Po nakvynės Gibraltare persikėlėme iš Tarifo miesto Ispanijoje į Tangiro miestą Maroke. Vos tik išvažiavę iš kelto susipažinome su Afrikos kultūros ypatumais. Muitinėje praleidome daugiau nei dvi valandas, nes marokiečiai muitininkai negalėjo identifikuoti vieno iš mūsų „Ozi kart“ komandos narių.
Kaip vėliau paaiškėjo, kodas, kurį suteikia kiekvienam atvykėliui į šalį ir kurį įrašo į pasą, buvo įrašytas klaidingai. Nesimatė pirmojo skaičiaus, todėl visose duomenų bazėse įvedus numerį iš paso, rodydavo visai kitą asmenį.
Kol vienas iš komandos narių aiškinosi su policija, likusius automobilyje klausinėjo muitininkai. Jie vis prieidavo ir klausdavo, ar turime nelegalių prekių ir ginklų. Po neigiamo atsakymo praeidavo keliadešimt minučių ir tas pats pareigūnas vėl prieidavo paklausti to paties.
Galiausiai muitininkui atsibodo mūsų neigiami atsakymai ir jis liepė iškraustyti visą automobilį. Nieko nelegalaus neradę, muitininkai liūdnais veidais slankiojo aplink, kol pagaliau gavome leidimą vykti toliau.
Nuo Tangiro miesto iki pirmo bivuako reikėjo įveikti apie 160 km, tačiau jų užteko patirti pirmiems techniniams nesklandumams. Mūsų „Land Rover Discovery“ kalnuose pradėjo strigti vieno priekinio rato stabdžiai, tad teko sustoti ir remontuoti. Sugaišom kone valandą.
Pirmąjį bivuaką pasiekė visos lietuvių komandos ir ramiai laukė starto. Pirmą maratono dieną, antradienį, ekipažai turės įveikti daugiau nei 700 km, Atlaso kalnus, siaurus serpantinus rūke, aštrius akmenis išdžiūvusiose upėse ir netgi apledėjusius kelius. Antradienio tikslas – pasiekti Sacharos dykumą.
