daugelis buvusių kaimo namų buvo nugriauti, o kapinės, kadaise buvusios ramiame plotelyje už miesto ribų, galiausiai atsidūrė tarp daugiaaukščių pastatų ir judrių gatvių.
Dabar kapinėse tėra vos keli prižiūrimi kapai, nors kapinių teritorija gana tvarkinga – žolė nupjauta, krūmų esama tik patvoriuose.
Daug senesnių kapų neišliko, kiti yra nuniokoti, apžėlę žole, išlikę tik antkapių ar tvorelių fragmentai.
Tiesa, neprižiūrimų kapų irgi nėra daug – atrodo, kad kažkada daug mirusiųjų, palaidotų šiose kapinėse, buvo perlaidoti kitur. Tai rodo didelis tuščių, žole apaugusių duobių kapinėse skaičius.
Įdomu tai, kad vėliausiuose kapuose palaidoti asmenys ta pačia Gawerszcy pavarde – susidaro įspūdis, kad čia jau kurį laiką mirusiuosius laidoja ir kapus prižiūri tik vienos šeimos atstovai.
Kada vėliausi kapai atsirado kapinėse, irgi tiksliai neaišku – ant jų mirimo metų nėra. 2015 m. portalui Wilnoteka.pl bendrovės „Stebulė“, prižiūrinčios Vilniaus kapines, atstovai teigė, kad kapinės neveikia jau apie pusę amžiaus, tačiau likviduotos jos tikrai nebus.
Visgi naujausios kapų duobės atrodo naujesnės, o ir 2010 m. Viršuliškių seniūno pavaduotojas teigė, kad paskutinįkart kapinėse laidota prieš 7–10 metų.
Pačiame kapinių viduryje stovi didelis medinis kryžius su stogeliu.
Štai keli išlikę užrašai ant seniausių kapų:
„Jezy Pietrukiewicz. Gimė 1847. Mirė 1900. Prašo maldos „Sveika Marija“
„Wincenty Suchocki, 11 sausio 1910 m. mirė 59 metų. Prašo maldos „Viešpaties angelas“. Atminimas nuo žmonos ir vaikų“
Apie šias kapines 15min jau rašė 2010 m. Tada kapinių apsauga ir priežiūra rūpinosi Viršuliškių seniūnija, kuri į ten siųsdavo darbuotojus iš darbo biržos.
Seniūno pavaduotojas Valentinas Morkūnas tada minėjo, kad dar prieš kelerius metus aplink kapinių tvorą buvo pradėjęs formuotis šiukšlynas, buvo prikrauta statybinio laužo, kurį sutvarkyti pavyko tik pasitelkus statybininkus.
Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai tada teigė, kad kapinės turėtų būti įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, kad jos būtų griežčiau saugomos ir nekiltų grėsmė, kad į teritoriją kas nors kėsinsis. Tam į KPD turėtų kreiptis savivaldybė, seniūnija ar kita suinteresuota institucija.
Kapinėse filmavo filmą
Portalo 15min žurnalistui susisiekus su KPD, KPD specialistė Audronė Vyšniauskienė patvirtino, kad Viršuliškių kapinės į registrą įrašytos taip niekada ir nebuvo. Jos teigimu, pagal dabartinę tvarką tai padaryti galėtų pati savivaldybė.
„Jeigu Vilniaus miesto savivaldybė nuspręstų, kad šioms kapinėms reikalinga papildoma apsauga, ji šį klausimą gali pavesti spręsti prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos esančiai įsteigtai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai. Jos sprendimas įrašyti kapines į Kultūros vertybių registrą būtų perduotas Kultūros paveldo departamentui, Kultūros vertybių registras būtų papildytas šia informacija. Vertinimo tarybų prie savivaldybių sprendimai yra lygiaverčiai vertinimo tarybų prie Kultūros paveldo departamento sprendimams, tik pirmosios gali objektams suteikti vietinį reikšmingumo lygmenį“, – teigė A.Vyšniauskienė.
Daug informacijos apie kapinių istoriją ji suteikti taip pat negalėjo. Tačiau sakė, kad mediniai kryžiai jose – butaforiniai.
„Atsitiktinai sužinojau, kad mediniai kryžiai šiose kapinėse yra butaforiniai. Jie buvo pastatyti, filmuojant kažkokį dokumentinį filmą“, – sakė A.Vyšniauskienė.
Pasak specialistės, apie tokias senas kaimų kapines informacijos stinga dažnai.
„Spėju, kad tai buvo eilinės Viršuliškių kaimo gyventojų kapinės, kurios gali būti geriausiu atveju pažymėtos XIX a. II pusės Vilniaus krašto žemėlapiuose. Daugiau istorijos apie tokias kapines rasti beveik neįmanoma, jeigu jose nebuvo palaidota kokia asmenybė, kariai ar jose nebuvo pastatytas įspūdingesnis statinys – koplytėlė, antkapinis paminklas ir kiti“, – teigė ji.
Jeigu turite daugiau informacijos apie šias kapines, jų istoriją – parašykite straipsnio autoriui el. paštu u.antanavicius@15min.lt. Dėkojame!
_____________________________________________________________________
Patiko straipsnis? Dar daugiau įdomybių rasite 15min rubrikoje „Ar žinai?“.
