Draudimo bendrovės „BTA“ atstovai sutiko pasidalinti informacija apie žalos atlyginimus Jungtinėje Karalystėje ir paaiškinti, kodėl draudimas čia didesnis. Visų pirma, padaroma žala transporto priemonėms čia yra didesnė nei rytų Europoje – naujesni ir brangesni automobiliai, o ir pačių įvykių būna daugiau. BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės pavaduotojas Arturas Senčenko teigia: „Paprastai vidutinio eismo įvykio metu padaroma žala svyruoja nuo 2.000 iki 4.000 eurų.“
Šiai minčiai pritaria ir draudimo bendrovės „If“ rinkodaros departamento vadovė Orijana Mašalė: „Lietuvos įmonių vilkikai Didžiojoje Britanijoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, padaro žymiai daugiau eismo įvykių, ypač daug avarijų įvyksta žiedinėse sankryžose. Galbūt daugiausiai įtakos tam turi faktas, kad šioje valstybėje eismas vyksta kaire kelio puse ir suveikia vairuotojų įpročių efektas. Svarbu pažymėti, kad Didžiojoje Britanijoje patiriamos vidutinės žalos dydis yra pats didžiausias visoje Europoje. Tačiau draudimo įmoka kiekvienu atveju vertinama individualiai.“
Vis tik padaryta žala transporto priemonei nėra pagrindinis kriterijus vertinant draudimo bendrovių išlaidas. Dažnai įvykus eismo įvykiui nukentėję britai kreipiasi ne tik į draudimo bendrovę, bet ir į advokatus, kad šie juos atstovautų teisme. Nukentėjusieji reikalauja, kad kaltininko draudimo bendrovė atlygintų išlaidas advokatams ir atlygintų neturtinę žalą.
Taip pat Didžiojoje Britanijoje susiformavusi praktika, kad po eismo įvykio, kol automobilis yra tvarkomas ar laukiama draudimo bendrovės išmokos, yra nuomojamas pakaitinis automobilis. Įstatymai šiose salose yra gana palankūs šiuo klausimu nukentėjusiajam. „Pagal UK galiojančią praktiką, nukentėjusiam kreipiantis dėl atstovavimo žalos byloje į advokatą, taip pat nuomojantis pakaitinį automobilį, kurio nuomos kaštai priklauso ne tik nuo nuomos laikotarpio, bet ir nuo transporto priemonės markės ir modelio, draudiko išmoka šioms išlaidoms dengti gali sudaryti nuo 2.000 iki 7.000 eurų, o kitais atvejais ir iki 10.000 eurų.“ – pasakoja A. Senčenko.
Taip pat niekam ne paslaptis, kad vakaruose yra itin populiarus reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Patiriami sveikatos sutrikimai ir jų gydymo išlaidų padengimas yra savaime suprantamas dalykas, tačiau dažniausiai draudikams dar tenka pridurti ir keletą sumų, kurios kompensuoja nukentėjusiojo avarijos metu patirtus nepatogumus.
A. Senčenko gana tiksliai apibūdina šias išlaidas: „Vidutiniškai neturtinė žala, kai eismo įvykyje yra nukentėjęs vienas asmuo, Anglijoje sudaro apie 2.500 eurų. Sudėtingesnė situacija yra ir reikalaujama neturtinės žalos suma visuomet yra ženkliai didesnė, kai tokių nukentėjusių yra keli. Be abejo, jeigu byla pasiekia ir kol ji pasiekia teismą, išlaidos, kurios susidaro aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusiajam tikrinantis sveikatą ir pateikiant dokumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai yra dvigubai didesnės, nei jos būtų įvykį reguliuojant ikiteisminėje stadijoje.“
Tiesa, įvykus eismo įvykiui ne visada prireikia teismų. Iš pradžių draudikas atlieka įvykio tyrimą, aiškinasi įvykio aplinkybes ir pan. Dėl laiko bei didėjančių finansinių kaštų tiriant bylą, pirmiausiai šalys siekia susitarti dar ikiteisminiame bylos procese, kitais atvejais nepavykus to padaryti – byla keliauja į teismą.
O. Mašalė kalbėdama apie išlaidas nukentėjusiajam, pabrėžia, kad neretai bent pusė išmokos būna skirta ne nukentėjusio automobilio taisymui: „Kalbant apie neturtines žalas, jos bendrą draudimo išmoką didina net iki 50 proc.“ O. Mašalė pasidžiaugė tuo, kad jų kompanija ypatingai daug papildomų išlaidų kol kas neturėjo: „Neturtinių žalų atvejų užsienio valstybėse turime palyginti nedaug.“
Kaip sumažinti išlaidas?
BTA atstovo nuomonė sutampa su jo kolegės pastebėjimu, tačiau „BTA“ atstovas pabrėžia svarbą taupyti ir teikti kvalifikuotą pagalbą savo klientams: „kiek anksčiau, išmokos dalis, skirta advokato, neturtinės žalos ir/ ar pakaitinio automobilio išlaidų kompensavimui sudarydavo beveik 50% draudimo išmokos. Kai BTA įsteigė filialą Didžiojoje Britanijoje ir žalas reguliuoja tiesiogiai, per filiale įsteigtą Žalų reguliavimo padalinį, nuo 2012 metų minėtos išlaidos pradėjo mažėti ir šiuo metu sudaro iki 40% išmokamos draudimo išmokos sumos. Kadangi įvykių administravimo specifika Didžiojoje Britanijoje yra kiek kitokia nei Lietuvoje ar kitose ES valstybėse, kai, pavyzdžiui, policija, atvykusi į įvykio vietą iš esmės įvykio neformina, bet tik padeda eismo įvykio dalyviams apsikeisti duomenimis, tad daug kas paliekama spręsti draudikų lygmenyje. “BTA pradėjus žalas reguliuoti tiesiogiai, situacija išties keičiasi – raginame nukentėjusį, ar kaltininką, kuris yra draustas mūsų bendrovėje susisiekti su mūsų atstovais, duodame nurodymus, ką ir kaip fiksuoti įvykio metu, kad ateityje žalos byla būtų kuo operatyviau išnagrinėta ir sureguliuota,“ – sakė A. Senčenko.
