Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 28d. 14:12

„Žalgirio“ broliai iš salos: K.Pangoso kelionė į Kauną, M.Grigonio klaida ir lietuvio siena

B.Perezas (dešinėje) tarp Gran Kanarijos ir „Žalgirio“ mato daug panašumų 15min iš Gran Kanarijos
B.Perezas (dešinėje) tarp Gran Kanarijos ir „Žalgirio“ mato daug panašumų

Kauno „Žalgirio“ klubas turi jaunesnįjį brolį iš salos. Tai Gran Kanarijos krepšinio klubas „Herbalife“, kuris turi daug panašumų su žaliai baltais, nors šiuos nuo Las Palmaso skiria 4,5 tūkst. km kelionė.

Penktadienis | Eurolyga | „Herbalife“ – „Žalgiris“ | 22:00 | Las Palmasas

„Herbalife“ klubo vadovas Berdi Perezas žygiuoja pilku Gran Kanarijos arenos koridoriumi. Šis visas išklijuotas salos komandos legendų plakatais.

Viena iš tų „las leyendas“ – pats B.Perezas, daugybę metų vilkėjęs Gran Kanarijos ekipos marškinėlius.

Kaip klubo vadovas ir krepšininkas, 62-ejų ispanas Gran Kanarijoje skaičiuoja jau net 25 metus.

Pastaruosius šešerius B.Perezas projektuoja salos klubo strategiją. 9 milijonų eurų biudžetu disponuojantis „Herbalife“ turi aibę iššūkių.

Pirmiausia – kelionės.

Prieš porą metų Gran Kanarijoje dirbęs Aito Garcia Renesas juokavo, kad priverstas treniruoti komandą ne aikštėje, o lėktuvuose.

Eilinė kelionė į Ispanijos čempionato rungtynes Gran Kanarijos ekipai dažniausiai prasideda trijų valandų skrydžiu į Madridą.

Vėliau – persėdimas į autobusą ar dar vieną lėktuvą. O išvykos į tokius Eurolygos taškus kaip Atėnai ar Stambulas kartais trunka ilgiau nei parą – su nakvynėmis Ispanijoje.

Šį Gran Kanarijos salos klubą, kuriam artimesni Afrikos, o ne Ispanijos krantai, su „Žalgiriu“ sieja daug panašumų.

Pirmiausia, mažo klubo vargai kaunantis su Eurolygos bizonais.

Kaip juokauja Berdi Perezas, tai primena „Formulės 1“ lenktynes „Renault“ automobiliu prieš „Ferrari“.

„Neįžeidžiant automobilių gamintojų“, – juokėsi B.Perezas.

Gran Kanarijos sirgaliai, panašiai kaip kauniečiai, itin aistringai stengiasi palaikyti savo komandą.

O klubo organizacija – kaip viena mažytė šeima, kuri dalijasi savo džiaugsmais ir nesėkmėmis.

„Herbalife“ su „Žalgiriu“ sieja ir ypatinga Kevino Pangoso istorija.

Vėliau „Žalgirio“ sirgalių dievuku tapęs kanadietis būtent Gran Kanarijoje praleido savo pirmąjį sezoną Europoje.

Būtų rungtyniavęs dar ilgiau, bet Šarūnui Jasikevičiui metų užteko įvertinti K.Pangoso potencialą.

„Žalgiris“ sumokėjo simbolinę išpirką ir K.Pangosas dvejiems metams užsivilko žaliai baltą aprangą.

Dabar jis trijų milijonų eurų vertės krepšininkas, ginantis „Barcelona“ garbę.

nuotr. Alfredo Pliadžio /Robertas Javtkas ir Kevinas Pangosas
nuotr. Alfredo Pliadžio /Robertas Javtkas ir Kevinas Pangosas

2016-aisiais išpirkęs K.Pangosą iš Gran Kanarijos klubo, jau 2017-ųjų vasarą „Žalgiris“ įsigijo kitą salos brolių krepšininką – Royce'ą O'Neale'ą.

Tik šis Kaune taip ir nedebiutavo – tą pačią vasarą persikėlė į „Utah Jazz“ ir tapo reikšminga NBA komandos dalimi.

Šias dvi komandas kažkuo sieja ir Marius Grigonis. „Herbalife“ prieš ketverius metus domėjosi galimybe įsigyti snaiperį, bet sudvejojo dėl lietuvio patirties.

M.Grigonis vilki „Žalgirio“ aprangą ir penktadienio vakarą kėsinsis į „Herbalife“ krepšį. O Gran Kanarijos klubo vadovas Berni Perezas šį praleistą žaidėją dabar vadina savo klaida.

Portale 24sek – išsamus pokalbis su Gran Kanarijos klubo vadovu Berni Perezu: apie sąsajas su „Žalgiriu“ ir nepamirštamas susidūrimą su Lietuvos krepšinio legenda.

– Ką tokio pamatėte Kevino Pangoso žaidime, kad nusprendėte jį pasikviesti į Gran Kanariją tiesiai iš NCAA? - B.Perezo paklausėme Gran Kanarijos arenoje.

– Tai vienas tų rizikingų sprendimų, kokių turime imtis.

Galbūt jei būtume žaidę Eurolygoje, gal ir nebūtume įsigiję Europos krepšinio debiutanto.

Be to, įžaidėjo pozicijoje dar turėjome Albertą Oliverį. Pamanėme, kad tas patirties ir jaunystės mišinys bus efektyvus.

Gran Kanarijos komandą tada treniravo Aito Garcia Renesesas. Kartu su juo stebėjome Keviną Las Vegaso vasaros lygoje ir mums paliko įspūdį kanadiečio žaidimas. Ten pamatėme, kad K.Pangosas nepasimetė atletiškame krepšinyje.

Visada tikiu, kad reikia pirkti augančius žaidėjus ir padėti jiems augti.

Kartais gali atsivežti patyrusį gerą krepšininką ir žinoti, ką jis tau duos. Bet jei atsiveži naujoką, kuris dar nesužibėjo didžiausioje scenoje, galbūt jis pakils į aukštumas.

Toks buvo Kevino pavyzdys.

Pastaruosius keletą metų stengiamės atsivežti į Gran Kanariją panašius krepšininkus kaip Pangosas. Man tokie žaidėjai labai patinka.

– Kokia buvo jo persikėlimo į „Žalgirį“ istoriją?

– Tai buvo simbolinė išpirka, kurią turėjo sumokėti „Žalgiris“. Bet ši istorija mūsų klubui labai svarbi.

Dabar daug žaidėjų suvokia, kad pažaidę Gran Kanarijoje, vėliau jie gali persikelti į tokius klubus kaip „Žalgiris“, „Real“, „Barcelona“ ir t.t.

Mums tai gera reklama.

– Ar tik „Žalgiris“ į jus kreipėsi dėl K.Pangoso?

– Kitas variantas buvo NBA. NBA tuo metu irgi buvo opcija. Manau, šią vasarą Pangosas irgi turėjo gerą galimybę išvykti į NBA.

Už Atlanto jį labai vertina. Ten jį lygina su Steve'u Nashu. Tai įžaidėjas, kuris galbūt neišsiskiria atletiškumu, bet turi labai gerus kitus įgūdžius.

Kai stebiu rungtynes, „Žalgirio“ arenoje skleidžiama energija atrodo neįtikėtinai. Žaidėjai turėtų sumokėti, kad galėtų ten pažaisti.

– Perpirkęs K.Pangosą, kitą vasarą „Žalgiris“ iš Gran Kanarijos įsigijo Royce'ą O'Neale'ą. Nepykstate ant mūsiškių?

– (juokiasi.) O taip, galvojau, dar vienas žaidėjas vyksta į „Žalgirį“?! (juokiasi.).

Bet tai normalu. „Žalgiris“ yra didelis klubas. Ko gero, žalgiriečiai turi didesnį biudžetą (24sek žiniomis, Gran Kanarijos klubo biudžetas siekia apie 9 mln. eurų, „Žalgirio“ – 10,7 mln.), tad Kaune žaidėjai uždirba daugiau nei Gran Kanarijoje.

Man Royce'as buvo neįtikėtinas žaidėjas. Jis buvo tiek geras krepšininkas, tiek gero charakterio žaidėjas.

Statistika neatspindėjo visų geriausių jo savybių.

Tai krepšininkas, kurio norėtų kiekvienos komandos vadovas. Jis puikus komandos draugas ir atsiduodavo krepšiniui 100 procentų. Royce'ass visada buvo su šypsena ir tinkamu požiūriu.

Tobulas žaidėjas.

Neįtikėtina, kad vieną sezoną jis žaidė Gran Kanarijoje, o jau kitą rungtyniavo po 20 minučių NBA atkrintamosiose ir dengė Jamesą Hardeną.

Aš labai laimingas dėl Royce'o O'Neale'o.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jonas Valančiūnas ir Royce'as O'Neale'as
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jonas Valančiūnas ir Royce'as O'Neale'as

– Kaip renkatės žaidėjus, kad ištraukiate tiek daug kozirių?

– Pats žaidžiau krepšinį profesionaliai. Nors buvau blogas žaidėjas (juokiasi.).

Yra daug trenerių ir vadovų. Visi klausinėja, o kodėl perki šį žaidėją, o ne kitą?

Ir nežinau, kaip tą paaiškinti. Bet būdamas rungtynėse, aš pastebiu to žaidėjo akis, jo ekspresiją, atsidavimą krepšiniui, kūno kalbą. Tai kartais daugiau nei intuicija.

Daug vadovų pirmiausia žiūri į statistiką, bet aš ieškau kitų dalykų. Kad žaidėjas atsineštų į komandą ne tik skaičius, bet šį tą daugiau.

Turbūt kaip ir „Žalgiriui“, man labai svarbu, kad kai atsiveži žaidėją, jis suvoktų, jog tai yra maža šeima, kurioje jis jausis saugiai ir gerai.

Mūsų klubo aplinka, sala, sirgaliai... Tai traukia tokius žaidėjus.

– Prieš trejus metus įsigijote vidurio puolėją iš Lietuvos Ovidijų Galdiką. Kokia buvo jo istorija?

– Man Galdikas paliko labai labai geros asmenybės įspūdį.

Jis turėjo puikius įgūdžius ir fizinius duomenis žaisti krepšinį. Bet didžiausia problema, kad jam trūko krepšinio pagrindų.

Ovidijus turėjo visus įrankius tapti geru krepšininku, bet tuo metu jam aiškiai stigo krepšinio patirties. Be to, tą sezoną klubas jautė didžiulį spaudimą demonstruoti puikius rezultatus. Ir Galdikas negalėjo mums padėti siekti tų tikslų. Nors jis buvo puikus žmogus.

Krepšinyje daug kas priklauso nuo vaidmens. Galbūt jei jam būtų buvęs skirtas kitoks vaidmuo, gal jis būtų turėjęs puikų sezoną.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ovidijus Galdikas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ovidijus Galdikas

– Mes girdime ir mes žinome, kad Gran Kanarijai tolima kiekviena išvyka. Bet kokių rūpesčių Gran Kanarijos klubui sukelia vien toks formalumas kaip kelionės?

– Pirmiausia, dabar mums kyla daugiau nesklandumų, nes Eurolygoje žaidžiame žymiai daugiau rungtynių nei Europos taurėje.

O sunkiausia, kad vietos čempionatas yra labai sudėtingas. Pavyzdžiui, „Žalgiris“ Lietuvoje sulaukia rimtesnio 4-5 komandų pasipriešinimo. O Ispanijoje viskas labai kitaip.

Čia ir Madrido „Real“ klubas slysta prieš antros turnyro lentelės pusės komandas, kaip Andorą ar Fuenlabradą.

– Kaip išlaikyti balansą kovojant dviejuose stipriausiuose Europos krepšinio turnyruose – Eurolygoje ir Ispanijos čempionate? Gal kažkuriam iš jų tenka skirti didesnį prioritetą?

– Mums svarbios kiekvienos rungtynės. Labai sunku perprogramuoti protą, kad vienos rungtynės yra svarbesnės už kitas.

Bet spaudimas didesnis Ispanijoje. Matote, Eurolygoje suprantame, kad daugelis komandų yra už mus stipresnės. O Ispanijos pirmenybėse turime daugiau įsipareigojimų. Ten turime laimėti, kautis dėl titulų.

– O kaip sekasi tą papasakoti sirgaliams, kurie mato Gran Kanarijos klubą priešpaskutinėje Ispanijos čempionato vietoje su 4 pergalėmis ir 9 pralaimėjimais?

– Fanams sunku tą paaiškinti, nes jie nori tik pergalių.

Sirgaliai buvo įpratę matyti mus laiminčius 60-70 proc. rungtynių. Dabar viskas sunkiau, nes pakilome į aukštesnį lygį.

Žmonėms sunku paaiškinti, kad net ir pralaimėjus daugiau rungtynių, gali turėti dar geresnį sezoną nei anksčiau.

Pavyzdžiui, yra „Formulės 1“ pavyzdys. Gal lenktynėse finišuoji dešimtas, bet tiesiog turi prastesnį bolidą nei kiti varžovai. Gali su „Ferrari“ finišuoti trečias ir tai bus prastokas rezultatas. Bet gali su „Renault“ finišuoti dešimtas ir tai bus geros lenktynės.

Tik nenoriu įžeisti „Renault“! (juokiasi.)

– Nepaisant to, kad vairuojate „Renault“, pastaraisiais metais sėkmingai konkuruojate su „Ferrari“ Ispanijos pirmenybėse. Kokia yra Gran Kanarijos klubo paslaptis?

– Turbūt turėtumėte panašų interviu su „Žalgirio“ vadovais (šypsosi).

Klube jau daugybę metų dirba tie patys žmonės. Tai svarbu organizacijai. Ir mus visus sieja ta pati filosofija.

Čia turime didelį sirgalių palaikymą. Panašiai kaip „Žalgiris“. Aistruoliai mums vis padėdavo augti.

Mūsų atvejis panašus į „Žalgirio“, nes bandome įsigyti žaidėjus, kuriems taptume tramplinu į aukštesnį lygį.

Pavyzdžiui, Brandonas Daviesas. Jis buvo kitoks žaidėjas prieš atvykdamas į Kauną. Bandome rasti tokius krepšininkus, kurie Gran Kanarijoje sužaistų geriausią savo sezoną.

Ir galiausiai su visais žaidėjais bandome užmegzti gerą artimą ryšį. Norime, kad krepšininkai čia jaustųsi kaip šeimoje.

Kevinas Pangosas Kaune, Kyle'as Kuricas Barselonoje... Kiekvienose rungtynėse atrandame senų gerų draugų. Man tai labai svarbu.

Ir labai gera girdėti krepšininkus, kurie džiaugiasi praleistu laiku Gran Kanarijoje. Man tai didžiausias įvertinimas.

Gran Kanarijos „Herbalife“
Gran Kanarijos „Herbalife“

– Per daugybę žaidimo metų rungtyniavote Ispanijoje ir turėjote sutikti Lietuvos krepšinio legendas kaip Arvydą Sabonį ar Rimą Kurtinaitį. Gal turite kokių ypatingų istorijų iš akistatų su šiais krepšininkais?

– Pamenu, buvo dar vienas žaidėjas, kuris rungtyniavo Valjadolide.

– Gal Chomičius?

– Taip! Tai buvo tvirčiausia užtvara, į kokią buvau atsitrenkęs (šypsosi.).

Neįtikėtina! Labai labai stiprus žaidėjas.

Jis buvo geras krepšininkas: galėjo įmesti, gerai valdė kamuolį, puikiai gynėsi. Labai geras žaidėjas.

Bet po to susidūrimo keletą dienų turėjau praleisti ligoninėje.

Lietuvos krepšininkai labai panašūs į ispanus. Nes jūs turite krepšinio kultūrą, esate labai kovingi. Jūs suprantate krepšinį ir taip pat gerai pataikote.

Pavyzdžiui, prieš ketverius metus vos neįsigijome Mariaus Grigonio.

Bet tada jis buvo naujokas, todėl manėme, jog dar nebus pasiruošęs aukštesniam lygiui. Tačiau tai buvo mūsų klaida. Grigonis įrodė, kad jis turėjo viską. Kiekvieną sezoną jis vis kėlė savo žaidimo lygį.

Jis labai kovingas, kietas žaidėjas, kuris gerai ginasi ir pataiko.

Žaidžiau prieš Sabonį, Kurtinaitį, Chomičių... Pamenu, buvo dar vienas 3-4 pozicijos lietuvis, bet nebepasakysiu tos pavardės... Tai buvo prieš 30 metų (šypsosi.).

Man patinka Lietuvos krepšinio kultūra. Kai stebiu rungtynes, „Žalgirio“ arenoje skleidžiama energija atrodo neįtikėtinai. Žaidėjai turėtų sumokėti, kad galėtų ten pažaisti.

Pamenu, 2014-aisiais Lietuvos sirgaliai dominavo arenoje, kai jūsų rinktinė pasaulio čempionate žaidė Gran Kanarijos arenoje.

Manau, kad didžiausias Lietuvos krepšinio trofėjus yra sirgaliai. Nes jie supranta krepšinį.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Valdemaras Chomičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Valdemaras Chomičius

– Kaip jaučiatės sutikdami savo brolius šį vakarą?

– Manau, bus labai sunkios rungtynės.

Praėjusį sezoną „Žalgiris“ žaidė finalo ketverte ir išlaikė branduolį. O tai labai svarbu treneriui ir visai komandai.

Mums patinka šis iššūkis. Nors neturime visų žaidėjų, tai bus puiki proga augti Eurolygoje.

Žaisti prieš „Žalgirį“ mums didžiulis laimėjimas.

Norime laimėti. Bet jei nepavyks, tikiuosi, kad tai bent bus puikios rungtynės. Panašiai kaip su CSKA. Pralaimėjome namuose, bet demonstravome labai gerą krepšinį.

Tik priminsiu jums „Formulės 1“ pavyzdį. Gali pralaimėti, bet gali pasirodyti labai gerai.

Tikiuosi, kad ir rungtynės su „Žalgiriu“ taps gera patirtimi.

Title Sponsor
Turkish Airlines
Premium Partners
7days Adidas
Global Partners
Tadim Spalding Intersport
Partners

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Maistas