Balandžio 23 d. vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Susisiekimo ministerijos vadovybė – Eligijus Masiulis ir Rimvydas Vaštakas – ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) lyderiai – Rimantas Stankevičius, Gintaras Kaukėnas ir Mindaugas Beišis – buvo aptarta keletas svarbių dalykų, kurie galėtų tapti nacionalinės automobilių parko formavimo politikos pagrindu, o drauge padėtų išvengti skubotumo ir klaidų kuriant teisės aktus. Tiksliau – panagrinėta, kokiais būdais šiuo metu galima skatinti saugių ir aplinkai draugiškų transporto priemonių įsigijimą. Taip pat diskutuota, kokius perspėjimo signalus automobilininkų bendruomenei reiktų siųsti, kad žmonės suprastų, jog įsigydami seną, gremėzdišką, didelio darbinio tūrio variklį turinčią mašiną ateityje jiems neišvengiami teks susitaikyti su tuo, kad jos eksploatacija bus gerokai brangesnė.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Eligijus Masiulis |
Analizuodami visoje Europoje taikomus „botago-pyrago“ principus (vienokie ar kitokie mokesčiai automobiliams egzistuoja 23 iš 27 ES šalių) Susisiekimo ministerijos vadovai pripažino, kad transporto parko kokybė tiesiogiai susijusi su eismo saugumu ir žmonių gyvybėmis.
„Tai nekelia abejonių, tačiau drauge negalima ignoruoti ir ekonomikos sunkmečio realijų. Tokiu metu negalima didinti mokestinės naštos. Galbūt geriau pradėti nuo paskatų rinkis kokybiškesnį ir aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darantį automobilį“, – svarstė E. Masiulis.
Ministro manymu, reikėtų atnaujinti PVM mokesčio atskaitos klausimą – tai paskatintų verslo įmones atnaujinti savo transporto parką. Gatves ir kelius „išvalyti“ nuo techniškai netvarkingų, didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančių mašinų, E.Masiulio ir R.Vaštako teigimu, būtų galima daugiau dėmesio skirti automobilių remonto dirbtuvių veiklai, taip pat techninės patikros kokybei.
Susisiekimo ministerijos vadovai pastebėjo, kad „žalio“ mokesčio automobiliams idėja turėtų būti išnagrinėta vertinant ne tik poveikio transporto infrastruktūrai (nuolat augančių spūsčių, poveikio keliams ir t.t.) dalykus, bet ir analizuojant su automobilių tarša susijusias sveikatos apsaugos bei aplinkos apsaugos problemas.
