Taip, elektromobiliai yra išties puikūs. Jie yra greiti, tylūs, įprastai pasižymi įdomiomis technologijomis ir iš tikrųjų simbolizuoja ateitį šiandien. Ir jiems pirkėjų tikrai netrūksta dėl daugybės priežasčių, įskaitant ir ekologinį mąstymą, „Tesla“ sukurtą naują elektromobilių įvaizdį, stipriai pagerėjusias technologijas ir daug kitų veiksnių. Tačiau, kaip sako marketingo dievai, mes perkame tai, ką mums pasako pirkti, tiesa?
Daugelyje šalių benzininiai ir dyzeliniai automobiliai yra gerokai populiaresni už elektrinius. Jie yra pigesni, niekur nesusiduria su infrastruktūros problemomis ir vairuotojams yra gerai pažįstami. Gamintojams jie taip pat patinka, nes įranga jų gamybai yra paruošta ir veikianti. Tačiau didžiausios lėšos dabar keliauja į elektromobilių populiarinimą. Kodėl? Jei jie tokie šaunūs, kam juos papildomai populiarinti? Kodėl gamintojai labiausiai reklamuoja tuos automobilius, iš kurių uždirba mažiausiai? Kodėl būtent dabar matome didžiausią naujų elektromobilių modelių pasiūlą, o jau 2020 metais ji dar labiau išaugs? Atsakymas – Europos Sąjunga.
„Volkswagen ID.3“, kuris efektyviai keičia elektrinį „e-Golf“, kainuos nuo maždaug 30 tūkstančių eurų. Naujo benzininio „Golf“ kaina prasidės nuo maždaug 20 tūkstančių eurų. Abu automobiliai atliks tą pačią funkciją, tai spėkite, kurių bus parduota daugiau? Kuris modelis gamintojui uždirbs daugiau pinigų? Žinoma, kad „Golf“, bet tikriausiai sutiksite su faktu, kad apie aštuntos kartos „Golf“ girdėjote mažiau nei apie ID.3.
Kodėl 2020-ieji bus elektromobilių metai?
Europos Sąjunga didelį dėmesį skiria automobilių taršos mažinimui. Nuo 2015 metų taikomi vis griežtesni anglies dvideginio emisijų reikalavimai. Iš pradžių gamintojams reikėjo pasirūpinti, kad jų modelių gamos vidurkis tilptų į 130 g CO2/km ribą ir tai buvo lengvai pasiekiama dyzelinių automobilių pagalba. Nuo 2020-ųjų teks tilpti į 95 g CO2/km vidurkį ir tai daug kam jau yra problema.
95 g CO2/km yra ne tiek jau mažai, tačiau daug didesnių ir greitesnių automobilių šią ribą stipriai viršija. Ir čia prasideda baudos. Norint jų išvengti reikia parduoti elektromobilius, kurie laikomi nulinių CO2 emisijų mašinomis. Jei gamintojas parduoda vieną automobilį, kuris nuvažiuodamas kilometrą išmeta 188 CO2 gramus, ir vieną elektromobilį, jo vidurkis nukrenta iki 94 g CO2/km ir jokių baudų mokėti nereikia.
Tiesą sakant, kol kas viskas yra dar lengviau – vienas elektromobilis 2020-aisiais emisijų vidurkio skaičiavime yra laikomas dviem automobiliais (taigi, vidurkio skaičiavimas pardavus vieną benzininį ir vieną elektrinį atrodys taip – (188+0+0)/3= 62,67 g CO2/km), bet 2021-aisiais elektromobilis jau virs 1,67 automobiliu, o 2022-aisiais – 1,33.
Milžiniškos baudos
2020-ieji yra tie kritiniai metai, kai gamintojai pristatys daugiau elektromobilių modelių, tinkančių kiekvieno skoniui. Daug jų bus nuobodžių, nes tokių parduodama daugiausiai, bet bus ir labai įdomių. 2020-ieji yra pereinamasis laikotarpis, kai bus skaičiuojamas tik 95 proc. švariausių automobilių CO2 vidurkis (5 proc. užregistruotų taršiausių automobilių prasprūs pro baudų dalintojų akis).
Už emisijų vidurkio viršijimą jau taikomos baudos. Už kiekvieną CO2 gramą, viršijantį 95 g CO2/km ribą, gamintojui teks mokėti 95 eurus. Nedaug? Tai – milžiniški pinigai!
Panagrinėkime vieną hipotetinį pavyzdį. „Porsche 911 GT3 RS“ išmeta 303 CO2 gramus kiekvienam kilometrui. Taigi, jei „Porsche“ parduotų vieną GT3 RS ir neparduotų nei vieno elektromobilio, už šį greituolį turėtų sumokėti 19 760 eurų baudą. Ne už modelį, o už kiekvieną parduotą automobilį.
Žinoma, GT3 RS yra ekstremalus pavyzdys, nes baudos mokamos už Europos Sąjungos šalyse užregistruotų naujų automobilių CO2 emisijų vidurkį. Didžioji 911 gamos dalis išmeta apie 200 g CO2/km. Trumpam apsimeskime, kad „Porsche“ negamina kitų modelių. Taigi, jei ES per metus užregistruotų „Porsche“ CO2 vidurkis nustatytą limitą viršytų 105 gramais, bauda siektų apie 10 tūkstančių eurų už kiekvieną automobilį.
Tai pat labai svarbu pabrėžti – vienas elektromobilio modelis nepanaikina vieno benzininio modelio nuodėmių. Skaičiuojamas visų pavienių automobilių vidurkis. Jei „Porsche“ per 2020-uosius metus Europoje parduotų tūkstantį 911 ir 100 elektrinių „Taycan“, kompanijai tektų sumokėti beveik 7,5 milijonų eurų baudą ((200 000:1200-95)x95x1100). Tiesa, pernai Europoje užregistruoti tik 68 tūkstančiai naujų „Porsche“ automobilių, todėl šis gamintojas galės pasinaudoti išimtimis.
Manote, kad tai – niekis? „Peugeot“ jau pareiškė, kad koncernas baudų nemokės – „Peugeot-Citroën“ verčiau atsisakys visų karštųjų hečbekų. Kiti gamintojai skaičiuoja, kad verčiau tuos pinigus, kuriuos tektų sumokėti baudoms, investuos į gamybą ir marketingą.
Išimtys
Reikalavimai atrodo sudėtingi, bet gamintojai apie juos žinojo jau seniai ir visi turi savas strategijas, kaip su jais tvarkysis. Tiesa, kai kuriems su tuo tvarkytis nereikės.
Maži gamintojai gaus išimčių:
- 10-300 tūkst. naujų automobilių per metus ES registruojančios kompanijos turės pademonstruoti, kad dabar jų CO2 emisijų vidurkis yra 45 proc. mažesnis nei buvo 2007-aisiais.
- 1-10 tūkst. ES per metus užregistruotų automobilių pagaminusios kompanijos turės kreiptis į Europos Komisiją ir atskirai derėtis dėl CO2 emisijų mažinimo.
- Iki tūkstančio automobilių per metus pagaminančios kompanijos yra atleidžiamos nuo šių reikalavimų.
Gamintojai taip pat gaus Emisijų kreditus už inovacijas. Jie taip pat gali jungtis į aljansus, kurie padės sumažinti bendrus vidurkius. Tiesa, tikėtina, jau 2028-aisiais šios išimtys trauksis – viršutinio punkto nebeliks, bet ir kiti ruošiasi griežtesniems reikalavimams. Štai „Ferrari“ per metus Europoje parduoda mažiau nei 4 tūkstančius automobilių, tačiau teigia, kad jau ruošiasi griežtėjantiems reikalavimams ir EURO 6d emisijų standartui, kuris įsigalioja nuo sausio 1-osios.
Ką pakeis ši politika?
Tokia griežta politika paskatins automobilių gamintojus savomis lėšomis populiarinti elektromobilius. Geriau jau nemokėti baudos, o tuos pinigus išleisti reklamos kampanijoms, kurios kartu pagerins ir markės įvaizdį.
Neigiami pokyčiai
- Gali išnykti tik vidaus degimo varikliu varomi karštieji hečbekai;
- Sumažės itin pigių automobilių pasiūla (jie neturi hibridinių sistemų, gamintojai iš jų uždirba nepakankamai, kad sutiktų mokėti baudas);
- Vis daugiau superautomobilių ir aukščiausios klasės GT turės hibridines pavaras;
- Galutinai išnyks didžiausi atmosferiniai benzininiai varikliai;
- Ateityje kai kurių sportinių automobilių pardavimai bus dirbtinai ribojami, jie brangs.
Patys pastebėsime, kad šie neigiami pokyčiai rūpi net ne visiems automobilių entuziastams, o paprastiems vairuotojams yra daugiau-mažiau nesvarbūs. Galbūt tik pigiausių automobilių pasiūlos kritimas jiems pasirodys skausmingias. Nors su tuo tikrai galima ginčytis, galima numanyti, kad dėl papildomo hibridinių automobilių sudėtingumo ir su amžiumi susijusių baterijų problemų, ateityje ir naudotų automobilių rinka atrodys visai kitaip.
Tuo tarpu automobilių entuziastams skaudu žinoti, kad karštieji hečbekai, sportiniai automobiliai ir superautomobiliai keisis ne dėl noro suteikti vairuotojams dar daugiau malonumo, o tiesiog vengiant baudų. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kad 2020-aisiais vienas Europoje parduotas „Mustang Mach-E“ apgins net du įprastus „Mustang“ automobilius, o nišinių automobilių gamintojai gali naudotis išimtimis.
Teigiami pokyčiai
- Sumažės oro ir akustinė tarša miestuose;
- Pagyvėjusi konkurencija elektromobilių rinkoje galbūt mažins elektrinių ir hibridinių automobilių kainą;
- Į technologijų kūrimą įsitrauks visi didžiausi automobilių pramonės gigantai, todėl matysime daugiau inovacijų;
- Pagyvės investicijos į elektromobilių infrastruktūrą, todėl šių mašinų savininkai galės atsipalaiduoti;
- Išvysime daug įvairesnių elektromobilių modelių, pranyks nuobodaus elektromobilio įvaizdis.
Taigi, jei manėte, kad elektromobilių antplūdis yra susijęs su tuo, kad „Tesla“ pažadino senbuvius, klystate. „Tesla“ pernai Europoje pardavė apie 30 tūkstančių automobilių – triskart mažiau nei „Volkswagen“ pardavė „Up!“. Tiesiog ES reikalavimai yra tokie, kad visi didieji gamintojai dabar privalo parduoti kiek įmanoma daugiau hibridinių ir, ypač, elektrinių automobilių. 2020-aisiais tai yra kritiškai svarbu, nes tai yra pereinamasis laikotarpis, kai vienas elektromobilis statistikoje dar veikia kaip du nuliai, o patys taršiausi modeliai į skaičiavimą nėra įtraukiami.
Elektromobiliai įnešė naujų vėjų į automobilių rinką ir turi labai daug privalumų. Kartais pokyčius sunku priimti, tačiau į viską galima pažiūrėti optimistiškai – šis išsijudinimas įkvėps daug naujų modelių, tarp kurių tikrai bus ir tokių, kurie patiks entuziastams.
Galiausiai, Europos Sąjungos ir kai kurių kitų institucijų reikalavimai jau seniai formuoja automobilių rinką. Tik liūdna, kad entuziastų svajonių automobiliai bus formuojami remiantis prievarta ir baudomis, o ne tų pačių entuziastų norų.
