Pasikeitę keliai
„Europos Sąjungos parama sudarė sąlygas ženkliai pagerinti kelių saugumą ir ne tik. Avaringiausių vietų sutvarkymas, manau, išgelbėjo jau ne vieną gyvybę, o tokios priemonės, kaip dviračių takai, ne tik saugo žmones, bet ir skatina sveiką gyvenimo būdą, apsaugo nuo automobilių teršalų“, - sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis.
Vargu ar bent vienas žmogus nepastebėjo ženklių pasikeitimų keliuose. Pavojingiausios sankryžos pakeistos žiedinėmis, kitur įrengti greitį ribojantys kalneliai, saugumo salelės pėstiesiems, greitėjimo juostos išvažiuojant iš šalutinių kelių, metaliniai saugos atitvarai tarp transporto srautų, nuo laukinių žvėrių apsaugančios tvoros. Priemonių sąrašą galima tęsti dar ilgai.
Jos ženkliai prisidėjo prie to, kad praėjusiais metais Lietuvos keliuose žuvo 300 žmonių – tai yra 58 proc. mažiau nei 2001 m., kai žuvo daugiau kaip 773 žmonės.
Kai kurios priemonės gyventojus gal kiek nervina. Pavyzdžiui atitvaros pėstiesiems, neleidžiančios kirsti intensyvaus kelio įprastoje vietoje, tačiau tai apsaugo ne vieną gyvybę. Paprastai tokios įrengiamos taip vadinamose „juodosiose dėmėse“. Tai 500 metrų ilgio kelio atkarpos, kuriose per keturis metus įvyksta mažiausiai keturi eismo įvykiai, kuriuose sužalojami arba žūva žmonės.
Tokių dėmių per pastaruosius penketą metų sumažėjo daugiau nei dvigubai – šių metų pradžioje jų buvo 111. 2011-aisiais numatyta panaikinti dar 15.
Sėkmės istorija – kiekvienas projektas
Eismo saugumo specialistui E.Skrodeniui išskirti kurį nors vieną projektą, tikina, sunku. „Kas dabar gali pasakyti, kur būtų daugiau, kur mažiau žmonių žuvę, visas projektas, tai viena sėkmės istorija. Gal būtų galima atskirai paminėti avaringiausiose vietose įrengtas žiedines sankryžas, kuriose avarijų praktiškai nefiksuojama“, - sakė specialistas.
Taip pat šiuo momentu vykdomi du dideli projektai, turintys pagerinti ne tik eismo saugumą, bet ir eismo sąlygas apskritai. Tai anksčiau itin avaringo ir nepatogaus Klaipėdos Jakų žiedo rekonstrukcija, bei automagistralės Vilnius-Kaunas ruožo per Grigiškes rekonstrukcija.
Saugumui – ES milijonai
Šiemet vykdant ES remiamą eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo projektą numatoma rekonstruoti 15 sankryžų, įrengti 10 dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis beveik 20 km.
Tai dar labiau padidins eismo saugumą keliuose. Vien sankryžų rekonstrukcija turėtų panaikinti devynias „juodąsias dėmes“, o dešimtyje gyvenviečių, kurias kerta intensyvaus eismo keliai, bus įrengti nauji saugūs pėsčiųjų ir dviračių takai, kad gyventojams nereikėtų vaikščioti kelkraščiais.
Dešimt iš penkiolikos tvarkomų sankryžų planuojama rekonstruoti į žiedines. Kitose sankryžose bus įrengtos saugumo salelės pagrindiniame ir šalutiniuose keliuose, ties perėjomis – iškilios greičio mažinimo priemonės.
Pėsčiųjų ir dviračių takai bus įrengiami Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų gyvenvietėse. Pats ilgiausias – 4 km ilgio dviračių takas sujungs Druskininkus, Neravų gyvenvietę ir Viečiūnus.
Atlikus anksčiau įdiegtų priemonių tyrimus nustatyta, kad ruožuose, kuriuose nutiesiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, įskaitinių eismo įvykių (t.y. kuriuose sužalojami ar žūva žmonės) tikimybė sumažėja 5,3 karto, įrengus metalinius apsauginius atitvarus – 3,1 karto, apšvietus kelio ruožą – 2,2 karto, o įrengus modernias kompaktiškas žiedines sankryžas įskaitinių eismo įvykių tose vietose beveik nebepasitaiko.
Visi darbai atliekami įgyvendinant antrąjį eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo etapą, vykdomą pagal 2007–2013 m. laikotarpio Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Kelių tinklo tobulinimas gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai“. Bendra projekto vertė – 34,3 mln. Lt. Jam suteikiama 28 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo parama.
