Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 23d. 09:23

Merginos motociklų krose – apie treniruočių svarbą, paauglystę ir artimųjų įtaką

Motociklų krosas
Motociklų krosas

Automobilių ir motociklų sporte dalyvių daugumą sudaro vyrai. Žiedinėse lenktynėse, ralyje ar šoniniame slydime moterišką pavardę dalyvių sąraše pamatysi ne kiekvienose varžybose. Analogiškai ir motociklų krose: sportuojančių merginų nedaug, tačiau rimčiau tuo užsiimančios taikosi į aukščiausius pakylos laiptelius ir motyvacija bei atkaklumu nenusileidžia, o kartais dar ir pralenkia vaikinus, rašoma pranešime.

Du trečdaliai gyvenimo – motociklų krose

Austėja Tamuliūnaitė yra išimtis iš išimčių. Ji ne tik pasirinko sporto šaką, kurioje moterų nėra daug – motokrosą – bet ir mažai populiarų motociklą – keturratį. Sportuoti pradėjusi su paprastu dviračiu motociklu, mergina keturračiais susidomėjo susiklosčius kiek netikėtoms aplinkybėms.

Motociklų krosas
Motociklų krosas

„Kodėl pasirinkau motokrosą? Mano tėtis sportavo – aš su motokrosu užaugau, kiekvieną savaitgalį važiuodavau stebėti varžybų. Visada norėjau sportuoti ir atsiradus galimybei, pavyko įsigyti motociklą ir 6 metų pradėti sportuoti“, – pasakojo kaunietė A.Tamuliūnaitė.

Dvidešimtmetė mergina, rugsėjo pirmąją pradėsianti mokytis antrame kurse Lietuvos sporto universitete, pirmąjį motociklą įsigijo iš Armino Jasikonio – žymiausio šios sporto šakos atstovo Lietuvoje.

Jos sportinėje karjeroje buvo nemenkų pakilimų ir nuosmukių. Bene didžiausias buvo 2010–aisiais.

„Tais metais buvau perdegusi nuo sporto. Prasidėjo paauglystė, atsirado daugiau draugų ir mažiau noro važiuoti motociklu. Motyvacija lenktyniauti man po pusmečio grįžo, tačiau tėtis jau buvo pardavęs motociklą. Naujam pirkti neturėjome pinigų, tad pradėjau sportuoti su tėčio keturračiu“, – prisimena A.Tamuliūnaitė.

2013 m. ji su tėčiu kartu dalyvaudavo varžybose – vieną dieną tuo pačiu motociklu važiuoja vienas, kitą dieną – kitas. Atskirą motociklą įsigyti pavyko tik praėjus dar metams.

Traumos neatbaido nuo sporto

Motociklų sportas yra neatsiejamas nuo traumų. Stebuklas būtų rasti trisdešimtmetį perkopusį sportininką, kuris per motociklų varžybas ar treniruotes nei karto nebūtų susilaužęs kokio nors kaulo. Ne išimtis ir Austėja. Nors, kaip vertina pati, jai šioje srityje sekasi.

„Per 14 metų sporte esu turėjusi tik dvi traumas – 2015 ir 2017 m. Prieš 3 metus susilaužiau tris slankstelius ir pirmomis dienomis trauma gerokai paveikė – mąsčiau net apie karjeros pabaigą. Tačiau tokios mintys ilgai netruko ir po kelių dienų jau galvojau, kad noriu vėl važiuoti ir niekas manęs nesustabdys“, – linksmai pasakoja kaunietė.

Į trasą grįžti po traumos ne visiems yra paprasta, tačiau Austėja diskomforto teigė nejutusi – pirmus ratus po ilgos pertraukos važiavo kiek atsargiau, tačiau netrukus važiavo maksimaliu greičiu.

„Varžybų metu būnu susikaupusi, kad viską kuo geriau padaryčiau ir negalvoju apie pasekmes. Kai galvosi apie tokius dalykus, pačiam bus sunkiau važiuoti“, – svarsto motociklininkė.

Šiais metais A.Tamuliūnaitė spėjo dalyvauti Europos čempionato etape ir tikisi patekti į Lietuvos rinktinę rugsėjo 23 d. vyksiančiose tautų taurės varžybose. Tiesa, prieš sezoną turėjo planą kuo geriau pasirodyti ir „Nissan Lietuvos motociklų sporto čempionate“, tačiau užimti aukštą poziciją čia jau nelabai realu – po 4 etapų ji keturračių įskaitoje užima 8 vietą. Tiesa, antrąjį etapą ji praleido, o likusiuose užėmė 4–6, 4 ir 9 vietas. Ji varžosi ne atskiroje moterų, o bendroje keturračių įskaitoje ir yra vienintelė mergina tarp 13 dalyvių.

Ji atskleidė turinti minčių apie tobulėjimą ne tik motociklų sporte. Mergina norėtų sudalyvauti klasikinio ralio varžybose, tačiau kol kas realaus šio noro įgyvendinimo plano nėra.

Būtinos treniruotės

Tėvai bei kiti artimieji turi didelę įtaką vaikų pasirinkimui, tačiau kartais jie „nusižiūri“ pomėgius nuo kitų. Taip nutiko Skudučių šeimoje: pirmasis motokroso varžybose dalyvauti pradėjo brolis Aidas, šiuo pomėgiu užkrėtęs sesę Adriją, o jos pėdomis seka ir Agilija. Trys vaikai šeimoje sportuoja motociklais, nors nei vienas iš tėvų su motokrosu nieko bendro nėra turėjęs.

Ignalinoje gyvenančios šeimos ritmas gerokai susietas su motokroso varžybomis ir ypač su Lietuvos čempionatu. Tačiau tai – tik geriausiai matoma pusė, už kurios slypi daugybė valandų treniruočių.

„Stengiamės kiekvieną savaitę turėti bent 2 treniruotes. Ne visada tiek išeina, bet 2 jau yra gerai. Be to, reikalingas ir fizinis pasiruošimas – be jo motokrosas būtų žymiai sunkesnis. Iš šono galbūt atrodo lengva, tačiau iš tiesų – labai sunku. Be fizinio pasiruošimo tik mėgėjiškai galima važiuoti, bet vis tiek nemanau, kad būtų lengva“, – įsitikinusi Adrija.

Motociklų krosas
Motociklų krosas

Dažnos treniruotės ypač svarbios grįžtant po traumų – ilgesnį laiką nesportavus, trasoje kai kuriuos manevrus įgyvendinti pavyksta gerokai lėčiau nei iki tol: sportinei formai atgauti reikia laiko.

Į dešimtą klasę eisianti penkiolikmetė Adrija likus vienam etapui iki „Nissan Lietuvos motociklų kroso čempionato“ pabaigos užima pirmą vietą moterų įskaitoje, jos sesė Agilija žengia trečia. Jų brolis Aidas motociklų su varikliais iki 65 kub. cm klasėje po keturių etapų – šeštoje vietoje.

Penktas, finalinis 2018 m. Lietuvos motokroso čempionato etapas vyks rugsėjo 8–9 dienomis Utenos trasoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie Gazas