Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 13d. 06:55

Vilnių palikęs Jonas Kazlauskas – apie pakilusį „Žalgirį“ ir M.Grigonį bei generolo šešėlį CSKA

Išskirtinis vakaras laukia krepšinio aistruolių trečiadienį ne tik dėl to, kad tarpusavyje susitinka pastaruoju metu galingai rungtyniaujančios komandos. Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA kovas nuo senų laikų lydi politinis šešėlis. Tai kitokios rungtynės ir Jonui Kazlauskui, krepšinio treneriui, su abiem klubais pasiekusiam Eurolygos finalą.

Vietoj pamėgtos teniso raketės Jonas Kazlauskas į rankas dabar ima sniego kastuvą.

Pandemija pakeitė 66 metų trenerio dienotvarkę ir lokaciją – vietoj Vilniaus ar žiemą viliojusios Graikijos dabar yra sniego apipustyta sodyba Labanoro girioje. Ji per karantiną tapo nuolatiniais J.Kazlausko ir jo žmonos namais.

Bet vakarai ir ten panašūs, pagardinti krepšinio, kurio bus ir trečiadienio vakarą, kai Maskvoje į kovą stos turnyro lyderė Maskvos CSKA (14-4) ir į penktąją vietą užlipęs Kauno „Žalgiris“ (11-7), keliaujantis per šešių pergalių seriją – tokią pačią, kokia auksinį sezoną 1999 metais atkrintamąsias varžybas baigė ant Eurolygos sosto užlipę J.Kazlausko vyrai.

– Kai pastaraisiais metais jūsų klausdavo, kuo užsiimate, dažniausiai atsakydavote, kad didžiausi džiaugsmai – anūkai ir tenisas. Kas užpildo jūsų dieną, kai šių užsiėmimų tarsi nebeliko?15min paklausė J.Kazlausko.

– Kadangi esame sodyboje, ką nors vis pasiknebinėju, pataisau. Iš pradžių vaikščiojome, kol sniego nebuvo, dabar jau ant lygumų slidžių sukame ratus.

Reikia ir sniegą nusikasti, malkas atsinešti, pečių pakūrenti. Vilniuje sėdėčiau tarp keturių sienų, užsidėjęs kaukę apsukčiau kokį ratą ir vėl grįžčiau tarp tų pačių sienų. Vilniuje sumažėtų mano judėjimo laukas. Sodyboje geriau.

– Eurolygoje dirba 74 metų Aito Garcia Renesesas, NBA legendinis 71-erių treneris Greggas Popovichius. Ar skambutis iš kurio nors Europos ar Lietuvos klubo su konkrečiu geru pasiūlymu dar galėtų jus sudominti?

– Net nesvajoju apie tai ir nemąstau. Man neverta to daryti, nes neblogai taip, kaip yra dabar – esu senjoras, gaunu pensiją.

Yra gerų jaunų trenerių – pirmyn, tegu darbuojasi. Kam užimti kieno nors vietą?

– Su savo agentu nebepalaikote ryšio?

– Bendraujame, bet kažkada esu sakęs, kad praneštų, jei bus mane dominančių pasiūlymų. Kažkokių pasiūlymų buvo, bet ne tokie, kurie mane užkabintų. Viskas yra gerai.

– Šią savaitę susirems jūsų treniruotos komandos, su kuriomis esate pasiekęs Eurolygos finalą. Koks jausmas yra stebėti dviejų savo anksčiau treniruotų klubų akistatą?

– Dvejopas. Bet jei pradėtume kalbėti apie „Žalgirį“, galvoju, kad ten dabar viskas yra gerai. Pirmiausia, gerai dėl to, kad ten itin stipri organizacija. „Žalgiris“ pasidarė stiprus rimtas klubas per pastaruosius metus. Matome, kad vasaros pasikeitimai nepaveikė rezultatų. O gal ir paveikė, nes rezultatai bene geriausi per pastaruosius kelerius metus.

Atėjo naujas treneris, pasikeitė kažkiek žaidėjų, o rezultatus turime tokius pat gerus – tai parodo rimtą organizacijos lygį. „Žalgirio“ pergalės rodo, kad jos nėra atsitiktinės, žaidimas gražus, malonus akiai.

– Ar dabartinis „Žalgiris“ neprimena auksinės 1999 metų komandos, kai jūsų treniruojami žalgiriečiai irgi žaidė greitą krepšinį, tik tritaškių mesdavote mažiau?

– Dabar visas krepšinis greitėja. Jei dabar grįžtume į senus laikus, atrodytų, kad žmonės pėsti po aikštę vaikščiodavo, nors pagal to meto krepšinį žaidė labai greitai.

Kai pirmą kartą įvedė 24 sekundžių taisyklę, kiek kartų komandos nespėdavo surengti normalios atakos? O dabar 24 sekundės net atrodo per daug, jau kažkam reikia trumpinti iki 14-os. Viskas eina greityn. Pasakyti, kad dabartinis Kauno klubas primena 1999-ųjų komandą, man būtų sunku. Vis dėlto galvoju, kad tai buvo skirtinga komanda.

„Scanpix“/AP nuotr./Istorinė „Žalgirio“ pergalė Eurolygoje
„Scanpix“/AP nuotr./Istorinė „Žalgirio“ pergalė Eurolygoje

– Kokia jūsų nuomonė apie Martiną Schillerį? Ką pirmiausia pagalvojote, kai išgirdote, kad 38 metų nežinomas austras pakeičia Šarūną Jasikevičių?

– Tada neturėjau nuomonės, nes tiesiog jo nepažinojau. Dabar matau, kad jis susitvarko su savo darbu, nėra pasipūtęs ar arogantiškas – normalus, geras treneris. Tai dar vienas pliusas „Žalgiriui“, kad pasirinkimas buvo teisingas.

– Ar sezono metu įžvelgiate pasikeitimus M.Schillerio vadovavimo stiliuje?

– Jūs (žurnalistai) įžvelgiate tai, bet aš galvoju, kad jis liko toks, koks atvyko. Kaip vadovavo, taip ir vadovauja, tik jam pačiam reikėjo šiek tiek laiko prisiderinti. Iš pradžių jis buvo ramesnis, nes laukė, kad komanda jį suprastų, suvoktų, ko jis iš jų nori. Dabar jau atėjo laikas pareikalauti, nes visi jau žino sistemą. Todėl ir jis atrodo griežtesnis. Aš nematau pasikeitimų. Tai normalus, gerai dirbantis treneris. Gerai pasiruošia rungtynėms, nes tai, ką jis kalba prieš mačą, įprastai paskui pasiteisina. Viskas gerai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Martinas Schilleris
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Martinas Schilleris

– Sezono pradžioje, kai Kauno klubas startavo keturiomis pergalėmis, dalis krepšininkų kalbėjo, kad „Žalgirio“ žaidimas gana paprastas, bus sunkiau, kai varžovai jį išgliaudys. Bet neišgliaudo iki šiol.

– Meistriškumas ir yra paprastume. Kuo lengviau gali apžaisti varžovą, tuo tavo lygis aukštesnis. Jei naudoji itin sudėtingas kombinacijas, vadinasi, nesugebi apžaisti vienas prieš vieną, nesugebi gauti persvaros iš elementarių situacijų, reikia galvoti vis sudėtingiau ir sudėtingiau. Bet jei gali apžaisti lengvai du prieš du ar vienas prieš vieną – pirmyn. Kam ieškoti sau sunkių kelių? Treneris ir geras tuo, kad prisitaiko prie to, ką turi ir gali išspausti iš komandos.

– Visi norėtų panaudoti kuo daugiau paprastų detalių, bet ne visi sugeba?

– Taip. Štai kiti kalba, kad NBA viskas paprasta – ten bėga ir meta. Jei žaidėjas atbėga į puolimą ir yra visiškai laisvas, tai kam sukti ilgą derinį? Jei nemeta laisvas, vadinasi, nepasitiki.

– Kaip jūsų akimis pasikeitė Marius Grigonis, kurį pakvietėte į Lietuvos rinktinę, kai jis debiutavo 2016 metais per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes?

– Žiauriai už jį džiaugiuosi. Vadinasi, nesuklydome, pakvietę į rinktinę, kai jis dar nebuvo labai žinomas plačiam ratui. Tai buvo teisingas sprendimas.

Dabar jis tapo komandos lyderiu. Pradėjo lygiuotis į tokius žaidėjus kaip Ramūnas Šiškauskas ar Arvydas Macijauskas – pastarosios kartos ryškiausi perimetro krepšininkai.

M.Grigonis stabilus, pasitikintis savimi, o labiausiai man patinka keli dalykai: jis ginasi taip, kad netaupo savęs, taip pat jis neforsuoja. Jei varžovai dvigubina gynybą, Marius nebeperskuba, palaukia, kol suranda laisvus partnerius, atlieka rezultatyvius perdavimus, o pats baudžia varžovus tada, kai „Žalgiriui“ to labiausiai reikia. Tai – brandaus žaidėjo krepšinis.

– R.Šiškauskas ir A.Macijauskas persikėlė į elitinius Eurolygos klubus. Vasarą ateis laikas M.Grigoniui?

– „Žalgiriui“ tai bus galvos skausmas. Bet kartoju: „Žalgiris“ yra solidi organizacija.

– Gal manote, kad Kauno klubui būtų verta daugiau pinigų skirti vienai žvaigždei, kaip anksčiau treneriui, taip dabar M.Grigoniui?

  • Taip. Žmonės eina žiūrėti žvaigždžių.

Tačiau Paulius Motiejūnas gerai skaičiuoja, jis išspręs šį uždavinį.

– Lukas Lekavičius užaugo kaip žaidėjas, o šį sezoną ir Rokas Jokubaitis. Ar galime būti ramūs, kad ir Lietuvos rinktinėje turime įpėdinį Mantui Kalniečiui?

– Atsiranda žaidėjų perimetre. Aišku, jie nėra tokie stiprūs kaip M.Grigonis, kuris yra aukštas, galingas, subrendęs. Rokas Jokubaitis jaunesnis, kartais per daug užsiveda, nes rodo noro daugiau už galimybes.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Roko Jokubaičio emocijos
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Roko Jokubaičio emocijos

Lukui kiek sunku kaskart išnaudoti savo greitį, nes dėl ūgio yra labiau priklausomas nuo varžovų gynybos. Bet abu yra pakankamai geri ir stabilūs žaidėjai. Kaskart įžengę į aikštę jie suteikia komandai daug pliusų.

– Kuris „Žalgirio“ legionierius jums labiausiai patinka?

– Tai dar kartą parodo klubo lygį. „Žalgiryje“ nėra atsitiktinių žaidėjų. Visi žaidėjai duoda labai didelę naudą komandai. Negalėčiau net išskirti kažkurio.

Gera komanda taip ir organizuojama: svarbiausia – geras ir stabilus vietos žaidėjų branduolys – prie minėtų gynėjų pridedame Paulių Jankūną ir Artūrą Milaknį ir tai turime. O prie jų lipdyti kitus žaidėjus jau lengviau, jei turi galvą ant pečių.

– Ar esate tikras ir dėl Steve'o Vasturios?

– Jis patyrė traumą ir mes iki galo jo galimybių nepamatėme. Kai kurie didieji specialistai jį puolė, bet pats nesusidariau galutinės nuomonės apie S.Vasturią. Mačiau rungtynes (LKL mačas su Prienų „CBet“), kuriose jis ištraukė „Žalgirį“, kai kitiems žaidimas nesisekė. Galbūt jis būtų šovęs ir Eurolygoje.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Patricio Garino ir Steve'as Vasturia
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Patricio Garino ir Steve'as Vasturia

Nepamirškite, kad ir didieji klubai ne visada pataiko su užsieniečiais. Kartais legionierius gali būti geras, bet gali netikti treneriui, schemoms.

Man treniruojant CSKA buvo toks Sammy Mejia, kuris tapo Prancūzijos lygos MVP. Maskvoje nesužaidė gerai, bet paskui vėl atsiskleidė Turkijoje.

- Ar „Žalgiriui“ ko nors trūksta?

- Matau ten tik vieną problemą – vieno jauno vaikino – Mareko Blaževičiaus. Jauni vyrai turi gerai apgalvoti, kur eina, kaip geriau tobulėti. Bet visa tai pusiau juokais. Aš nekaltinu dėl to trenerio ar žaidėjo. Treneris remiasi 10-ies žaidėjų rotacija, jam reikia, kad tie 10 būtų geroje sportinėje formoje ir nuolat žaistų. Jauni dar gaus progų tada, kai kažkas ilsėsis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marekas Blaževičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marekas Blaževičius

– Esate iš tos kartos, kuriai „Žalgirio“ rungtynės su CSKA turėjo įstrigti giliai nuo sovietinių laikų, kai visi žiūrėjo, kaip Arvydas Sabonis su kitais kaunasi prieš Sergejų Tarakanovą, Aleksandrą Volkovą, Vladimirą Tkačenką ir kitus, pasąmonėje įsivaizduodami ir politinį kontekstą, nes jau kūrėsi Sąjūdis. Kaip jūs prisimenate tas kovas?

– Tada buvo kitaip. Tiesiai kalbant, mes tada buvome „pavergtieji“, o CSKA atstovavo imperijai, nors tarp komandos žaidėjų ir buvo gerų vyrų.

Mes buvome maži, tad įkąsti „didiesiems“ buvo ypač smagu ir saldu. Dabar, kai esame nepriklausomi, tai jau rungtynės tiesiog prieš kitos valstybės komandą.

Gal dar lieka kažkokie prisiminimai. Tiems iš senesnės kartos, kaip aš, kažkas suvirpa.

Scanpix/RIA Novosti nuotr./Arvydas Sabonis ir Vladimiras Tkačenka
Scanpix/RIA Novosti nuotr./Arvydas Sabonis ir Vladimiras Tkačenka

Vis dėlto daugumai tai tokios pat rungtynės, kaip su „Real“ ar „Barcelona“.

Aišku, maloniau įkąsti CSKA nei Berlyno ALBA ar Miuncheno „Bayern“, nes tai elitinė Eurolygos komanda, bet požiūris jau kitoks.

– Kai prieš dešimtmetį atvykote dirbti į Maskvą, vėl gi buvo kiek kiti laikai – tada ir Lietuvos krepšininkai žaidė CSKA, ir mūsų šalies klubai dalyvavo Jungtinėje lygoje. Kita vertus, paskui įvyko Rusijos agresija prieš Ukrainą, geopolitinė padėtis pasikeitė ir, pavyzdžiui, Sakartvele praėjusią vasarą kilo valstybinis skandalas, kai Tornike Šengelija perėjo žaisti į CSKA. Ar jūsų darbo Maskvoje laikais buvo politinių šešėlių?

– Žinoma, CSKA reiškia Rusijai daugiau nei bet kuris kitas Rusijos krepšinio klubas.

Akivaizdu ir tai, kad klubas kažkiek atspindi ir kai kurių Rusijos politikų požiūrį. Tačiau, kad klube darbuotojai ar kas nors užsiimtų politika, aš neįžiūrėjau. Galbūt žmonės, kurie sukasi aplink, norėtų, kad taip būtų buvę.

Ir Rusijos krepšininkų dabar CSKA tėra pora. Tada buvo daugiau, žaidėjai buvo surinkti iš visos TSRS, ji buvo padaryta „parodomoji“, „nenugalima“. Todėl ir laimėti prieš ją buvo itin saldu. Dabar žaidžia kokie aštuoni legionieriai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Artūras Milaknis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Artūras Milaknis

– Ar dirbant CSKA treneriui didesnis spaudimas nei „Žalgiryje“, „Ryte“ ar Pirėjo „Olympiakos“?

– Taip, nes CSKA jaučiasi įtampa dėl kiekvienų rungtynių.

– Dėl to, kad komanda tokia stipri, ar dėl klubo vadovų mentaliteto?

– Jie mano, kad tai toks klubas, kuris visada turi laimėti. Pas juos vieną mačą gali atsitiktinai pralaimėti, bet po antro pralaimėjimo jau prasideda susirinkimai.

– Tada per rungtynes pirmosiose eilėse dažnai matydavosi Sergejus Ivanovas, buvęs Rusijos prezidento administracijos vadovas, gynybos ministras. Koks buvo jo vaidmuo, kai jis neturėjo oficialių pozicijų, bet buvo tarsi prievaizdas Maskvos klube?

– Taip, bet aš iki galo ir nesupratau, ar jis buvo šeimininkas, ar pagrindinis gerbėjas. Bet faktas, kad jis buvo svarbiausias CSKA užnugaris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Ivanovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Ivanovas

– Gal esate susidūręs ir su Vladimiru Putinu?

– Nesu matęs ir nesu bendravęs.

– Kokia asmenybė jums pasirodė dabartinis CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas, jau 22 metus dirbantis klube?

– CSKA krepšinio klubas organizuotas tikrai gerai. Jo darbuotojai gerai atlieka darbą.

Aišku, kad tam reikalingi dideli pinigai, ką toks didelis klubas ir turi. O viską organizuoja A.Vatutinas.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Jonas Kazlauskas ir Andrejus Vatutinas 2012 m.
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Jonas Kazlauskas ir Andrejus Vatutinas 2012 m.

Rusijoje visa tai gauti be palaikymo būtų sunku. Galvoju, kad didžiausias jo užtarėjas yra S.Ivanovas.

– Ar dabartinė CSKA su tokiais žaidėjais kaip Mike'as Jamesas, Nikola Milutinovas, Willas Clyburnas ir Tornike Šengelija yra favoritė laimėti Eurolygą?

– Viena iš favoričių. Matote, pagal žaidėjų sudėtis tokios komandos kaip CSKA ar „Barcelona“ privalo patekti į finalo ketverto varžybas. Bet finalo ketverte jau viskas lemia vos du mačai pusfinalyje ir finale. O ten jau gali atsitikti bet kas, nes susirenka keturi itin stiprūs klubai.

CSKA viena iš favoričių, bet ar ji tikrai laimės? Aš nežinau.

– Ar pagal rezultatyvumą Eurolygoje pirmaujantis Mike'as Jamesas šiuo metu geriausias krepšininkas turnyre?

– Galvoju, kad vienas iš jų. Nes pastaruoju metu labai stabilus.

Euroleague.net nuotr./Mike'as Jamesas
Euroleague.net nuotr./Mike'as Jamesas

– Pirmojo rato mačas Kaune tarp „Žalgirio“ ir CSKA vyko atkakliai, kol Maskvos klubas išsivežė pergalę 87:78. Kokių rungtynių laukiate Maskvoje?

– Galvoju, kad „Žalgiris“ yra pakankamai stipri komanda, kad žaistų gerai ir Maskvoje.

P.s. Tai buvo pirmoji interviu su Jonu Kazlausku dalis. Antrojoje kviesime skaityti trenerio mintis apie Vilniaus „Ryto“ klubą.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/