Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 lapkričio 15d. 14:58

Gyventi be atminties: itin sunkus amnezijos atvejis britų dirigento gyvenimą pavertė „amžinu dabar“

Clive'as Wearingas su žmona Ar žinai?
Vida Press nuotr. / Clive'as Wearingas su žmona
Britė Deborah Wearing įžengia į kambarį, o jos vyras Clive'as, garsus muzikologas ir dirigentas, pribėga prie jos, apkabina ir pabučiuoja. Išvydę tai savo akimis, galvotumėte, kad pora buvo išsiskyrusi ilgam laikui. Ir suklystumėte – Deborah iš kambario išėjo vos prieš kelias minutes. Tačiau toks vyro elgesys jos nenustebina. Taip kiekvienas jų susitikimas atrodo jau dešimtis metų.

C.Wearingas jau daugiau negu 30 metų, nuo 1985 m., kenčia nuo labai sunkios formos chroniškos anterogradinės amnezijos.

Tai reiškia, kad nors jis fiziškai yra sveikas, jo smegenys nuo 1985 m. negali įsiminti jokios naujos informacijos – prisiminimai nėra perkeliami iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę.

Prisiminimai Clive'o smegenyse išsilaiko tik apie 30 sekundžių. Nauji įvykiai ir patirtys, malonios ir ne, iš atminties išsitrina kone iškart. Jis neprisimena, ką valgė pusryčiams, ką veikė vakar ir netgi ką veikė prieš kelias minutes.

Ir tai ne viskas. C.Wearingas turi ir retrogradinę amneziją – neprisimena didžiosios dalies savo gyvenimo iki 1985 m. Paprastai pasakius, jis yra žmogus, kuris gyvena be atminties.

VIDEO: Clive'as Wearingas – žmogus be atminties

C.Wearingas pirmuosius blogos savijautos simptomus ėmė jausti 1985 m. pradžioje, kai jam buvo 46 metai. Iš pradžių jis į tai nekreipė per daug dėmesio.

Bet kadangi simptomai – chroniškas galvos skausmas, nesugebėjimas užmigti, karščiavimas ir kliedėjimas – kurį laiką nepranyko, Deborah paskambino gydytojui. Šis spėjo, kad Clive'ui tiesiog gripas.

Tačiau tai nebuvo gripas. 1985 m. kovo 26 d. ryte Clive'as pabudo visiškai netekęs galimybės prisiminti. Nors jo intelekto lygis išliko nepalikęs, jutimo organai irgi veikė kaip veikę, naujus prisiminimus atmintyje jis gebėjo išsaugoti tik keliolika sekundžių.

C.Wearingas buvo nuvežtas į ligoninę. Praėjus vienuolikai valandų, buvo nustatyta diagnozė. Smegenų skenavimas atskleidė pažeidimus įvairiose Clive'o smegenų srityse. Dėl keistos Clive'o situacijos buvo kaltas encefalitas – smegenų uždegimas, sukeltas herpes simplex viruso.

Ypač dideli pažeidimai buvo vienoje konkrečioje C.Wearingo smegenų žievės srityje – hipokampe. Tai smegenų dalis, atsakinga už naujų prisiminimų suformavimą. Kaip išgydyti C.Wearingą, gydytojai nežinojo. Ir nežino iki šiol.

Sunki kasdienybė

C.Wearingo trumpalaikė atmintis „trunka“ ~30 sekundžių. Kadangi, skirtingai negu kitų žmonių smegenys, C.Wearingo smegenys neperkelia jokių prisiminimų į ilgalaikę atmintį, per tiek laiko C.Wearingas pamiršta, kas įvyko, kad ir kaip stengtųsi prisiminti.

Tuomet C.Wearingas jaučiasi tarsi ką tik pabudęs iš naujo. Ir taip šimtus kartų kasdien.

Paklaustas, kaip jaučiasi, Clive'as sako, kad jam atrodo, kad jis pabudo iš komos. Per šias 20-30 sekundžių jis dažnai klausinėja, kodėl jo neapžiūri gydytojas.

Jei Clive'ui užduodami klausimai, jis gali į juos atsakyti. Tačiau jis negali tęsti pokalbio ar atsakinėti į klausimą ilgiau negu keliolika sekundžių – tada viską pamiršta ir viskas prasideda iš naujo.

D.Wearing apie jos vyro ligą parašytoje knygoje „Amžinas šiandien“ („Forever Today“), išleistoje 2005 m., pasakoja apie atvejį, kuomet ji 1994 m. užėjo į Clive'o kambarį ir Clive'as jos paklausė, kiek laiko jis serga. Deborah atsakė, kad devynerius metus.

„Devynerius metus! O Dieve... Devyni metai... Aš nieko negirdėjau, nieko nemačiau, nieko nejaučiau, nieko neužuodžiau. Tai buvo viena ilga naktis, kuri truko... Kiek ilgai?“ Baigdamas sakinį, Clive'as jau pamiršo jo pradžią.

C.Wearingas neprisimena, ką veikė vakar, ką veikė prieš kelias minutes, nežino, kokie dabar metai. Kuomet C.Wearingas vakarieniauja, jis prisimena patiekalų pavadinimus (pvz., vištiena), bet negali susieti maisto ir skonio, nes tuomet, kai pradeda aiškiai justi skonį, jau būna pamiršęs, ką jis valgo.

C.Wearingas prarado ir didžiąją dalį atsiminimų, suformuotų iki 1985 m. Pavyzdžiui, jis žino, kad turi vaikų iš pirmosios santuokos, bet neprisimena jų vardų.

Vis dėlto posakiai „meilė amžina“, „meilė atlaiko visus išbandymus“ ir pan. C.Wearingo atveju ypatingai tinka.

Jis aiškiai prisimena vienintelį žmogų – savo antrąją žmoną Deborah. Jo meilė jai nė kiek nesumažėjo, ir, kaskart ją išvydęs iš naujo, jis vis iš naujo apsidžiaugia ir pasveikina ją apsikabindamas ir pabučiuodamas. Dažnai jis mano, kad jie matosi pirmą kartą. Kuomet žmona šalia, jis jaučiasi daug ramesnis.

Vida Press nuotr./Clive'as Wearingas su žmona
Vida Press nuotr./Clive'as Wearingas su žmona

Kai Clive'as buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę ir Deborah jį aplankydavo, grįžusi ji rasdavo daug pranešimų telefono atsakiklyje: „Prašau, atvyk manęs aplankyti, mieloji – jau taip seniai tavęs nemačiau. Atvyk šviesos greičiu“.

Kasdienybę liudija dienoraštis

C.Wearingas netrukus po amnezijos pradžios pradėjo rašyti dienoraštį. Dienoraštis tapo sukrečiančiu jo kasdienybės liudijimu. Puslapis po puslapio, jis yra užpildytas maždaug tokiais įrašais:

„8 val. 31 min. Aš dabar esu tikrai visiškai prabudęs“.

„9 val. 06 min. Dabar aš esu tobulai, absoliučiai prabudęs“.

„9 val. 34 min. Dabar aš esu ypatingai, iš tikrųjų prabudęs“.

„22 val. 40 min. Dabar aš jau tikrai esu pabudęs, nepaisant to, ką rašiau anksčiau“.

C.Wearingui kiekvienas rytas ir šimtai momentų kasdien atrodė tarsi jo pirmasis pabudimas iš be galo ilgai trukusio miego, ir jam atrodė, kad jis tai turi užsirašyti.

Dauguma ankstesnių dienoraščio įrašų yra išbraukti, nes C.Wearingas tuoj pat pamiršdavo, kad jis atliko šiuos įrašus.

Šie įrašai C.Wearingui kėlė susierzinimą ir pyktį, nes jis matė, kad įrašai daryti jo ranka, bet neprisiminė jų rašęs. Dažnai vėlesni įrašai būdavo vis su daugiau didžiųjų raidžių ar šauktukų – kad bent kažkuo skirtųsi nuo ankstesnių.

Ir tokie įrašai, mažai vieni nuo kitų besiskiriantys, tęsėsi šimtus puslapių. Jie atskleidė nuolatinę agoniją, kurioje gyvena nesuvokiantis, kas su juo vyksta, Clive'as.

Norėdamas įamžinti dienoraštyje, kaip „prabudo pirmąjį kartą“, jis C.Wearingas dar pildė dienoraštį 2007 m. – daugiau negu 20 metų nuo ligos pradžios.

Jo žmonos teigimu, Clive'as suprato, kad kažkas baisaus ir siaubingo jam nutiko, bet nesuprato, kas. Jis skųsdavosi ne tuo, kad nieko neprisimena. Jis skųsdavosi, kad kažkas iš jo atėmė visas jo patirtis, visą jo sąmonę, visą gyvenimą. O po kurio laiko, pamiršęs, kad ką tik tuo skundėsi, skųsdavosi vėl.

Vida Press nuotr./Clive'as Wearingas su žmona per vestuves
Vida Press nuotr./Clive'as Wearingas su žmona per vestuves

2005 m. pas jį atvykusius žurnalistus jis pasveikino kaip „pirmuosius žmones, kuriuos matė per šiuos 20 metų“.

Išlikę muzikiniai sugebėjimai

Vienas C.Wearingo būsenos bruožas, ypač nustebinęs mokslininkus ir suteikęs jiems naujų žinių apie tai, kaip apskritai veikia atmintis – išlikę jo muzikiniai sugebėjimai.

Iki ligos pradžios Clive'as buvo Jungtinėje Karalystėje pripažintas dirigentas ir muzikologas. Jis dirbo BBC, 1981 m. būtent jis buvo atsakingas už muzikos, kurią „BBC Radio 3“ grojo per princo Čarlzo ir princesės Dianos vestuves, parinkimą.

Dabar C.Wearingas neprisimena beveik jokių teorinių muzikos žinių, neprisimena, kad kada nors gyvenime būtų grojęs pianinu, ir neprisimena, kad kažkada buvo dirigentas.

Bet, nepaisant to, jis pianinu gali nuo pradžios sugroti sudėtingus kūrinius ir diriguoti chorui. Tai įrodo, kad nors C.Wearingas prarado deklaratyvią atmintį, jo procedūrinė atmintis yra išlikusi kokia buvo.

Deklaratyvi atmintis yra gebėjimas sąmoningai ilgą laiką prisiminti dalykus, o procedūrinė atmintis įprastai apibrėžiama kaip ilgalaikė atmintis, kuri apima tai, ką prisimename nesąmoningai – pavyzdžiui, kaip važiuoti dviračiu arba kaip užsirišti batų raištelius.

Clive'o stebėjimas patvirtino, kad procedūrinės atminties mechanizmai ir sąmoningos atminties mechanizmai smegenyse veikia atskirai. Net ir praradus sąmoningą ilgalaikę atmintį, procedūrinė atmintis gali išlikti.

Taip pat Clive'o stebėjimas parodė, kad gebėjimas atlikti muzikos kūrinius, net ir labai sudėtingus, yra būtent procedūrinės atminties dalykas. Net neprisimindamas, kad kažkada gyvenime grojo pianinu, Clive'as gali puikiai juo groti. Ir mėgautis grodamas.

Vida Press nuotr./Clive'as Wearingas groja pianinu
Vida Press nuotr./Clive'as Wearingas groja pianinu

Ir ne tik kūrinius, kuriuos žinojo anksčiau. Jei Clive'ui prieš akis padedamos kūrinio, kurio jis niekada negrojo, natos, jis puikiai gali jį sugroti. Nors po to neprisimins, kad jį sugrojo.

„Muzika yra erdvė, kur galime būti kartu, nes kol tęsiasi kūrinys, jis yra savimi. Jis yra visiškai normalus. Kai muzika baigiasi, jis įkrenta atgal į bedugnę. Jis nežino nieko apie savo gyvenimą, apie tai, kas jam kada nors nutiko“, – BBC sakė jo žmona.

C.Wearingas gali ir išmokti šiek tiek naujų dalykų įgydamas procedūrinę atmintį per nuolatinį kokio nors dalyko kartojimą. Pavyzdžiui, jei jis kelias dienas iš eilės keliskart per dieną stebi tą patį vaizdo klipą, jis po kurio laiko prisimena ir gali pasakyti, kas toliau bus tame vaizdo klipe. Nors neprisimena, iš kur tai sužinojo.

Darydamasis kavą, Clive'as gali surasti, kur yra padėtas pienas ir cukrus, nes pasiimti juos jam tapo įpročiu, nors jei jo tiesiog paklausi, kur yra pienas ar cukrus, jis nežinos, ką atsakyti.

Gyventi šia akimirka

C.Wearingas nėra vienintelis pasaulyje žmogus, turintis anterogradinę amneziją. Tačiau tai sunkiausias mokslininkams žinomas atvejis.

Atskirų tokios amnezijos epizodų yra patyrę daug žmonių – ją gali sukelti vaistai, insultas, patirtas didelis stresas ar tiesiog per trumpą laiką suvartotas didelis alkoholio kiekis.

Tačiau tokie epizodai dažniausiai būna arba trumpalaikiai (kitą dieną gebėjimas įsiminti grįžta, tai po vakarėlių esame patyrę ne vienas), arba ne visiški (bent dalis naujų prisiminimų būna išsaugomi). Bet C.Wearingo amnezija yra ir ilgalaikė, ir visiška.

Baigiantis 1985 m., kai tapo akivaizdu, kad C.Wearingas greičiausiai neatsigaus, jis buvo perkeltas į psichiatrinę ligoninę sunkiems ligoniams. Čia jis gyveno septynerius metus, kol žmonos pastangomis buvo perkeltas į prieglaudą užmiestyje, kur turėjo galimybę pasivaikščioti po sodą ir kur slaugytojai juo rūpinosi labiau.

Čia jis tapo šiek tiek linksmesnis, pamėgo bendrauti su kitais – nors pokalbiai labai dažnai kartojosi. Ir labai mėgo groti jo kambaryje pastatytu pianinu – tai buvo vienas dalykas, kurį jis darė taip pat gerai, kaip visada.

Dabar C.Wearingui 82 metai, o jo būklė nepasikeitė. Jis toks pats kaip 1985-aisiais – nors jis laiką suvokia visiškai kitaip negu mes visi.

Jis gyvena prieglaudoje, kur jį nuolat lanko jo žmona Deborah, o jis nuolat apsidžiaugia ją pamatęs ir sako, kaip ją myli – tai, atrodo, yra tvirčiausiai išlikusi jo atmintis.

Kaip teigia 2005 m. jį aplankęs neurologas Oliveris Sacksas, Clive'as negyvena normalaus gyvenimo ta prasme kaip visi žmonės. Tačiau išvydus, kaip jis apkabina žmoną ar groja pianinu, matyti, kad šiais trumpais momentais jis pasijunta laimingas.

Iki gyvenimo pabaigos Clive'as išliks žmogus, kuris tiesiogine šios frazės prasme „gyvena šia akimirka“.

Parengta pagal BBC, „Oxford Presents“, Vikipediją, „New Yorker“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

19:03
03:55
01:01

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Interviu 15MAX
15MAX
15MAX
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"