Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 23d. 17:09

Stulbinanti Karolio Požėlos istorija: kaip vaikinas iš kaimo tarpukariu užkariavo JAV imtynių arenas

Karolis Požėla Ar žinai?
Wikimedia Commons nuotr. / Karolis Požėla

Tik didžiausi sporto gerbėjai Lietuvoje prisimena išeivijos imtynininko Karolio Požėlos vardą. Nevyksta jo atminimo turnyrai, atkartoti jo šlovės nesvajoja jaunieji sportininkai. Tačiau jo gyvenimo istorija mūsų šalyje verta būti žinoma plačiau. Ne tik dėl pasiekimų sporto arenose, bet ir kitų stebinančių biografijos faktų. Tokių kaip visą gyvenimą išlaikyta meilė Lietuvai ar išskirtinė draugystė su prancūzų imtynininku Maurice'u Tillet, galimai tapusiu garsiojo personažo Šreko prototipu, neįtikėtinu būdu prasitęsusi ir po mirties.

Dešimtis turnyrų JAV, Europos ir Azijos arenose nuo Los Andželo iki Mongolijos laimėjęs K.Požėla vėliau tapo sėkmingu imtynių sporto vadybininku.

Būtent jis įtikino profesionaliai užsiimti imtynėmis savo draugą Maurice'ą Tillet, vėliau išgarsėjusį kaip „Prancūzijos angelas“, ir tapo jo asmeniniu treneriu bei agentu. Šių draugų neišskyrė net mirtis – jie buvo palaidoti viename kape.

Findagrave nuotr./Karolio Požėlos ir Maurice'o Tillet kapas
Findagrave nuotr./Karolio Požėlos ir Maurice'o Tillet kapas

Net tapęs JAV imtynių pasaulio žvaigžde K.Požėla niekada nepamiršo Lietuvos – kalbėdamas su žurnalistais visada pabrėždavo esąs lietuvis, buvo keliskart grįžęs į gimtąjį kraštą.

1933 m. vieno Pakruojo rajono kaimo ūkyje K.Požėla netgi surengė draugišką imtynių kovą su legendinio Lietuvos krepšininko Kazio Petkevičiaus tėvu. Kviečiame susipažinti su įvairiausių viražų kupina jo gyvenimo istorija.

Triumfavo netgi Mongolijoje

K.Požėla gimė 1893 m. sausio 31 d. Steigvilių kaime Pakruojo rajone. Jis turėjo penkis brolius ir seserį. Jo tėvai buvo stambūs ūkininkai. Būsimasis atletas sportu susidomėjo jau vaikystėje: važinėjo dviračiu, čiuožinėjo, taip pat mėgo imtis su vyresniais vaikais.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Steigviliai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Steigviliai

1906 m., būdamas 13 metų, Karolis išvyko į Sankt Peterburgą, kur jo vyresnieji broliai Antanas ir Motiejus turėjo vaistinę.

Yra versija, kad tai lėmė jo tėvų baimė – tuo metu tarp kaimo jaunimo plito socializmo idėjos, ir tėvai bijojo, kad likęs kaime Karolis įsitrauks į revoliucinę veiklą.

Imtynininko karjerą K.Požėla pradėjo 1911 m. Jis buvo laikomas vienu talentingiausių Rusijos mėgėjų imtynininkų, ir pirmųjų pergalių ilgai laukti nereikėjo – jau 1912 m. Sankt Peterburge jis iškovojo pirmą vietą klasikinių imtynių čempionate, vidutinio svorio kategorijoje (82,5 kg).

Vėliau triumfavo dar keliuose turnyruose, tačiau karjerą trumpam nutraukė Pirmasis pasaulinis karas, į kurį jis kaip savanoris kariauti Rusijos pusėje išėjo 1914 m.

Fronte po poros metų buvo sužeistas, tuomet jo aktyvi tarnyba baigėsi, jis buvo apdovanotas trimis Šv. Jurgio kryžiais.

Išgijus karjera tęsėsi toliau. 1917 m. vasarą K.Požėla vėl tapo Rusijos imtynių čempionu.

Šiuo karjeros etapu su K.Požėla buvo susitikęs britų žurnalistas Ernestas Johnas Harrisonas, vėliau ilgai dirbęs Lietuvoje ir išleidęs knygą „Lietuvos praeitis ir dabartis“. Knygoje E.J.Harrisonas prisiminė ir susitikimą su K.Požėla.

„Jis [K.Požėla] buvo nuostabių fizinių duomenų, kaip ir daug jo tautiečių. Jis turėjo juodus plaukus, rožinius skruostus, suplotą nosį ir visada buvo pasiruošęs šypsotis. Požėla buvo vienas labiausiai įgudusių imtynininkų, kuriuos man teko matyti, ir jei jis būtų ėmęsis tobulojo japonų dziudo meno, jis būtų tapęs aukščiausios klasės atletu. Jis niekada nepavargdavo, o jo geras būdas ir kilni dvasia niekada nesusvyruodavo. (…) Kai aš jo paklausiau, ar karas paveikė jo nervus, jį, atrodo, toks klausimas pralinksmino. Nervai jo neveikė“, – pasakojo E.J.Harrisonas.

Visgi įvykus Spalio revoliucijai K.Požėla negalėjo gyventi ramiai – nesutarė su bolševikais, neteko savo turto ir nuosavybės. Galiausiai, aplinkybių priverstas, nutarė tapti profesionalu ir patraukti Rytų pusėn – į Sibirą, prisišliedamas prie imtynininkų grupės, kuri keliavo iš vieno miesto į kitą.

K.Požėla keliavo vis toliau ir rinko pergales vis tolimesniuose kraštuose 1919 m. Tomske K.Požėla tapo Sibiro čempionu, o 1920 m. Urgos mieste Mongolijoje – Mongolijos čempionu.

K.Požėlos kelionė tęsėsi. 1921–1922 m. jis triumfavo turnyruose Kinijoje (Harbine, Pekine), o 1922 m. nutarė patobulinti savo sportinius sugebėjimus ir pradėjo treniruotis džiudžitsu, mokomas japono mokytojo.

Džiudžitsu jis mokėsi 18 mėnesių, o tada persikraustė į Japoniją. Šioje šalyje 1923 m. jis triumfavo džiudžitsu čempionate, įveikęs vietinius atletus.

Būtent tolimuosiuose Rytuose jis pradėjo gyventi su būsimąja žmona – Rusijos žyde, vardu Olga.

Facebook puslapio „Steigvilių kaimas“ nuotr./Karolis Požėla su žmona Olga
Facebook puslapio „Steigvilių kaimas“ nuotr./Karolis Požėla su žmona Olga

Pasak K.Požėlos šeimos pasakojimo, ji, įsimylėjusi jį, kurį laiką visur keliavo paskui K.Požėlą Rusijoje, Mongolijoje ir Kinijoje, nors iš pradžių jis nebuvo ja susižavėjęs.

Tačiau kai vieną lietingą naktį ji pasirodė prie jo namų durų – taip nutiko, kad neturėjo kur eiti – jis ją priėmė. Nuo tada jie visą gyvenimą iki K.Požėlos mirties buvo kartu.

Lietuvis, kuriam lenkėsi Amerika

1923 m. Karolis su Olga iš Japonijos laivu atplaukė į Sietlą JAV. Skirtingai negu absoliuti dauguma JAV lietuvių, Ameriką jis pasiekė ne iš rytų, o iš vakarų pusės. Tačiau netrukus persikraustė į rytinę pakrantę.

K.Požėlos gausi Tolimuosiuose Rytuose sukaupta medalių kolekcija sudomino imtynių vadybininkus JAV.

Tad atvykęs į šią šalį lietuvis tapo imtynių profesionalu ir ėmė varžytis šios šalies arenose, pirmąsias pergales iškovojęs dar 1923 m. pabaigoje. 1924 m. pradžioje jis vedė Olgą.

Svarbu paminėti, kad K.Požėla visur, kur nuvykdavo, pabrėždavo, kad yra lietuvis, ir netgi kelionių metu rinko pinigus Lietuvos sportininkams, dalyvausiantiems 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

epaveldas.lt nuotr. /Karolis Požėla 1923 m. „Sporto“ laikraštyje
epaveldas.lt nuotr. /Karolis Požėla 1923 m. „Sporto“ laikraštyje

Į sėkmingai kovojantį lietuvį dėmesį atkreipė ir Lietuvos spauda. 1923 m. lapkričio 2 d. laikraštyje „Sportas“ pasirodė straipsnis apie „garsų imtynininką lietuvį“.

„Turi jis daugiau per 400 medalių ir kitų dovanų už savo laimėjimus. K.Požėla sako galįs imtis su bet kuo, neatsižvelgdamas į priešo svorį, šiose imtynėse: graikų-romėnų, prancūzų ir džiu-džitsu. Ypatingai žinomas p. Požėla esąs prancūzų imtynėse. Jis iš pradžių buvo mėgėju, bet dabar jau yra profesionalas ir yra paskelbęs Amerikoje, jog statąs iš savo pusės 500 dolerių ir savo vardą ir medalius tam, kas jį nugalėsiąs prancūzų imtynėse. Be imtynių, Požėla dar esąs geras boksininkas, aviatorius, automobilininkas ir šiaip atletas“, – negailėjo pagyrų lietuviui laikraštis.

Kitąmet „Sporte“ pasirodė ir išsamesnis straipsnis apie K.Požėlą. Jame atpasakota K.Požėlos biografija ir teigta, kad „paskutinėmis dienomis Čikagos spauda praneša, kad K.Požėla nugalėjęs amerikiečių pasaulinius čempionus ir savo stiprumu bei technika įgijęs simpatiją ne tik tarp Amerikos lietuvių, bet ir šaltakraujų jankey“.

Amerikoje K.Požėla pasivadino amerikiečiams aiškesniu Carl Pojello vardu. Didelį postūmį jo karjerai suteikė ir tai, kad 1927 m. lietuvio agentu tapo kitas JAV lietuvis Antanas Tamošiūnas – garsus amerikietiškų imtynių agentas. Tai K.Požėlai atvėrė duris į dar aukštesnio lygio kovas.

1928 m., įveikus Johnny Myersą, taip pat lietuvių kilmės imtynininką, laikytą vidutinio svorio kategorijos pasaulio čempionu, K.Požėlos karjera pasiekė piką – jis tapo vienu populiariausių profesionalių imtynininkų visoje JAV.

1931 m. K.Požėla sužinojo, kad E.J.Harrisonas jį paminėjo savo knygoje apie Lietuvą ir nutarė parašyti laišką jos autoriui. Iš jo puikiai matyti, kokia svarbi K.Požėlai buvo jo gimtinė.

„Vienas iš didžiausių mano gyvenimų netikėtumų nutiko praeitą savaitę, kai žiūrinėdamas knygas Niuarko bibliotekoje aptikau Jūsų puikiai parašytą Lietuvos istoriją. Nereikia net sakyti, kad ji iškart patraukė mano akį, o kol ją skaičiau, man ne kartą užkaito kraujas. Perskaičiau visą knygą. (…) Ir kai perskaičiau 196 puslapį – koks džiaugsmas buvo! Turėjau perskaityti tą puslapį kelis kartus, kad įsitikinčiau, kad nesapnuoju. „Aš noriu padėkoti Jums, pone Harrisonai, už tai, kaip nuostabiai jūs paminėjote mano vardą prieš visą pasaulį“, – rašė K.Požėla.

Sugrįžimas į Lietuvą

Tais pačiais 1931 m. K.Požėlos karjera patyrė didelį smūgį po jo pergalės prieš vengrą Sandorą Szabo.

Už vengro, tuomet laikyto vienu perspektyviausių imtynininkų, tuomet stovėjo „Imtynių sindikatas“ – grupė įtakingų imtynių organizatorių, kuriems buvo palanki vengro pergalė. K.Požėla buvo informuotas, kad jis turėtų pralaimėti šią kovą, tačiau jis laimėjo, taip sugriaudamas vengro, prieš tai laimėjusio 37 kovas, žygį link stipriausio JAV imtynininko titulo.

Po šios pergalės K.Požėla nustojo būti kviečiamas kautis su geriausiais imtynininkais. Prie nelaimių prisidėjo ir tai, kad jis 1932 m. susilaužė ranką. Tada K.Požėla išvyko į Europą.

Čia po reabilitacijos vėl ėmėsi imtynininko amato, kovojo Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje. Pastarojoje, 1933 m. Notingame, K.Požėla iškovojo solidžią pergalę – nugalėjęs vokietį Heinriką Fronerį, tapo Europos čempionu.

1933 m. vasarą K.Požėla atvyko į gimtąją Lietuvą. Lietuvio ir dar kelių užsienyje pasižymėjusių lietuvių kovotojų atvykimas šalyje sukėlė nemenką susidomėjimą.

Facebook puslapio „Steigvilių kaimas“ nuotr./Karolis Požėla su seserimi
Facebook puslapio „Steigvilių kaimas“ nuotr./Karolis Požėla su seserimi

„Šiomis dienomis į Kauną atvyko mums gerai pažįstamas boksininkas Vinča. (…) Kartu atvyko neseniai laimėjęs Londone Europos čempiono vardą imtynininkas Požėla. (…) Visi atvyko praleisti vasarą tėvynėje ir čia būdami surengs rungtynes, kuriose parodys, už ką pasaulis jiems vainikus pina“, – 1933 m. birželį rašė žurnalas „Karys“.

Lietuvoje K.Požėla ne tik lankėsi, bet ir patenkino savo gerbėjų Lietuvoje lūkesčius stodamas ant imtynių kilimo. 1933 m. liepos 8 d. Kaune vykusios sporto šventės metu jis nugalėjo garsiausią tarpukario Lietuvos imtynininką, šiaulietį Vladą Labanauską.

Be kita ko, lietuvius žavėjo ir tai, kad net ir 26-erius metus nebuvęs Lietuvoje K.Požėla puikiai kalbėjo lietuviškai. Šios kalbos išmokė ir vieną savo mokinių, lietuviškų šaknų turintį Vincą Bertašių.

K.Požėla Lietuvoje taip pat aplankė savo seserį. Ir netgi suorganizavo draugišką imtynių mačą ūkyje Steigviliuose bei padėjo vietiniams nuimti derlių. Čia gyvenę valstiečiai įsidėmėjo K.Požėlą kaip draugišką, suprantantį jų vargus žmogų.

Tada K.Požėla suorganizavo dar vieną imtynių mačą netolimame Lauksodžio kaime. Čia, vėliau pasakojo Lietuvos krepšinio legenda Kazys Petkevičius, K.Požėla susiėmė su jo tėvu, kuris buvo labai stiprus.

Anot K.Petkevičiaus pasakojimo, kai jo tėvas sugebėjo pakišti savo pėdą po K.Požėlos pėda ir jį pakelti, K.Požėla jam pasakė, kad tai pažeidžia taisykles. Tada K.Petkevičiaus tėvas labai nustebo, nes nežinojo, kad imtynės apskritai turi taisykles, kurias galima pažeisti.

epaveldas.lt nuotr. /Straipsnis apie Karolį Požėlą tarpukario spaudoje
epaveldas.lt nuotr. /Straipsnis apie Karolį Požėlą tarpukario spaudoje

Vėliau K.Požėla grįžo į JAV, 1936 m. kelionę pakartojo vėl. 1937 m. K.Požėla vėl iškovojo Europos čempiono titulą sunkiasvorių kategorijoje, šįkart Mančesteryje. Šios kelionės metu K.Požėla taip pat vėl aplankė Lietuvą.

Draugystė su Šreku

1937 m. lankydamasis Paryžiuje K.Požėla gatvėje atsitiktinai prasilenkė su vyriškiu, kuris iškart patraukė jo akį. Žemas, tačiau su didžiule galva, kaklu, krūtine ir rankomis, jis atrodė labai galingas.

Nors deformuoti jo veido bruožai lėmė, kad jis atrodė šiek tiek monstriškai, K.Požėlos tai negąsdino. Jis užkalbino vyriškį.

Jie susikalbėjo rusiškai – abu šią kalbą mokėjo puikiai. Paaiškėjo, kad vyro vardas yra Maurice'as Tillet ir jis yra ne itin žymus aktorius. M.Tillet papasakojo, kad jam yra tekę mėgėjiškai užsiimti imtynėmis.

K.Požėla įkalbino prancūzą mesti aktorystę, vykti su juo į JAV ir užsiimti sportu. K.Požėla suprato, kad M.Tillet turi tiek profesionalioms imtynėms reikalingus duomenis, tiek išskirtinę išvaizdą. Jam iš karto patiko ir vyro charakteris. Netrukus jie tapo gerais draugais.

Maurice'as Tillet kentėjo nuo sunkios ligos – akromegalijos, dėl kurios deformuojasi veido bruožai ir galūnės. Jo nuotrauką galite išvysti žemiau.

Wikimedia Commons nuotr./Maurice'as Tillet
Wikimedia Commons nuotr./Maurice'as Tillet

Jei jo išvaizda pasirodė panaši į Šreką, žinokite – panašumas gali būti neatsitiktinis. Maurice'o Tillet draugai dėl gero būdo jį išties vadino „Geruoju milžinu“.

Kino kompanija „Dreamworks”, sukūrusi Šreką ir filmų seriją, gandų, kad Šrekas buvo paremtas M.Tillet, niekada nekomentavo, bet išoriniai panašumai išties akivaizdūs, šiek tiek panašios ir imtynininko bei personažo biografijos.

deathmaskofmauricetillet-theangel.blogspot.com nuotr./Maurice'as Tillet ir Šrekas
deathmaskofmauricetillet-theangel.blogspot.com nuotr./Maurice'as Tillet ir Šrekas

1940 m. abu draugai išvyko atgal į JAV ir pradėjo keliauti po šalį, kur K.Požėla organizavo imtynių mačus M.Tillet ir šį treniravo.

M.Tillet pradėjus imtynininko karjerą, deformuotas jo kūnas tapo didžiausiu jo privalumu – greitai „Angelas” (tai buvo K.Požėlos sugalvota pravardė, kuria jis pasirodydavo ringe), tapo JAV sensacija.

Ilgainiui M.Tillet tapo pasaulio čempionu ir žvaigžde, o K.Požėla, būdamas jo treneriu ir agentu, taip pat vėl išgarsėjo. K.Požėla treniravo ne tik M.Tillet: steigvilietis įkūrė treniruočių centrą „Midwest Wrestling Enterprises“, kuris treniravo ir rėmė nepriklausomus imtynininkus.

1951 m. K.Požėla, jo žmona ir M.Tillet drauge nusipirko didžiulius apartamentus Garfilde, Čikagoje. Buvusios sporto legendos buvo laukiami svečiai mokyklose, kur pasakodavo vaikams apie atletiką, jėgos treniruotes, imtynes.

Facebook puslapio "Steigvilių kaimas" nuotr./Karolis Požėla ir Maurice'as Tillet
Facebook puslapio "Steigvilių kaimas" nuotr./Karolis Požėla ir Maurice'as Tillet

Laukiamas svečias XX a. penktuoju-šeštuoju dešimtmečiais K.Požėla buvo ir lietuvių bendruomenės namuose. Pasakojama, kad K.Požėlos žmona netgi turėjo jo paprašyti, kad nustotų priimti kvietimus pietauti iš „lietuvių damų“.

Pats K.Požėla irgi vis dar kartais savo malonumui stodavo ant imtynių ringo – tiesa, dažniausiai užsidėjęs kaukę, „Kaukėtojo stebuklo“ pseudonimu. Kadangi jo vardas buvo gerai žinomas, jei jis paaiškėdavo, iškildavo tikimybė, kad oponentas tiesiog paliks ringą.

1954 m. rugsėjo 4 d. ryte Karolis Požėla, pralaimėjęs kovą su plaučiu vėžiu, mirė. Jam buvo 61-eri metai.

Tą pačią dieną vėlai vakare mirė ir Maurice'as Tillet, mat šį didžiai sukrėtė draugo mirtis ir tai tapo lemiamu smūgiu jo ligotai širdžiai. Pasakojama, kad M.Tillet netgi pasakė Olgai, kad jis nebeturi dėl ko gyventi. Patyręs širdies smūgį M.Tillet buvo išgabentas į ligoninę, kur netrukus mirė.

Sportininkai buvo palaidoti viename kape lietuvių tautinėse kapinėse – taip padaryti nutarė buvęs K.Požėlos treneris A.Tamošiūnas. Ant jų paminklinio kapo iškaltas užrašas „Draugai, kurių neišskyrė net mirtis“.

Findagrave nuotr./Karolio Požėlos ir Maurice'o Tillet kapas
Findagrave nuotr./Karolio Požėlos ir Maurice'o Tillet kapas

Į laidotuves išreikšti paskutinės pagarbos atėjo tūkstančiai sportininkų gerbėjų, gedulingą procesiją sudarė apie 300 automobilių. Kalbą sakė išeivijos lietuvių laikraščio „Naujienos“ redaktorius, K.Požėlos draugas Kostas Augustas ir Prancūzijos generalinis konsulas JAV M.Straussas. Plevėsavo JAV, Prancūzijos ir Lietuvos vėliavos.

Laidotuvių metu, be viso kito, buvo prisimintas ir K.Požėlos gerumas ir tolerancija įvairių tautybių bei rasių žmonėms.

Prisiminta, kaip K.Požėla su kitu imtynininku sėdėjo viename Londono bare, kai vienas jo lankytojų ėmė kalbėti, kad nekenčia rusų, nes jie visi žudikai.

Tada, anot istorijos, K.Požėla paprašė to vyro nekalbėti blogai apie kitus žmones, nes visos tautos turi gerų ir blogų žmonių, ir nė vienas nėra blogas dėl to, kad jis yra tam tikros tautybės.

Tada tas lankytojas pasakė Karoliui nešdintis iš baro, o šiam atsisakius bandė jam smogti, tačiau gavo smūgį atgal ir buvo išsviestas iš baro. Vyrui lūžo ranka. Išėjęs į lauką K.Požėla atsiprašė, nuvežė vyrą į ligoninę ir apmokėjo gydymo išlaidas.

Rengiant straipsnį remtasi amerikiečio Tomo Latour, renkančio informaciją apie Maurice'ą Tillet, tinklaraščiu, lietuvio iš Steigvilių Alekso Pašuškevičiaus surinkta ir Steigvilių kaimo Facebook" paskyroje bei puslapyje Geni.com paskelbta informacija bei tarpukario Lietuvos spaudos tekstais.

Daugiau Karolio Požėlos nuotraukų išvysti galite čia.

_____________________________________________________________________

Patiko tekstas? Tuomet kviečiame sekti 15min rubriką „Ar žinai?“, kurioje rasite straipsnius apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, kultūrą, įdomybes, keistenybes ir pan. Praplėskite savo akiratį!

Taip pat kviečiame pamėgti rubrikos „Facebook“ puslapį „Šiandien sužinojau“, kur ir rasite nuorodas į rubrikos straipsnius, ir sužinosite daug įdomių faktų.

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"