Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 3d. 20:15

„Metų automobilio“ organizatoriai apie taršos mokestį: dyzeliai nėra tokia blogybė, kaip teigiama

Daugybę aistrų keliantis automobilio taršos mokesčio projektas grąžintas rengėjams tobulinti. Akivaizdu, kad jis bus priimtas, tik dar neaišku, kaip bus skaičiuojamas. Ir ar dyzeliams išliks didesnis mokesčio koeficientas.

Dyzeliniai automobiliai pasmerkti?

Vis dėlto, vos pažvelgus į dar nepatvirtintą automobilių taršos mokesčio projektą, buvo aiškūs keli dalykai. Pirmas, kad jis bus mokamas tik registruojant automobilį, o ne kasmet, kaip Latvijoje, praeinat techninę apžiūrą. Antras svarbus punktas – dyzeliniai automobiliai Lietuvoje, ko gero, bus apmokestinami didesniu tarifu, nei varomi benzinu ar dujomis.

Latvija automobilių pagal degalų rūšį neskirstė, vardikliu pasirinko tik CO2 emisiją. Tokiu būdu dyzeliniai automobiliai Lietuvoje apmokestinami didesniais mokesčiais, nors, paradoksas, išskiria mažiau CO2, nei benzininiai.

Šio įstatymo projekto oponentai siūlo atkreipti dėmesį į kitą dalyką: aplinką labiausiai teršia ir benzininiai, ir dyzeliniai automobiliai, kurių kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai yra „amputuoti“. Kitaip tariant, didžioji Lietuvos bėda yra ne pati degalų rūšis, o techninė automobilių būklė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitalijus Auglys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitalijus Auglys

Kaip 15min paaiškino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, net ir EURO6 standartą atitinkantys dyzeliniai automobiliai yra taršesni už varomus benzinu arba dujomis. Ministerijos atstovo teigimu, dyzelinių automobilių CO2 emisija mažesnė, bet išmetamų į aplinką kietųjų dalelių kiekis – didesnis.

NOx – tai įvairūs azoto oksidai, kurių dyzeliniai varikliai išmeta žymiai daugiau nei benzininiai. Manoma, kad tai – kancerogenas, kuris, be kita ko, yra ir smogo sudedamoji dalis.

„Metų automobiliui“ taršos mokestis nėra labai aktualus

Tiesa, kiek kitaip į automobilių taršos mokesčio aktualiją žiūri konkurso Lietuvos „Metų automobilis 2020“ rengėjai ir komisijos nariai.

Atrodytų, kad konkursas, kuris yra Lietuvos automobilių rinkos atspindys, taip pat parodo ir gamintojų nuotaikas. Jei anksčiau tarp pretendentų į Metų automobilio titulą dominuodavo dyzelinu varomi automobiliai, tai dabar juos skaičiumi lenkia hibridai.

Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas ir vienas iš „Metų automobilio“ komisijos narių Valdas Valiukevičius sako, kad visi konkurse dalyvaujantys nauji automobiliai atitinka EURO6 aplinkosaugos standartą. Taip pat ir dyzeliniai. Todėl visi pretendentai į „Metų automobilio“ karūną yra švarūs. Be abejo, komisija vertina ir kiekvieno automobilio emisijas, jas fiksuoja specialiose anketose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdas Valiukevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdas Valiukevičius

Tačiau V.Valiukevičius pateikia kitą pavyzdį iš realaus gyvenimo. Tą pačią trasą, bandydamas pretendentus į „Metų automobilio“ karūną, beveik identišku greičiu jis įveikė dyzeliniu, o vėliau panašiu benzininiu automobiliu. Jei dyzelinio apetitas buvo 5,5 l/100 km, tai benzininio – dvigubai didesnis.

„Tai kur čia logika? Ar daugiau teršalų į atmosferą išskirsime sudeginę toną dyzelino, ar 2 tonas benzino?“, – klausė V.Valiukevičius ir jo kolega, komisijos narys Renaldas Gabartas.

Pašnekovai kovą su dyzelinu pavadino „vajumi“, o siūlomą automobilių taršos mokestį vadino neišbaigtu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Renaldas Gabartas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Renaldas Gabartas

„Tai, kas pastaruosius mėnesius buvo kalbama apie taršos mokestį, su realia tarša nelabai ką turi bendro. Ar dyzelis, ar benzinas, jei atitinka EURO6 standartus, aplinką teršia beveik vienodai“, – teigė R.Gabartas.

VGTU tyrimas patvirtino: EURO6 standartas visiems vienodas

Benzino į diskusijų ugnį įpylė ir šią savaitę paskelbtas VGTU tyrimas. Jis buvo atliekamas su tokiais pat automobiliais ir tokio pat darbinio tūrio varikliais. Tik vienas buvo dyzelinis, o kitas – benzininis. Matavimai atlikti automobiliams važiuojant trimis skirtingais greičiais: 50 km/val., 90 km/val. ir 120 km/val.

VGTU išvada: dyzelinis variklis ne tik sudegina vidutiniškai 26 procentais mažiau degalų, bet dar ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 proc. mažiau CO2 nei benzininis variklis, lyginant energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastuose režimuose. Kitų teršalų emisijos dėl efektyviai funkcionuojančių automobilių ekologinių sistemų yra neženklios.

Pasižiūrėkite pokalbio fragmentą:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:30
01:16
01:39

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas