Sunkumų kilnotojas Dakare
Urugvajietis Sergio Lafuente greitai mokosi. Pernai šiam vaikinui Dakaro ralio maratonas tapo debiutu, kuris baigėsi paskutine, 14 vieta keturračių įskaitoje. Šiemet toje pat įskaitoje jis jau laimėjo vieną – patį pirmą GR. Tai pirmas šios šalies atstovas Dakaruose kada nors laimėjęs greičio ruožą.
Įdomu, kad anksčiau Sergio atstovavo Urugvajaus nacionalinei rinktinei net dviejose olimpinėse žaidynėse – 1992 ir 1996 metais. Jis – buvęs profesionalus sunkumų kilnotojas.
„Daug treniravausi. Esu puikios fizinės būklės ir man nesunku važiuoti, tačiau mano problema – navigacija. Treniravausi kartu su Sebastianu Halpernu, kuris pernai užėmė antrą vietą. Jaučiu, kad treniruotės su juo jau duoda vaisių.“ – pasakojo Sergio.
Senukai lenktynėse
Šiais metais lenktynėse dalyvauja du „senukai“, kuriems šis Dakaras – jau 30-as iš eilės. Tai prancūzas Etienne'as Smulevici ir japonas Yoshimasa Sugawara. Jų Dakarų istorija įdomi, ir kartu gan skirtinga. Jie pradėjo kartu – abiems pirmosios lenktynės buvo 1983 Paryžius – Dakaras.
Japonas Dakarą atrado ant dviejų ratų – tris kartus jis bandė motociklu pasiekti šių lenktynių finišą, tačiau jam taip ir nepavyko.
Tada persėdo į automobilį ir iš karto finišavo. Kitais metais persėdo į sunkvežimį. Taip ir važiuoja su „Hino“ sunkvežimiu jau daug metų iš eilės. Didžiausi pasiekimai – sunkvežimių įskaitoje. Net 11 kartų jis šioje įskaitoje finišavo tarp penkių greičiausiųjų, net keturis kartus užėmė antrą vietą!
Iš viso Sugawara net 27 kartus pasiekė šių lenktynių finišą.
Tuo tarpu prancūzas Smulevici pasirinko visai kitokį kelią – nuo pat pirmo Dakaro jis važiuoja tik automobiliu. Kas trečias ralis jam nesėkmingas – jis finišavo „tik“ 20 kartų. Geriausias pasiekimas – 18 vieta.
Tiesa, vargu ar jam pavyks pagerinti šį rezultatą – amžius jau nebe tas. Ettienne'ui jau 64. Tiesa, jis vis dar pilnas optimizmo ir prieš kiekvieną startą tikina, kad pasirodys geriau.
Šis senukas nesitenkina vien Dakaru – praėjusiais metais dalyvavo „Šilko kelio“ maratone ir ten liko 14-as. Šis nenuilstantis prancūzas net knygą parašė apie savo gyvenimą Dakaruose.
Įdomu, kad prancūzas teigia jau nuo septynerių metų svajojęs kada nors pereiti dykumą. Jis įgyvendino šią svajonę jau daug kartų. Tiesa, ne pėsčias, tačiau per gyvenimėlį pakankamai prisikapstė smėlyje.
Maldauja žmonos leidimo lenktyniauti
Brazilas Dimas Mattosas jau daugiau kaip 15 metų lenktyniauja ralio reiduose, tačiau šių metų Dakaras jam tik trečias. Mat šiam vargšui vis nepasiseka finišuoti.
Pirmasis šio 47-erių motociklininko Dakaras buvo 2007 metais.
„Tada beveik pavyko – kritau ir susižalojau priešpaskutiniame greičio ruože“ – pasakoja brazilas.
Po to finišo žmona jam uždraudė dalyvauti ilgiausiame pasaulyje ralio maratone. Tačiau brazilas nenurimo. Jis du metus zyzė žmonai kol pagaliau ji „pasirašė“.
Antras Dakaras – po dviejų metų, 2009 m.
„Antrajame Dakare jau antram greičio ruože susilaužiau ranką“ – šypsosi Dimas.
Po to karto žmona sakė „viskas“. Bet jos kantrybė truko trejus metus – šiame Dakare brazilas vėl dalyvauja. Kol kas važiuoja, ką gali žinoti, galbūt trečias kartas nemeluos ir jis pasieks finišą? Galbūt net sveikas?
Dakaras prieš Dakarą
Venesuelietis Nunzio Coffaro Dakaro ralio maratone vairuoja „Toyota Hilux“, tačiau į lenktynes jis atvyko... 9 000 km vairuodamas sunkvežimį su visa įranga ir automobiliu. Tai pirmas sportininkas iš Venesuelos, dalyvaujantis Dakaro maratonuose.
Vienas, be jokios pagalbos jis atvairavo sunkvežimį su įranga. Kelionė užtruko net 16 dienų – ilgiau negu Dakaras! Tačiau vaikinas įgyvendino svajonę – jis dalyvauja Dakare.
