Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 2d. 15:21

Fotografas Vytautas Dranginis: brangiausia valiuta Dakare yra miegas

Vytauto Dranginio Dakaras 2017 15min iš Dakaro
Vytauto Dranginio nuotr. / Vytauto Dranginio Dakaras 2017

Fotografas Vytautas Dranginis jau antrus metus iš eilės kartu su Vaidotu Žala ir Sauliumi Jurgelėnu („Agrorodeo“ komanda) keliauja į Pietų Ameriką, kur vyksta Dakaro bekelės maratonas. Šiuo metu Vytautas su komanda jubiliejiniam 40-ajam Dakarui ruošiasi Peru sostinėje Limoje.

Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaro kalendorius
Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaro kalendorius

Praėjusiais metais į Dakarą atvykęs pirmą kartą Vytautas įspūdžių patyrė su kaupu, o geriausius kadrus sudėjo į kalendorių (jį galite rasti „Circle K“ degalinėse ir „Maximose“).

Kas slypi už šių įspūdingų kadrų, įamžinusių ne tik Vaidoto su Sauliumi, bet ir Benedikto Vanago su Sebastianu Rozwadowskiu bei Antano Juknevičiaus su Dariumi Vaičiuliu startus, sukėlusius tiek daug aistrų 2017-aisiais?

Šokinėjantis „Mazas“

Tų kadrų, vertų atskiros istorijos, tiesą sakant, buvo ir daugiau, net ir nepatekusių į kalendorių. Tarkime, per smėlynus lyg išprotėjęs šokinėjantis „Mazas“.

Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaras 2017
Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaras 2017

„Nuo jo teko bėgti. Iš tolo matėsi, kad sunkvežimis gali išlėkti iš trasos. O aš buvau užsiėmęs gerą poziciją, iš kurios puikiai matėsi vėžės, nuolat bandžiusios išspjauti riaumojantį sunkvežimį. Vienu metu atrodė, kad jis pataikys tiesiai į mane, buvo labai sunku nuspėti jo trajektoriją. Todėl pasirinkau bėgti į dešinę. Bet viskas baigėsi gerai, „Mazas“ galiausiai įšoko į vėžes“, – prisimena Vytautas vieną iš epizodų.

Kiek kainuoja nufotografuoti žaibų keliamą pragarą

Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaras 2017, „Bitutės“ remontas
Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaras 2017, „Bitutės“ remontas

O viena kalendoriaus nuotraukų šiurpą kelia ne tik pačiam fotografui, bet visiems „Bitutės“ (pernykščio V.Žalos ir S.Jurgelėno) automobilio gerbėjams. Turbūt pamenate, kad pernai „Seat“ nuolat gedo, pilotams ir mechanikams teko gaišti laiką, bandant prikelti automobilį dar vienam greičio ruožui. O dar tos pragariškos oro sąlygos: staiga užgriuvusios audros su potvyniais ir žaibais. Žinoma, nuotraukose tai atrodo netgi romantiškai. Bet Vytautui ta naktis tikrai nepasirodė romantiška:

„Tai buvo priešpaskutinis bitutės gedimas, po kurio kitą dieną jau galutinai sugedo variklis. Sulaukėme skambučio palydoviniu telefonu, kad reikia pagalbos. Iš Sauliaus Jurgelėno buvau prisiklausęs istorijų, kad aukštikalnėse gali būti labai šalta. Turėjau ir termokostiumą, ir žieminę striukę. Bet palikau ją komandos sunkvežimyje. Pakilus į kalnus košė žvarbus vėjas ir merkė lietus. Buvo gal +8 laipsniai. O aš – apsirengęs vasariškai, per skubėjimą nepasiėmiau žieminių drabužių. O dar kai pradėjo žaibuoti... Neturėjau štatyvo, taigi nebuvo kur patogiai kameros padėti, kad kokybiškai užfiksuočiau žaibų rykštes, nušviečiančias prie automobilio triūsiančius „Agrorodeo“ komandos mechanikus. Tad šiaip taip įsirangiau tarp aštrių krūmų ir, sukandęs dantis, fotografavau iš rankos.“

Portretas, kuriame telpa visas Dakaras

Vytauto Dranginio nuotr./Tomas Koronelis
Vytauto Dranginio nuotr./Tomas Koronelis

O labiausiai atspindinti Dakaro dvasią – Tomo Koronelio nuotrauka (pernai su broliu Timu jie važiavo bagiais, o šiemet vairuos automobilį). Šioje nuotraukoje Vytautui atsispindi visas pernykštis Dakaras.

„Aš šiuos brolius jau seniai buvau pastebėjęs, jie vieni įdomiausių, puikiai dirbantys viešojoje erdvėje.

Nuotrauka daryta antrojo etapo metu, iškart po greičio ruožo finišo, kai laukėme atvažiuojančių Vaidoto su Saulium. Tąkart važiavimo sąlygos buvo labai žiaurios (vanduo-smėlis, vanduo-smėlis), todėl strigo daugybė lenktynininkų. Atvažiavo Benediktas, Antanas, pasirodė net ir „fūros“, o Vaidoto dar nebuvo... Taigi praleidome ten beveik visą dieną, kepinant 44 laipsnių karščiui.

Su broliais Koroneliais buvome susipažinę prieš tai ir praleidę daug smagių akimirkų. Todėl, kai Tomas finišavo, pasveikinau jį „sveikas sugrįžęs“. O lenktynininkas papasakojo, kokiomis sąlygomis tą dieną važiavo (bagiai juk atviri). Sakė, tik nusivalai šalmo stiklą, ir vėl reikia valyti. Tuomet nulupi vieną plėvelę, trumpam vėl gerai matai, bet tik labai trumpam. Ir vėl reikia rankomis purvą braukti nuo akių. Pili geriamąjį vandenį, visai šalmo stiklą pakeli, kad kelią matytum. Tai va koks jis atvažiavo, kiek visko išgyvenęs. Nežinau, gal nesuprantantis Dakaro žmogus čia mato tik kažkokį purviną veidą. Bet man į šią nuotrauką tilpo visas Dakaras“, – prisimena Vytautas.

Tiesa, tą pragarišką antrąją dieną V.Dranginis nufotografavo ir kitus lietuvius. Tačiau, pavyzdžiui, Benediktą Vanagą pažino tik tuomet, kai jis išlipo iš automobilio – „Toyota“ buvo padengta tokia stora koše, kad nesimatė jokių reklamų.

Kaip kuriami efektingi Dakaro kadrai

Dar vienas „smagus“ nuotykis Vytauto ir jo kolegų Andriaus Lauciaus (šiemet jis važiuoja su Mindaugu Plukiu, kuria projektą #iGo2Dakar) bei Gedmanto Kropio (pernai ir šiemet jis fotografuoja Antano Juknevičiaus komandą) laukė priešpaskutiniame etape, prieš pat finišą.

Vytauto Dranginio nuotr./Kadrai prie ištvinusio upelio
Vytauto Dranginio nuotr./Kadrai prie ištvinusio upelio

„Ieškojom, kur būtų galima gražių kadrų padaryti. Bet kelias buvo gana paprastas, apsuptas medžių – jokių stebuklų. Ir maždaug 500 m iki finišo tekėjo siauras, gal metro pločio upeliukas. Ir dar saulė tuo metu buvo nepatogioje pozicijoje – galėjome tik šešėlius fotografuoti. Tuomet sumąstėme paėjėti keliu kokį kilometrą ar net du – gal ką įdomaus rasime. Bet visur buvo tik tiesus žvyrkelis – jokios Dakaro dramos.

Grįžome atgal iki upelio – ten bent jau žmonės buvo susirinkę, vis šiokia tokia istorija. Ir, didelei mūsų nuostabai, upelyje bežaisdami, besimaudydami vaikai jį užtvenkė. Taip siaura srovelė tapo penkių metrų pločio bala!

Buvome užsidėję plačiakampius objektyvus, tad iš to džiaugsmo, kad baloje pagausime lyderius, pamiršome, kad vanduo šlapias ir ne visad malonus – užsiėmėme pozicijas du metrai nuo balos.

Kadrą tikrai gerą pagavome, bet vandens stulpas buvo toks galingas, kad ne tik fotoaparatus išmaudė (Andriaus iškart nustojo veikti). Šortų kišenėje tarp paso lapų buvau sukaišiojęs pinigus. Pase neliko nė vienos sausos vietos – teko pagarbiai džiovinti saulėje. Tai buvo rimčiausias dušas mano gyvenime“, – šį epizodą prisimena su šypsena.

Juodi debesys po ketvirtos Dakaro dienos

Turbūt pamenate, kad pernai lietuviams Dakaras išbandymų negailėjo. Benediktas Vanagas dėl gedimo pasitraukė trečią dieną, nors demonstravo tikrai gerą startą, o Vaidotas su Saulium su raliu atsisveikino ketvirtą dieną. Vytautas pernai į Dakarą važiavo iš savo santaupų, tad jam tokia įvykių eiga buvo tikra tragedija. Juk ir jam Dakaras galėjo baigtis tą pačią akimirką, nes komanda sprendė kitus uždavinius.

Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaras 2017
Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaras 2017

Vytautas iškart paskambino savo draugui – patyrusiam keliautojui – ir paklausė, kaip ištrūkti iš tos velnio skylės ir bent pusiaukelėje pasivyti Dakaro karavaną La Paze, Bolivijoje.

„Tikėjausi, kad ten pagelbės Antanas arba Benediktas – priims į kurį nors pagalbinį automobilį. Draugo patarimas buvo tik vienas: patranzuoti apie 100 km iki miestelio, iš kurio autobusai veža į kitą miestą ir t.t. Sudėtinga, bet įmanoma misija suspėti per 20 valandų, nors atstumai dideli.

Tačiau išgelbėjo „Agrorodeo“ komanda: davė visureigį, pinigų degalams, ir išleido. Už tai juos labai gerbiu, nes tuo metu Vaidotui su Sauliumi tikrai ne mūsų galimybė pamatyti Dakarą rūpėjo“, – prisimena Vytautas.

Iš La Pazo išvažiavo alkani: pigūs riešutai tapo „auksiniais“

Iš viešbučio, jau pasiviję karavaną, po Dakaro poilsio dienos, Vytautas su kolegomis žurnalistais išvažiavo apie 5 val. ryto, kad spėtų daugiau pamatyti ir nuotraukų padaryti. Tad pusryčių negavo. Visa laimė, kad iš vakaro, pasivaikščiojimo po Bolivijos sostinę metu, buvo už 10 Eur nusipirkę nemažą maišą riešutų ir džiovintų vaisių mišinio. Kas galėjo pagalvoti, kad tie riešutai keturiems keliauninkams taps išsigelbėjimu?

O buvo taip. Vyrukams teko pravažiuoti nemažą dalį La Pazo, taigi degalinių pakeliui tikrai buvo. „Dodge RAM“ sriaubė apie 18–26 l/100 km. Tačiau tą dieną nė viena degalinė nepriėmė banko kortelių. Net argentinietiškų, kurias turėjo Tomas, Marcelo (argentinietis, vedęs lietuvę) sūnus. Taigi nebuvo kaip įsipilti degalų, nekalbant jau apie galimybę užkrimsti sumuštinių. Todėl, sustoję jau kokioje penktoje degalinėje, maistui skirtus grynuosius išleido degalams ir... liko tik su riešutų maišu, niekieno negeidžiamais eurais bei toje vietoje neveikiančiomis banko kortelėmis.

Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaras 2017, Antanas Juknevičius
Vytauto Dranginio nuotr./Vytauto Dranginio Dakaras 2017, Antanas Juknevičius

Visą dieną, kiek bandė ieškotis užkandinės, niekas nesidomėjo nei eurais, nei bankų kortelėmis – reikalavo tik vietinės valiutos, o jos lietuviai neturėjo. Tad riešutai staiga tapo aukso vertės. Iš pradžių valgė skaniausius, o paskui jau tokius, kokie liko. Juk sunku tokios kelionės metu visą dieną ištverti tuščiais pilvais.

Galiausiai, net pasiekę viešbutį vėlai vakare, valgyti gavo ne iš karto. Iš pradžių keliavo į keityklą ir dar turėjo palaukti, kol prie vakarienės stalo susirinks visi viešbučio gyventojai. Tokia tvarka – šeimininkas vaišių kiekvienam atskirai neruošia.

Kiek reikia pinigų?

Kiek grynųjų žurnalistui reikia vežtis į Dakarą, kad išgyventų: susimokėtų „už riešutus“, internetą ir pan.? Vytauto ir jo kolegų teigimu, bent 500 Eur turėti pravartu. O jei turėsi visą tūkstantį, tikrai nepražūsi. Iš viso, skaičiuojant ir kitas išlaidas, susidaro gerokai apvalesnė suma: lėktuvo bilietai iki 2000 Eur, fotografo akreditacija beveik 4000 Eur. Paskaičiuokite patys – bent 7000 reikėtų turėti, jei važiuoji komandos sudėtyje. Jei vienas – dvigubai daugiau.

Andriaus Lauciaus nuotr./Dakaro ralis
Andriaus Lauciaus nuotr./Dakaro ralis

„Na, jei viskas klostosi gerai, tai pavalgyti gauni bivuake (lenktynių kaimelyje). Bet jei persekioja gedimai ir visur vėluoji, viskas gali pakrypti kitaip ir savimi turėsi pats pasirūpinti. Kita vertus, labai dažnai pusryčiauti bivuake nėra laiko, reikia anksti išvažiuoti, jei nori pamatyti trasoje lyderius. Net palapinės nestatai, nes ryte ją užtrunka supakuoti. Todėl miegi kažkurtai kažkaiptai.

Apie internetą – atskira kalba. 15min žurnalistas Tomas Markelevičius pernai jau rašė, kad organizatoriai siūlo interneto planą, kai išsiųsti 1 GB kainuoja daugiau nei 2000 Eur. Bet ir tai dar nereiškia, kad ši paslauga veiks kokybiškai.

„Na koks ten dar internetas, – juokiasi ir Vytautas. – Jis tiesiog arba YRA arba NĖRA. Prisiperki vietinių interneto tiekėjų kortelių ir gaudai ryšį. Kartais jo tenka ieškoti ir važiuojant šimtus kilometrų. Kol pasieki civilizuotą kaimelį, darai nuotraukas, jas apdoroji ir lauki progos išsiųsti į Lietuvą. Tiesiog tikrini telefoną kas 10–15 min. Pernai apskritai 26 val. buvome be jokio ryšio – turėjome tik palydovinį telefoną nelaimės atvejui.

Be ryšio buvome likę tą dieną, kai Bolivijoje dalis lenktynių turėjo vykti druskos ežero dugnu. Nuvažiavome, laukiame, kiti žiūrovai irgi laukia, o lenktynės nevyksta. Ir nėra jokio ryšio! Tik vėliau sužinojome, kad etapas buvo sutrumpintas dėl liūčių.“

Palydovinis ryšys – tik blogoms žinioms pranešti

Tęsiant pokalbį apie ryšio priemones, kiekvienas dalyvis turi palydovinį telefoną. Išlaidos jam didelės, todėl naudojamas tik kilus rimtoms problemoms.

„Šturmanai ir pilotai be reikalo juo neskambina. Todėl tą lemtingą dieną, kai, sugedus bitutei, fotografavau ją tarp žaibų, mums iš dalies pasisekė, kad Vaidotas su Saulium užstrigo kelyje, o ne kokioje dykynėje. Tad pagal atsiųstas koordinates gana lengvai radome“, – Vytautas niekaip negali pamiršti tos lemtingos „Agrorodeo“ komandai nakties.

Prisiminimai jį persekioja ir dėl kitos priežasties: „Tą audringą vakarą pas Vaidotą su Sauliumi važiavome beveik 3 valandas. Apie 70 proc. kelio buvo visiški žvyrkeliai. Taigi kelionė įspūdinga, lydima nuolatinių žaibų. Ir staiga tolumoje pamatėme kažkokį neaiškų veiksmą – tarsi sukiotųsi šviesos. Privažiavome arčiau. O ten atsivėrusi kokių 15–20 metrų upė. Kadangi vietovė labai uolinga, tai tokie potvyniai kyla labai staigiai, vos palijus viršukalnėse. Todėl ir sukiojasi šviesos, nes motorolerių ir mažų automobilių vairuotojai nedrįsta rizikuoti.

Bet ką daryti: mums juk reikia tą upę kažkaip peršokti. Kam nors reikėjo eiti patikrinti, ar „bristi“ per tą upę saugu. Aš avėjau šlepetes, tad išlipau ir pradėjau bristi skersai ir išilgai – ar nėra įgriuvų, akmenų. Ir visa tai – pliekiant žaibams. Tuo metu mane aplankė vaikystės prisiminimas. Močiutė sakydavo: vaikeli, jeigu lyja, nestovėk prie vandens, vandenyje ir po elektros laidais, nes tai yra labai pavojinga. Brisdamas per tą upę pakėliau akis į viršų ir išvydau laidų raizgalynę...
Vėliau, kai važiavome atgal link Buenos Airių, teko pamatyti nemažai nuplautų tiltų ir kelių. Teko sukti nemažai ratų aplinkui.“

Panašių situacijų, kai, iki bivuako likus vos 100 km geru keliu, tenka stoti ir ieškoti apvažiavimo (nes kelias nuplautas ar užverstas nuošliaužų), pasitaiko dažnai. Organizatoriai išdalina naujas kelio knygas ir siūlo važiuoti aplinkui – dar kokias penkias valandas fesh fesh žvyrkeliu, kai per dulkių sieną nieko nematai. Važiuoti tokiom sąlygom labai pavojinga. Fesh fesh Vytautui primena dulkių pelenus. Pažeri saujom, o jie pabyra mikroskopinėmis dulkėmis.

10 dalykų, kuriuos reikėtų vežtis į Dakarą: lašiniai, hamakas ir kiti afrodiziakai

„Ar reikia maisto?“ – klausiu Vytauto? Daug nereikia. Bet koks lašinių paltis būtų pats tas.

„Apie tokį dalyką dar net nebuvau pagalvojęs, bet jau pirmą vakarą bivuake Vaidoto tėtis išsitraukė lietuviškų lašinių ir visus pavaišino, atpjaudamas po gabaliuką. Nepaprastas jausmas ir skonis!“ – prisimena Vytautas nepaprastą lietuvių bendrystės jausmą.

Bet kokia papildoma baterija (angl. – battery pack) telefonui yra gėris. Nes, automobilyje važiuojant keturiems, reikia dalintis vienu ar dviem įkrovos lizdais.

Trečias svarbus dalykas – kuo arčiau savęs turėti termokostiumą, neleidžiantį sušalti.

Mažas peiliukas su replytėmis ar atsuktuvėliais praverčia visur ir visada. Vytautas jį vežasi ne tik į Dakarą.

Izoliacija. Tinka ir kelnėms prie batų priklijuoti, kad mažiau smėlio prikristų. Labai praverčia ir kokiam laidui prilipdyti, kai krataisi automobilyje, kraudamas nuotraukas į kompiuterį. Nes nuo kratymo visi kontaktai išsimala.

Šlapios higieninės servetėlės, peroksidas. Pernai Vytautas daug laiko vaikščiojo su šlepetėmis ir įsivarė didžiulį spyglį. Pats jį ištraukė, bet padas labai sutino. Reikėjo dezinfekuoti. Tačiau, kreipęsis pagalbos į medicinos punktą bivuake, išgirdo, kad tai – tik smulkmena. Nes vienas motociklininkas, pasirodo, nepataikė pralįsti tarp dviejų kaktusų ir taip nukentėjo, kad negelbėjo jokie šarvai. Gydytoja jam ištraukė apie 200 svetimkūnių – ir tik pačių didžiausių... O tuomet išsiuntė į ligoninę. Tokiu atveju, be abejo, peroksido jau nepakaks.

Interneto stiprintuvas. Čia be komentarų. Internetas yra vertybė ir darbo įrankis.

Mažas hamakas. Kai nėra laiko statyti palapinėms, kai miegas yra pati brangiausia valiuta, reikia ieškoti būdų, kai kuo patogiau nusnūsti, tegul ir trumpam. Tad tokį daiktą Vytautas pataria pririšti prie kokios „fūros“ ir ilsėtis patogiai, taupant kiekvieną laisvą minutę.

„Nepailsėjęs žmogus Dakare negali dirbti, jis greitai išseks ir bus nedarbingas“, – apibendrino fotografas Vytautas Dranginis, šįmet į Dakarą išvykęs jau antrą kartą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Strasbūro atakos įtariamasis buvo stebimųjų sąraše: ką reiškia kategorija „S“?

Pasaulis kišenėje

Staiginės kaime – paaiškinimas, kodėl Berlyne yra Tauragės gatvė

Aktualu

Vladimiras Putinas supranta, kad repo muzikos neuždraus, todėl nori ją kontroliuoti

Sportas

Nelaimė Vokietijoje – po rungtynių stadione mirė Štutgarto kapitono tėvas

Gyvenimas

Dvidešimt metų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Andrejus: „Ribos yra mūsų galvose“

„Vieni vartai“: nacionalinio stadiono cirkas, A lygos gelbėjimo planas ir Čempionų lyga

Aktualu

Kaune – mūšis dėl požeminių konteinerių vietos: gyventojai iškvietė net policiją

Gyvenimas

Išgirdusi Parkinsono ligos diagnozę, moteris atrado antrą kvėpavimą: žmonės dažnai mūsų nesupranta

Gyvenimas

Vaistų neprireiks: 3 maisto produktai, kurie numalšins skausmą

Aktualu

Lietuvis narkotikų prekeivis prisidengė dviem nepilnametėm mergaitėm

Vardai

Saulius Prūsaitis surengė finalinį „39“ šou – publika jį vadina metų koncertu

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Dovanų skonis. Turtuoliams, vidutiniokams, taupiems

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Mokslas.IT

Ar apsimoka pirkti naujausią telefono modelį? Atsakymas jus nustebins

Gyvenimas

Darius sukūrė filmuką ir pasipiršo kino teatre: slapta kamera užfiksavo merginos reakciją

Gazas

Dabar viskas aišku: trinktelėsite automobilio durelėmis – pildysite deklaraciją

N-18 Vardai

Argentiną drebina sekso skandalas: 16-metę „Bjauriojo ančiuko“ aktorę išprievartavo serialų žvaigždė

Kultūra

Talino kino festivalis: kelionė po savo įsimylėjimų istoriją ir gedulo anatomija

Kultūra

Reta M.Prousto knyga parduota už rekordinę 1,5 mln. eurų sumą

24sek

Rezultatyvus A.Juškevičius pralaimėjo, M.Kalnietis džiaugėsi pergale

Naujienos

Aktualu

Strasbūro atakos įtariamasis buvo stebimųjų sąraše: ką reiškia kategorija „S“?

Pasaulis kišenėje

Staiginės kaime – paaiškinimas, kodėl Berlyne yra Tauragės gatvė

Aktualu

Vladimiras Putinas supranta, kad repo muzikos neuždraus, todėl nori ją kontroliuoti

Sportas

Nelaimė Vokietijoje – po rungtynių stadione mirė Štutgarto kapitono tėvas

Gyvenimas

Dvidešimt metų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Andrejus: „Ribos yra mūsų galvose“

„Vieni vartai“: nacionalinio stadiono cirkas, A lygos gelbėjimo planas ir Čempionų lyga

Aktualu

Kaune – mūšis dėl požeminių konteinerių vietos: gyventojai iškvietė net policiją

Gyvenimas

Išgirdusi Parkinsono ligos diagnozę, moteris atrado antrą kvėpavimą: žmonės dažnai mūsų nesupranta

Gyvenimas

Vaistų neprireiks: 3 maisto produktai, kurie numalšins skausmą

Aktualu

Lietuvis narkotikų prekeivis prisidengė dviem nepilnametėm mergaitėm

Vardai

Saulius Prūsaitis surengė finalinį „39“ šou – publika jį vadina metų koncertu

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Dovanų skonis. Turtuoliams, vidutiniokams, taupiems

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Mokslas.IT

Ar apsimoka pirkti naujausią telefono modelį? Atsakymas jus nustebins

Gyvenimas

Darius sukūrė filmuką ir pasipiršo kino teatre: slapta kamera užfiksavo merginos reakciją

Gazas

Dabar viskas aišku: trinktelėsite automobilio durelėmis – pildysite deklaraciją

N-18 Vardai

Argentiną drebina sekso skandalas: 16-metę „Bjauriojo ančiuko“ aktorę išprievartavo serialų žvaigždė

Kultūra

Talino kino festivalis: kelionė po savo įsimylėjimų istoriją ir gedulo anatomija

Kultūra

Reta M.Prousto knyga parduota už rekordinę 1,5 mln. eurų sumą

24sek

Rezultatyvus A.Juškevičius pralaimėjo, M.Kalnietis džiaugėsi pergale

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Gazas