Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 6d. 08:10

Lietuviškos Dakaro dramos: finišo yra nepasiekę ne tik V.Žala ar B.Vanagas

B.Vanagas, G.Igaris, S.Jurgelėnas
Asmeninio archyvo nuotr. / B.Vanagas, G.Igaris, S.Jurgelėnas

Kad ir kokiose varžybose sumanytum pasitikrinti, ko esi vertas – sportinių šokių ar šaškių turnyre – didžiausia širdgėla užplūsta, kai iš kovos iškrentama pačiuose pirmuose turnyro etapuose ir kai finišas būna pasiekiamas ranka. Dakaro maratone visas panašias emocijas reikia dauginti iš tūkstančio, nes startas čia atsieina milžiniškus energijos, laiko bei finansinius resursus.

Tačiau net ir geriausiai pasirengę legendinę šlovę pelniusiose ištvermės lenktynėse kasdien vaikšto peilio ašmenimis. Štai skaudžiausios poros pastarųjų dešimtmečių Dakaro dramos, kurių herojai – sportininkai iš Lietuvos.

Likimo autodromas

Dakaro lenktynėse – ypač kai jos vykdavo Afrikoje – sąvoką „mirtinai pavojingos“ reikėjo suprasti tiesiogiai. Paklydus trasoje, sugedus technikai sustreikavus ryšio įrangai, varžybų dalyviai vienui vieni likdavo už šimtų kilometrų nuo civilizacijos ir galimybės sulaukti kokios nors pagalbos.

2007-ųjų maratone startavę „Tauro“ ekipažo nariai Aurelijus Petraitis ir Šarūnas Paliokas septintajame etape, šturmuodami aukštas Mauritanijos su „OSCar visureigiu netikėtai nuslydo nuo labai stačios keteros ir nusirito žemyn. Mašina buvo smarkiai apgadinta, o ryšys su techninės pagalbos automobiliu dingo. Šiaip ne taip privertę visureigį judėti, į pažeistą variklio aušinimo sistemą jie supylė geriamojo vandens atsargas, o desperatiška kelionė iki bazinės stovyklos truko beveik parą...

Moto šiurpės

Pirmieji lietuvių bandymai įveikti Dakarą motociklu virto skambiu antausiu į startą atsivežtoms ambicijoms. Romualdo Beresnevičiaus debiutas 1995 ir revanšas 1996 metais baigėsi jau pirmuose greičio ruožuose, tačiau tąkart lūžo tik technika.

2009-aisiais maratoną perkėlus kitapus Atlanto, mūsiškių Dakaro odisėjos davė daug darbo medikams. Š. Paliokas į Argentiną vyko po treniruočių stovyklos ir poros varžybų Maroko dykumose, tačiau tąkart Atakamos net nepasiekė. Trečią maratono dieną dideliu greičiu skrosdamas milžiniškus dulkių debesis slystelėjo žvyrkelio posūkyje...

Varžybų medikai konstatavo, kad ranka lūžusi, nors vėliau paaiškėjo, kad krisdamas vyras išsinarino keturis kaulus. T.y. jei pagalbą suteikę žmonės būtų turėję galimybę atidžiau apžiūrėti ir sustatyti kaulus į jiems priklausančias vietas, galbūt Šarūnui būtų pavykę važiuoti toliau. Deja, dėl tos netikslios diagnozės grįžus į Lietuvą ranką teko operuoti.

Tame pat greičio ruože skaudžiai krito ir antrasis motopramuštgalvis Balys Bardauskas. Jis iš tiesų susilaužė ranką, tačiau gerdamas vaistus nuo skausmo sugebėjo įveikti dar keturis etapus ir kapituliavo tik tada, kai gydytojai neleido startuoti.

Nemaloniausi pasaulyje skrydžiai

Gintautas Igaris Dakarą šturmavo dukart, tačiau turi tik vieną medalį su beduino simboliu, kurį gauna visi finišą pasiekę sportininkai. Už tai jis yra vienintelis dykumoje gulintį savo motociklą matęs pro medikų sraigtasparnio langą. 2013-aisiais antrąjį pasirodymą maratone Gintautas buvo priverstas baigti šeštajame ralio greičio ruože Čilėje, kai lengvame posūkyje akimirkai prarado koncentraciją, kliudė kažkokį kauburį ir taip tėškėsi į žemę, kad maždaug 15 minučių išbuvo be sąmonės.

Visa laimė, kad jis nusileido tarp akmenų ir atsipirko delnakaulio lūžiu. Atskubėjusių medikų verdiktas buvo griežtas: po tokio sutrenkimo ralis vienareikšmiškai baigėsi, medikai iš trasos lietuvį išgabeno sraigtasparniu.

2019-aisiais į Dakarą trečią kartą susiruošęs Balys Bardauskas tapo bene skaudžiausio įmanomo scenarijaus auka. Vienišių klasėje startavęs vilnietis abi rankas susilaužė įlėkęs į kelio knygoje nepažymėtą duobę kai iki finišo buvo likę tik keliasdešimt kilometrų. Po šiurpaus kūlversčio Baliui sueižėjo net dešimt abiejų plaštakų kaulų, todėl iš trasos jis buvo sraigtasparniu nugabentas į Limos ligoninę ir operuotas.

Visa laimė, kad nepraradęs sąmonės jis atsispyrė pagundai važiuoti toliau, nes tai grėsė nervų pažeidimais ir perspektyva niekada nevaldyti rankų. Nors blogiausio buvo išvengta, visgi net praėjus metams po incidento Balio galimybės dirbti sunkesnius fizinius darbus buvo ribotos.

Mistinės sankabos istorijos

2017-ųjų maratone Fortūna buvo atsukusi nugarą Benediktui Vanagui. Trečiajame ralio etape drauge su šturmanu Sebastianu Rozwadowskiu jis įveikė apie 30 kilometrų, tačiau keistas ir netrukus legendomis apaugęs sankabos gedimas ekipažą sustabdė akmenuotoje feš-feš smėlio zonoje.

Lauko sąlygomis bandę spręsti problemą vyrai visą dieną praleido pragariškai sunkiomis sąlygomis, patyrė ir žiaurią smėlio audrą, ir didžiulę liūtį. Tačiau, nepaisant visų pastangų, pavėlavo grįžti į bivaką bent jau valandą iki lyderių automobilio starto. Taip susiklosčius įvykiams organizatoriai ekipažą diskvalifikavo.

V.Žalos ir S.Jurgelėno košmarai

Panaši, sunkiai sveiku protu paaiškinama, nesėkmė šias metais Arabijoje užklupo Vaidotą Žalą.

Tačiau didžiausią potencialą mesti iššūkį Dakaro autoritetams turėjęs ralio vunderkindas bent jau gali pasiguosti, kad išvengė košmaro, persekiojusio 2016 ir 2017 metais.

2016-ųjų sausį Pietų Amerikoje „Bite“ pakrikštytas savadarbis bolidas kaprizus ėmė rodyti jau ketvirtajame maratono etape, kai pradėjo strigti turbina. Vėliau sustreikavo degalų siurblys, dar po poros dienų – vėl subyrėjo turbina. Ir nors Vaidas su Sauliumi Jurgelėnu iš paskutiniųjų jėgų yrėsi pirmyn, dešimtajame ištvermės lenktynių etape su leisgyviu varikliu taip įstrigo kopose, kad savo eiga pasiekti finišo nepavyko. Debiutiniame Dakare automobilis įveikė 6165 kilometrus.

Po metų į maratono startą V.Žala su S.Jurgelėnu grįžo gerokai patobulintu „Seat Leon Dakar“ prototipu, istorija kartojosi su dar didesnėmis komplikacijomis: variklio kaprizai tiesiog varė į neviltį, todėl natūraliai sudėtingas maratono sąlygas apsunkino iki savižudiško lygio – lėkimas klaikiai sudėtingais greičio ruožais po nemiegotos nakties yra ne kas kita, kaip šiek tiek romantizuota rusiškos ruletės versija.

Ugningas debiutas

„Iš niekur“ visureigių sporte atsiradęs ir neįtikėtinai greitai puikius rezultatus ralių-reidų varžybose demonstruoti pradėjęs Edvinas Juškauskas ir Aisvydas Paliukėnas pernai sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio, kurio mielai būtų atsisakę: šeštajame greičio ruože netikėtai užsiliepsnojo visureigio variklis, o svilėsių nuotraukos apskriejo visus naujienų portalus ir TV žinių laidas.

Edvinui su Aisvydu Paliukėnu tąkart pavyko išplėšti iš ugnies nasrų visą automobilį ir netgi suremontuoti per poilsio dieną, tačiau varžybų tęsinys pagal „Dakar Experience“ taisyklę, kai leidžiama kautis dėl atskirų etapų nugalėtojo vardo, bet ne dėl pozicijos bendroje įskaitoje, taip pat buvo liūdnas: 8 etape ekipažas šokdamas per kopą virto ant šono ir smarkiai pažeidė galinę važiuoklę.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas