„Vine“ šiam pasauliui suteikė unikalų vaizdo įrašų formatą - šešių sekundžių klipą, kuris pasibaigęs iškart rodomas iš naujo. Per šias sekundes buvo galima suspėti parodyti ką nori – mažos japoniškos pelėdos ūbavimą, dviejų paauglių ginčą parduotuvėje, išpūstą vandens burbuliuką Tarptautinėje kosmoso srityje. Dėl šios priežasties kiekvienas „Vine“ įrašas tapo kaip naujas eksperimentas, siekiantis komiškai šokiruoti žiūrovą.
„Vine“ tapo erdvė, pritvinkusi keisčiausių idėjų. Suprantama, kad šis nuolatinis žiūrovo bombardavimas turiniu daugeliui vyresnių žmonių gali pasirodyti atgrasus. Dėl šios priežasties ši socialinė medija tapo uždominuota paauglių. „Vine“ galima vertinti kaip masinės medijos laikotarpio išaugintos kartos pasaulėvokos atspindį. Tai saugykla, kurioje sutalpintas jaunosios kartos požiūris į kultūrą, politiką, meną bei komediją.
Ši socialinė medija pavirto naujosios kartos popkultūros referencijų kalvė. Ankstesnė karta turėjo televizines laidas, tokias kaip „Saturday Night Live“ ar „Chapelle‘s show“, kurios atliko tą pačią funkciją – pavienių įsimintinų frazių ar akimirkų generavimą. „Vine“ nebuvo kultūrinis fenomenas, pripažintas vien internetinių jaunuolių tarpe. Merriam-Webster 2015 m. metų žodžiu išrinko terminą „On fleek“ (liet. ypač stilingas), kuris buvo naujadaras, pirmąkart išvestas „Vine“ platformoje. Tai reiškia, kad šios socialinės medijos pripažinimas išsikerojo visame anglakalbių pasaulyje – šio mediumo naujadaras tapo visuotinai pripažintas.
Reikia pripažinti, kad „Vine“ suteikė platformą išpopuliarėti rasinių mažumų atstovams, ypač juodaodžiams – jų kuriamas turinys susilaukdavo daugiausiai dėmesio. Kai kurie iš jų „Vine“ dėka sugebėjo tapti garsiomis internetinėmis įžymybėmis. Pavyzdžiui, Andrew Bachelor (pravarde „King Bach“) tapo ne tik vienu žymiausių interneto komikų, turinčiu virš 21 milijonų sekėjų Instagram platformoje, bet ir milijonieriumi.
„Vine“ suteikė galimybę ne tik atsirasti naujoms įžymybėms, bet ir jau žinomiems veidams susigeneruoti dar daugiau dėmesio. Tokio pasaulinio lygio žvaigždės kaip Drake, Kylie Jenner, Tyra Banks, Justin Bieber, Harry Styles bei kiti dažnai naudodavosi šia programėle parodyti minimalias savo spalvingų gyvenimų ištraukas, kas pritraukdavo gausybės žmonių dėmesį.
Tiesa, šis fenomenas ilgainiui nesugebėjo išlikti relevantiškas. „Vine“ rinkoje negalėjo varžytis su socialinių medijų gigantais kaip Instagram, Facebook ar naujai išpopuliarėjusiu Snapchat. 2016 m. gegužės mėnesį „Vine“ sulaukė mažiausiai žiūrovų dėmesio savo gyvavimo istorijoje. Didžioji dalis „Vine“ sukurtų žvaigždžių išsikėlė į kitas platformas, pasirašydami su jais pelningesnius kontraktus bei išsižadėdami prasčiau kapitalą generuojančios įmonės.
Po „Vine“ žūties, įmonės kūrėjas Dom Hofmann, bandė sugrąžinti šį fenomeną, sukurdamas naują programėlę „Byte“, kuri irgi vadovavosi šešių sekundžių atsikartojančiu vaizdo įrašų kūrimo principu. Ši programėlė nesugebėjo atkartoti „Vine“ sėkmės ir iš esmės liko bendruomenės užmiršta. Naujuoju „Vine“ įpėdiniu de facto tapo TikTok.
Nors TikTok yra nusipelnęs atskiro straipsnio, šiame kontekste galima paminėti tai, kad jis sugebėjo inkorporuoti „Vine“ sėkmės modelį ir pakoregavo jį savo naudai. Esminis skirtumas tarp šių dviejų programėlių yra tas, kad TikTok leidžia kūrėjams įrašyti ilgesnius vaizdo įrašus su grojančia muzika fone. Taip pat ši kinų programėlė sugebėjo geriau įgyvendinti dalijimosi funkcijas, kas leido jai sugeneruoti daugiau dėmesio.
Per savo ketverius metus egzistavimo, „Vine“ sugebėjo puikiai dokumentuoti masinės medijos išaugintos kartos pasaulėvaizdį. Tai programėlė, geriausiai atvaizdavusi chaotiško laikmečio dvasią. Masinis absurdiško turinio generavimas paliko ryškią dėmę naujai kūrėjų kartai – dabar jie patys gali prisidėti ir pasipelnyti iš masinės greitos produkcijos. Internetui ji suteikė naują vaizdo įrašų turinio kūrybos formatą, kurį sugebėjo išplėsti ir iš to masiškai pasipelnyti kitos socialinių medijų kompanijos kaip Snapchat, TikTok ar YouTube su savo naująja „Shorts“ programa.
