Deuce.lt pakalbino L.Grigelį po pergalės Prancūzijoje vykusio turnyro finale.
– Laurynai, tai jau trečias laimėtas dvejetų turnyras šį sezoną. Ar tikėjaisi tokios sėkmės poroje su R.Junaidu?
– Laimėti visada smagu. Dar vienas dvejetų turnyras susiklostė sėkmingai. Kažkaip nesitikėjau laimėti, nes su Rameezu žaidėm pirmą kartą. Dar Anglijoje turnyre susitarėme su juo, kad žaisim poroje. Bet kažkaip man gerai sekėsi, jis neblogos formos, taip ir laimėjom.
– Sprendžiant iš skaičių, finalas klostėsi labai permainingai. Pirmą setą pralaimėjote 1:6, antrą laimėjote 6:2. Pratęsime atsilikote 3:6 ir išplėšėte pergalę 10:6.
– Varžovai tikrai buvo rimti, ypač gerai žaidžia Stephane‘as Robertas. Pirmą setą jie žaidė taip, kad mes nieko negalėjome padaryti. Atlieki pirmą padavimą, o jie dar stipriau priima. Viską susirinko iš oro.
Antrame sete varžovai mums pakėlė aukštą kamuolį, aš Rameezui sušukau, kad tai mano kamuolys, bet jis to neišgirdo ir irgi bandė mušti. Jis netyčia rakete pataikė man į alkūnę. Žaidimas sustojo dviem minutėms. Ir po to geimo viskas kažkaip pasikeitė į kitą pusę. Mes pradėjome geriau žaisti, jie gal kiek išsiblaškė ir ėmė daugiau klysti. Pratęsime, nors ir atsilikome 3:6, vis tiek tikėjome, kad galime laimėti. Tą atkarpą sužaidėme gerai ir taip išėjo, kad tapome nugalėtojais (šypsosi – red. past.).
– Kaip tu pats vertini savo pasirodymą šio sezono vienetų ir dvejetų turnyruose?
– Šiame turnyre, nors ir pralaimėjau, bet gerai žaidžiau ir vienetų mačą. Iki pirmo seto rezultato 4:4 abu žaidėme labai gerą tenisą. Tačiau vėliau buvo du labai ilgi geimai ir po jų man kažkas atsitiko, nebegalėjau taip žaisti kaip iki to rezultato 4:4. Varžovas įgijo daugiau pasitikėjimo, ėmė mažiau klysti ir laimėjo. Tai man buvo pirmas mačas ant grunto. Na, o dvejetuose yra mažesnis skirtumas ar tu žaidi ant grunto ar kietos dangos. Daugiau žaidimo iš oro. Padavimas, priėmimas. Smagu, kad dvejetuose nuėjome iki pat pabaigos. Tai buvo gera treniruotė. Visą savaitę žaidžiau turnyre, o ne sėdėjau.
– Ne kartą minėjai, kad tavo tikslas yra vienetai. Bet kai taip gerai sekasi žaisti dvejetuose, gal atsiranda minčių dar rimčiau pažvelgti į šios kategorijos varžybas?
– Šiais metais pradėjau žaisti dvejetus, nes tai gera treniruotė ir kartais gerai pakeisti vienetus į dvejetus. Kažkaip su Vladimiru Ignatiku gerai pasisekė sužaisti tuos turnyrus. Pamačiau, kad man visai neblogai sekasi. Tai jeigu tik gerai jausiuosi fiziškai, tikrai žaisiu ir vienetus ir dvejetus.
– Prisipažinsime, kad mes nelabai žinome dvejetų varžybų reglamento. Kurioje pozicijoje turi būti, kad patektum į pagrindinį „Didžiojo kirčio“ dvejetų turnyrą?
– Aš irgi apie dvejetų reglamentą nelabai daug žinau (šypsosi – red. past.). Tik dabar pradėjau labiau domėtis ir kalbėtis su dvejetų žaidėjais. Klausiau kiek apytiksliai reikia, kad patektum į „Didžiojo kirčio“ turnyrus. Sakė, kad jeigu tu su porininku sudėjus esi tarp 140-ies, į pagrindą pakliūni. Tai reiškia, kad jeigu tu esi 70-oje reitingo pozicijoje ir tavo draugas taip pat, tai tu gali tikėtis patekti į pagrindą.
Pats dabar tik sužinojau, kad Vimbldone yra dvejetų varžybų kvalifikacija, todėl šiose varžybose gali turėti ir mažesnį reitingą. Dabar būsiu apie 190-oje ATP dvejetų reitingo vietoje, kaip matome yra dar kur kilti.
