Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 30d. 21:42

Kas buvo prieš 330 metų nukirsdintas pirmasis LDK ateistas?

Kazimiero Liščinskio egzekucija Ar žinai?
Viešo naudojimo nuotr. / Kazimiero Liščinskio egzekucija

Sovietmečiu Vilniuje Šv. Kazimiero bažnyčios patalpose 1966-aisiais buvo atidarytas Ateizmo muziejus. Vietoje altoriaus stovėjo milžiniškas vitražas, kuriame buvo pavaizduotas Kazimiero Liščinskio, XVII amžiuje gyvenusio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajoro, sudeginimas už ateistines pažiūras. Kazimieras Liščinskis buvo paverstas ateizmo triumfo simboliu, o prieš 330 metų įvykusi jo egzekucija tapo savotiška legenda.

Dar XVI amžiuje visą Europą sudrebino vokiškose žemėse prasidėjęs Reformacijos judėjimas. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jis pasiekė šiek tiek vėliau, tačiau ir čia paliko gilų įspaudą.

Senojo žemyno gyventojai, dvasininkai bei mokslininkai pradėjo kelti įvairius klausimus apie Dievo ir religijos prigimtį bei abejoti Šventojo Rašto interpretacijos monopolija.

Visą pirmuoju ateistu vadinamo Kazimiero Liščinskio istoriją galima laikyti tiek laikotarpio produktu, tiek atspindžiu.

Viena vertus, įsiplieskęs judėjimas suteikė peno ir galimybių kilti įvairioms diskusijoms, kita vertus, sukėlė ant kojų pačią Romos katalikų Bažnyčią ir jos tradicijos puoselėjimo šalininkus.

Tai puikiai atspindėjo XVII amžiaus pirmoje pusėje vykęs Trisdešimties metų karas bei intensyvi jėzuitų ordino veikla. Visą pirmuoju ateistu vadinamo Kazimiero Liščinskio istoriją galima laikyti tiek laikotarpio produktu, tiek atspindžiu.

Kazimieras Liščinskis – karys, jėzuitas, filosofas, valdininkas

Vargu, ar paprastas bajoras Kazimieras Liščinskis būtų palikęs reikšmingesnį pėdsaką istorijoje, jei ne jo egzekucija. Gimė K.Liščinskis 1634 metų kovo 4-ąją Liščicuose, esančiuose netoli Lietuvos Brastos, anuomet – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, šiandien – Baltarusijos teritorijoje. Jo tėvas, Jeronimas Kazimieras Liščinskis, buvo Brastos miesto teisėjas.

Sūnus pasekė tėvo pėdomis ir taip pat pasuko valdininko keliu, tačiau iki to laiko K.Liščinskis spėjo sudalyvauti ir kovose, baigti filosofijos mokslus ir pabūti jėzuitu.

XVII amžiaus viduryje Abiejų Tautų Respublikoje prasidėjo kovos ir įsivyravo visuotinė sumaištis. Šiam karų ir panikos laikotarpiui prilipo Tvano pavadinimas.

1654-aisiais Didžiosios Maskvos kunigaikštystės caras Aleksejus į Abiejų Tautų Respubliką pasiuntė karius, kurie ėmė niokoti LDK žemes, o 1655-aisiais į Didžiosios Lenkijos teritoriją prisistatė Karolio Gustavo vadovaujama kariuomenė ir per kelis mėnesius nusiaubė bei užėmė didelę dalį Lenkijos teritorijos bei LDK Šiaurines žemes. Tvano kovos ir baisybės tęsėsi iki 1667-ųjų.

Apie K.Liščinskio veiklą Tvano metais nėra žinoma daug – tik tiek, kad 1655 – 1657 metais jis tarnavo kariuomenėje po Sapiegų vėliava. Būdamas dvidešimt ketverių metų jis įstojo į jėzuitų ordiną bei mokėsi Krokuvoje, Kališe ir Lvove.

Pasitraukęs iš ordino K.Liščinskis užsiėmė politine veikla – dalyvavo Brastos vaivadijos seimeliuose bei tris sykius dalyvavo visos ATR seimuose kaip Bresto vaivadijos atstovas. 1682-aisiais Kazimieras Liščinskis buvo išrinktas pateisėju.

De non existentia Dei – vadinasi, Dievo nėra

Anot XIX amžiaus istoriko Waleriano Krasinskio, K.Liščinskio skandalingasis traktatas „De non existentia Dei“ („Apie Dievo nebūtį“) gimė skaitinėjant vokiečio kalvinisto Johanno Heinricho Alstedo veikalą „Theologija Naturalis“, kuriame įrodinėjama Dievo egzistencija.

K.Liščinskis pastebėjęs, kad autoriaus naudojami argumentai yra itin painūs, dedukcijos būdu ėmė įrodinėti priešingai, ir priėjo priešingą išvadą, pašiepdamas J.H.Alstedo argumentaciją: ergo non est Deus (vadinasi, Dievo nėra).

Tačiau spręsti apie traktato turinį yra sudėtinga, mat jis buvo sudegintas egzekucijos metu. Iki šiandienos išliko vos kelios nuotrupos, esančios LDK vicekaltintojo Šimono Kurovičiaus Zabitovskio kalboje iš teismo proceso.

Viename iš išlikusių traktato fragmentų teigiama, kad „Žmogus yra Dievo kūrėjas, o Dievas yra žmogaus kūrinys ir veikalas“. „De non existentia Dei“ baigėsi fraze Ergo non est Deus, vadinasi, Dievo nėra.

Tačiau spręsti apie traktato turinį yra sudėtinga, mat jis buvo sudegintas egzekucijos metu.

Gali būti, kad darbas buvo nebaigtas. Kai kur rašoma, kad pats K.Liščinskis teismo metu teigė, kad antra, taigi neparašyta, traktato dalis turėjo užginčyti jo surašytus argumentus apie Dievo nebūtį.

Įskundė prasiskolinęs kaimynas

Apie Kazimiero Liščinskio rašomą traktatą teismas sužinojo neatsitiktinai. Jį 1687-aisiais Vilniaus vyskupui įskundė kaimynas Jonas Kazimieras Bžuska.

Nenorėdamas grąžinti K.Liščinskiui didelės sumos pinigų, kuriuos buvo pasiskolinęs, kaimynas pavogė raštus ir perdavė dvasininkui.

1688-ais metais K.Liščinskis buvo įkalintas Vilniuje, o 1689-aisiais perkeltas į Varšuvą, kur pradėta nagrinėti jo byla.

Viešo naudojimo nuotr./Reliacijos apie Kazimiero Liščinskio bylą titulinis puslais, atspausdintas 1689 metais.
Viešo naudojimo nuotr./Reliacijos apie Kazimiero Liščinskio bylą titulinis puslais, atspausdintas 1689 metais.

Varšuvos Šv. Jono bažnyčioje Kazimieras Liščinskis 1689 metų kovo 10 dieną atsižadėjo savo traktato. Prieš egzekuciją K.Liščinskis turėjo sudeginti savo rankraštį. Anot istoriko Aivo Ragausko, kaltinamasis veikiausiai nenorėjo deginti traktato, tačiau turbūt sutiko, pažadėjus „švelnesnę“ egzekuciją, nukertant galvą.

Dvi mirties versijos ir įamžinimas

Kazimieras Liščinskis buvo nukirsdintas 1689-ųjų metų kovo 30 dieną Varšuvos turgaus aikštėje. Po egzekucijos jo kūnas buvo sudegintas.
Ilgai manyta, kad K.Liščinskis buvo sudegintas.

Jo egzekucija buvo itin paranki sovietų valdžiai Lietuvoje vykdant ateizaciją. K.Liščinskis tapo ateistinės minties pavyzdžiu, kovos su religija simboliu. Jo mirtis buvo įamžinta ne tik Ateizmo muziejuje, bet ir ekranuose – 1975 metais pasirodė režisieriaus Aleksandro Digimo dokumentinis filmas „Ergo non est Deus“.

Šiandien Kazimieras Leščinskis vis dar yra žinoma ir reikšminga figūra Baltarusijoje. 2009 metais, 375-ųjų gimimo metinių proga, buvo net išleisti pašto ženklai, kuriuose šis pavaizduotas, o 2014-aisiais, minint 325 pirmuoju ateistu laikomo bajoro egzekucijos metines, Varšuvoje įvyko ateistų eisena.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"