Portalas 15min kviečia susipažinti su 10-čia kapų, kurių istorijos yra išskirtinės.
1. Kitty Jay kapas Anglijoje
Mergina, vardu Kitty Jay, 18-tojo amžiaus pradžioje gyveno mažame Forderio kaimelyje, esančiame Kornvalio grafystės (Anglija) pietryčiuose. Savo gyvenimą Kitty baigė savižudybe – pasikorė ant lubų sijos klėtyje. Merginą slėgė didžiulė gėda – ji laukėsi nesantuokinio vaiko.
To meto visuomenėje savižudybė buvo laikoma baisia nuodėme. Savižudžiai, kaip ir mirties bausme nubausti nusikaltėliai, buvo laidojami ne kapinėse, o šalia esančiose kryžkelėse. Buvo tikima, kad taip nuodėminga siela pasiklys ir niekada nesugrįš persekioti gyvųjų.
Šiandien jaunosios nelaimėlės amžinojo poilsio vietą žymintys gruoblėti akmenys yra apaugę samanomis ir žole. Atrodytų, kad kapas yra visiškai apleistas ir neprižiūrimas, tačiau keista detalė – jis iki šiol yra puošiamas skintomis gėlėmis.
Niekas niekada nėra regėjęs, kas atneša ir padeda tas gėles, niekas to nėra prisipažinęs. Yra žinoma, kad kurį laiką tai darė vietinė rašytoja Beatrice Chase, bet ji mirė 1955 m.
Kai kurie vairuotojai vengia sankryžos – tarp vietinių egzistuoja legenda, kad, ją pravažiavus, atgalinio vaizdo veidrodėlyje sušmėžuoja ilgu apsiaustu vilkinti, gobtuvu apsigobusi tamsi figūra, klūpanti ties kapu. Tokiomis istorijomis apipintas kapas tapo ir turistų lankoma vieta.
2. Inezos Clark kapas Čikagoje
Greislando kapinėse Čikagoje stovi neįprastas paminklas – marmurinė mergaitės statula, patalpinta į stačiakampį stiklinį gaubtą. Postamente iškaltas įrašas – Inez Clark. Taip pat nurodyta, kad jos tėvai Mary ir Johnas Clarkai palaidoti netoliese.
Tačiau kapinių registre nėra duomenų, kad kas nors Inez Clark vardu būtų palaidotas šiose kapinėse. Pagal kapinių registrą, šioje vietoje yra palaidota mergaitė, vardu Amos Briggs.
Taip pat jokiuose miesto įrašuose nėra dokumentų, kad 1880 m. mieste būtų gyvenusi ar mirusi mergaitė, vardu Inez Clark. Yra išlikęs ir 1910 m. dokumentas, kuriame Mary Clark teigia, kad ji ir Johnas yra turėję tik vieną vaiką ir jis vis dar gyvas.
Todėl dėl mergaitės tapatybės ilgai kilo neaiškumų. Kaip ir dėl mergaitės mirties priežasties.
Viena iš versijų – kad Inez Clark siaubingos audros metu buvo nutrenkta žaibo savo namų kieme.
Mergaitės antkapis apipintas šiurpiais gandais. Egzistuoja legenda, kad, prasidėjus vėtrai su perkūnija, balto marmuro statula dingsta iš gaubto. Vietiniai pasakoja, kad tuščio gaubto vaizdas vieną audringą naktį taip išgąsdino kapinių sargą, kad šis sprukęs ir niekas daugiau vargšo žmogaus nematęs.
Tik neseniai vietiniai istorikai atrado, kad 1880 Čikagoje nuo difterijos mirė mergaitė, vardu Inez Briggs. O Briggs buvo Mary Clark pavardė jos pirmos santuokos metu – santuoka su Johnu Clarku jai buvo antroji. Tuo remdamiesi istorikai daro išvadą, kad darant įrašą laidotuvių registre per klaidą buvo pakeistas ir mergaitės vardas (iš Inez į Amos), ir pavardė, pagal tuometinę jos motinos pavardę.
3. Lilly E.Gray kapas Jutos valstijoje
Šis kapas Solt Leik Sičio mieste nebūtų niekuo išskirtinis, jei ne žodžiai, iškalti antkapinėje plokštėje. Epitafija skelbia, kad 1881 m. gimusi ir 1958 m. mirusi Lilly E.Gray yra „žvėries 666 auka“.
Iš karto gali kilti minčių apie satanizmą, demonus ir velnio skaičių. Tačiau tiesa yra daug paprastesnė. Pasirodo, Lilly E.Gray turėjo keistuolį vyrą Elmerį, kuris labai įtariai vertino valdžią ir neapkentė teisėsaugos, nes vis įsiveldavo į nemalonumus su policija.
Žmogus buvo prisikūręs įvairių sąmokslo teorijų ir dėl savo garbaus amžiaus žmonos mirties kaltino JAV vyriausybę. Būtent ją ir pavadino „žvėrimi 666”.
4. Rosalios Lombardo kapas Italijoje
Rosalia Lombardo gimė 1918 m. gruodžio 13 d. Italijoje. Neišgyvenusi nė dvejų metų, mergaitė mirė nuo plaučių uždegimo. Tačiau pamatyti, kaip ji atrodė, galima ir dabar – mergaitė buvo balzamuota.
Jos tėvas, palaužtas sielvarto, nusprendė, kad kūną reikia išsaugoti. Rosalią balzamavo puikus savo amato meistras Alfredo Salafia. Dėka jo mergaitė atrodo giliai įmigusi. Stiklinis karstas pastatytas Kapucinų katakombose Palerme, Sicilijos saloje.
Dabar Kapucinų katakombos – viena žinomiausių salos turistinių vietų, kurioje ekponuojamos balzamuotos mumijos.
1599 metais mumifikuotas pirmasis vienuolis, vardu Silvestras. Visai netrukus, požemiuose pradėti laidoti ne tik vienuoliai, bet ir vienuolės, kunigai, o per ateinančius šimtmečius mumifikuoti turtingi bei garbingi žmonės. Kapucinų katakombos – didžiuliai požeminių laidojimų angų labirintai, kuriuose palaidota apie 8000 žmonių, aprengtų to laikmečio, kai jie gyveno, drabužiais.
Paskutinis vienuolis čia palaidotas 1871 metais, o Rosalia Lombardo, vadinama „Miegančiąja gražuole”, yra paskutinis Kapucinų katakombose palaidotas civilis žmogus.
5. „Pavyzdžiai“ Ohajo valstijoje
Valstybinės ligoninės-prieglaudos kapinėse Ohajo valstijoje, Kolumbo mieste, guli antkapinis akmuo, ant kurio iškaltas vienintelis žodis „specimens“, lietuviškai reiškiantis „pavyzdžiai“.
Šalia kapinių veikė Jaunimo pataisos namai. Kapinėse daugiausia buvo laidojami nepasiturintys prieglaudos gyventojai ir pataisos namuose mirę vaikai, neturintys artimųjų. Kapus vieną nuo kito skiria tik skaičiai ir raidė, žyminti palaidotojo lytį.
Jaunimo pataisos namai, kur buvo kalinami sunkius kriminalinius nusikaltimus padarę jaunuoliai, turėjo prastą reputaciją. Fiksuota daugybė pažeidimų: kaliniai buvo prievartaujami, žiauriai mušami, kentėjo pažeminimus ir patyčias. Buvo klastojami dokumentai: kaliniams, mirusiems smurtine mirtimi, išrašomos fiktyvios paleidimo į laisvę pažymos.
Niekas negali užtikrintai pasakyti, kas palaidota kape su užrašu „pavyzdžiai“. Spėjama, kad tai galėtų būti kūnų dalys ar organai, pašalinti chirurginių operacijų metu.
Tačiau yra ir kita, kur kas šiurpesnė versija. Pasak jos, pataisos namuose buvo atliekami medicininiai eksperimentai. Nuteistiesiems buvo prievarta girdomas stiprus psichotropinis vaistas Triavil 4-50, o eksperimento aukos esą buvo užkastos duobėje su užrašu „pavyzdžiai“.
6. Neatpažinto kūdikio kapas Kanzaso valstijoje
1977 m. du žvejai, gaudę žuvį Delavero upės įlankoje, ištraukė į krantą užrištą plastikinį šiukšlių maišą. Jame aptiktas dviejų savaičių amžiaus mergaitės lavonas.
Palaikų ekspertizė atskleidė, kad kūdikis į maišą įkištas ir į vandenį įmestas gyvas. Buvo pradėtas tyrimas dėl nužudymo, tačiau kaltieji nebuvo nustatyti. Nebuvo nustatyta ir mergaitės tapatybė.
Mergaitė buvo palaidota Oskalosos kapinėse. Jos kapą žymėjo skardinė lentelė, kuri laikui bėgant sunyko. Tik po trijų dešimtmečių ant nežinomo kūdikio kapo buvo pastatytas antkapis – pinigus jam paaukojo neįvardytas geradarys.
7. Giles’o Corey kapas Masačusetso valstijoje
Sunkiai beįžiūrimas įrašas antkapiniame akmenyje skelbia, kad čia ilsisi Giles’as Corey, „mirtinai užspaustas 1692 m. rugsėjo 19 d.“. Jis – viena iš liūdnai pagarsėjusios Salemo raganų medžioklės aukų.
Per 1692-uosius metus mažame Masačusetso valstijos Salemo miestelyje į kalėjimą buvo pasodinta apie 80 žmonių, apkaltintų raganavimu. Visą vasarą Salemo teismas įtemptai dirbo. Įtariamieji buvo pripažinti kaltais dėl raganavimo ir nuteisti mirties bausme. Tik tie, kurie prisipažino kaltais bei atskleidė kitų „raganų“ vardus, buvo išteisinti.
Poros teisiamųjų pasigailėta, nes jos buvo nėščios. Jas nutarta pakarti po gimdymo. Per vasarą miestelyje į kartuves pakliuvo trylika moterų ir šeši vyrai.
Aštuoniasdešimtmetis Giles’as Corey, atsisakęs prisipažinti kaltu dėl raganavimo ir išduoti kitus, po penkių mėnesių, praleistų kalėjime, buvo užslėgtas akmenimis. Senukas buvo kankinamas, ant jo nuogo kūno vieną po kito kraunant sunkius riedulius. Ištvėręs dvi dienas, Giles’as Corey mirė, teištaręs: „Dėkite daugiau svorio.“
8. Hugh’o Emmerson’o kapas Niujorke
Šis kapas ypatingas dėl antkapiniame paminkle iškalto neįprasto, egzistencines mintis keliančio sakinio: „Visi jo draugai ir giminės nežinomi, jis mirė, kaip ir gyveno – vienas.“
9. Hermano Harbando kapas Floridos valstijoje
Iš tikrųjų žmogus, vardu Hermanas Harbandas, nėra palaidotas šiame kape. Vyras tiesiog nusipirko sklypą, pastatė antkapį ir jame išliejo visą susikaupusį pyktį savo žmonai, kuri tebebuvo gyva.
„Mano žmona, Eleanor’a Arthur iš Kvinso Niujorke, 20 metų gyveno kaip princesė, keliavo po pasaulį ir turėjo viską, kas geriausia. Kai aš apakau, ji bandė mane nunuodyti. Paėmė visus mano pinigus, mano vaistus ir paliko mane tamsoje, vieną ir ligotą. Stebuklas, kad aš išsigelbėjau. Aš nesusitiksiu jos rojuje, nes ji tikrai keliaus į pragarą!“ – ant antkapio įtūžęs vyras išdėstė visą nelaimingą savo šeimos istoriją.
Tiesa, vienpusišką jos variantą. Hermanui mirus, Eleanora iškart ėmėsi žygių, kad monumentas būtų sunaikintas.
10. Timothy Clerko Smitho kapas Vermonto valstijoje
Šis kapas liudija apie tafefobiją – baimę būti palaidotam, kol dar esi gyvas. Ši baimė kankino žmones nuo biblinių laikų. Gali būti, kad 19-ame amžiuje keli žmonės buvo palaidoti pirma laiko dėl vidurių šiltinės, kuri priverčia širdį plakti labai lėtai.
Nebuvo aparatų, kurie būtų parodę, kad žmogus mirė, todėl mirties paskelbimas buvo netobulas procesas, paremtas spėjimu.
Timothy Clerk’as Smith’as mirė 1893 m. Nors pats buvo gydytojas, jis taip pat kamavosi nuo tafefobijos. Dar gerokai prieš mirtį T. C. Smith’as pasirūpino, kad kapas būtų tinkamai įrengtas tam atvejui, jei jį palaidotų gyvą. Antkapinė plokštė turi kvadratinį langą, per kurį buvo galima matyti mirusiojo veidą.
Bėgant laikui, stiklas apsiblausė ir tapo nepermatomu, todėl smalsuoliai nieko nebeįžiūri. Į kapo duobę veda laiptai. Papildomai T. C. Smith’as išsireikalavo, kad jam į ranką būtų įspraustas varpelis – kad galėtų prisišaukti pagalbos, jei netyčia prisikeltų iš numirusiųjų.
Parengta pagal historicmysteries.com.
