„Viskas prasidėjo prieš 13 metų… Iki tol dirbome kas sau, vienas šen, kitas ten. Vis susitikdavome ties bendrais projektais, kol vieną dieną nusprendėme – gana dirbti darbą po darbo. Taip ir pradėjome EAMV istoriją", – pasakoja vienas iš šių dirbtuvių įkūrėjų Vladas Ciunelis, ralio bendruomenėje geriau žinomas kaip Žaliukas.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Pirmas EAMV'iečių darbas |
Pirmas jų darbas įsiminė visai ne dėl sportinės priežasties. Žiemą netoli Sartų vykusiose lenktynėse startavo pirmas jų parengtas automobilis – Pauliaus Jankavičiaus vairuojamas „Volkswagen Golf“. Bet jo pasirodymą nubloškė tuometinio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko pasirodymas, kai jis nuvirto nuo ūkininko jam padovanoto žirgo. Štai toks juokingas faktas primena EAMV kolektyvui apie oficialią šios įmonės pradžią.
Tais metais, kai keturių vyrų kompanija kūrė naują įmonę, pavadinime nebuvo galima naudoti nė vieno angliško žodžio. Atsisakę idėjos naudoti seną gerą lietuvišką planą vadinti įmonę, kurios pavadinimas baigiasi „-lita“ (o galėjo įmonę pakrikštyti „Raliolita“, „Greitlita“ ar „Mašinlita“), dirbtuves pavadino keturiomis raidėmis, kurios yra visų keturių įkūrėjų vardų inicialai – Edvardas, Alius, Marius ir Vladas. Po 12-os metų trys iš keturių dar pluša po vienu stogu, o už M raidę pavadinime atsakingas Marius Bernotas pasuko savo keliu. Prie trijulės prisijungė elektros sistemų specialistas Andrius Geniušas.
Per 13 metų Lietuvos automobilių sporte ypač vertinamų specialistų darbas užaugino puikias dirbtuves. Čia gimė begalė puikių sportinių automobilių. Ir ne tik raliui – čia buvo tobulinami populiarios „BMW Cup“ žiedinių lenktynių serijos automobiliai, „Škoda“ taurės nugalėtojo automobilis, daugybė ralio krosui skirtų bolidų ir net greičiausias Lietuvoje „Volkswagen“ – drago lenktynėms skirtas 856 AG galios „Volkswagen Corrado Jurka Edition“.
Kuris jų buvo ypatingiausias? Vladui atminty išliko gūdžiais devyniasdešimtaisiais į Lietuvą Mariaus Budrikio atgabentas „Chrysler Stratos“. Tai buvo be konkurencijos techniškai tobuliausias žiedinių lenktynių automobilis Baltijos šalyje. Šis automobilis buvo kaip kosminis laivas. Klaidų aptarnaujant jį pavyko išvengti – automobilis buvo labai greitas ir lenktynėse važiavo itin stabiliai.
Keturi žmonės, keturios misijos
Kiekvienas iš įmonės vyrų turi savo misiją. Vladas Ciunelis yra variklių specialistas, Alius Anusevičius – valdymo kompiuterių guru, o Edvardo Lucevičiaus stichija – sudėti viską į vieną greitai važiuojančią krūvą. Edvardas taip pat atsakingas už sportinio automobilio aptarnavimą serviso zonoje ralio ar kokios kitos automobilių sporto šakos lenktynių metu.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Vladas „Žaliukas“ Ciunelis |
Gebėjimu derinti automobilių valdymo blokus pasižyminti Alius Anusevičius turbūt prisilietė prie daugumos greičiausių ralio lenktynininkų automobilių mūsų regione. Vytauto Švedo, Roko Kvaraciejaus, Benedikto Vanago automobiliai – tik keletas iš gausaus Aliaus klientų sąrašo. Jame, beje, yra ir WRC lenktyniaujančio Sergejaus Novikovo pavardė. Bet tai tik „trupiniai“ – Alius, galima sakyti, gyvena lėktuve ir kiekvieną dieną variklius derina vis kitiems lenktynininkams.
„Turbūt neužtektų užrašų knygelės, jei reikėtų surašyti klientus ir automobilius, prie kurių dirba Alius“, – priduria EAMV „motoristas“ Vladas Ciunelis.
Pačiam Vladui yra tekę dirbti ir prie begalės skirtingų variklių, net „zaporožiečio“! Tokiais automobiliais vykdavo nevisai legalios lenktynės, kuriose varžydavosi visa šeima – vyras, mama ir vaikas. Net neverta sakyti, kad Žaliuko „pagreitinti“ varikliai atnešė šeimai pergalę. Prizai, beje, šiose lenktynėse buvo visai neblogi – dėžė alaus, gręžtuvas ir plaukų džiovintuvas. Laiminga buvo visa šeima. Dabar, be abejo, kalibras padidėjo. Pavyzdžiui, jo perrinktas ir modifikuotas „Fast Lap“ lenktynėse važiuojančio Jono Poškaus „Mitsubishi Lancer Evo IX“ variklis pasiekia net 610 AG.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Andrius Geniušas |
Pasaulio ralio čempionato etape Švedijoje EAMV aptarnavo Benedikto Vanago komandos automobilį. Kilus šiokiam tokiam šurmuliui Edvardas Lucevičius, vadovavęs darbams, tarė: „Aptarnavimo zonoje kalbame ramiai, užtikrintai ir nepakeltu tonu.“ Šūkaujant, rėkaujant ir lakstant problemos nesisprendžia. Disciplina yra itin svarbi turint tokį mažą laiko tarpą automobilio remontui. Disciplina puikia atspindi Edvardo darbus – kad pabaigtum rengti lenktyninį automobilį reikia begalę smulkmenų atlikti gerai.
Vėliausiai prie kompanijos prisijungusio Andriaus Geniušo indėlis – darniai dirbančios įvairios elektros sistemos sportiniuose boliduose. Atsiradus poreikiu, Andrius ir pats pradėjo gaminti sudėtingas elektronines dalis. Jos, pasak EAMV klientų, veikia kaip šveicariški laikrodžiai.
Klientas ne visada teisus
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./EAMV klientė - Inessa Tuškanova |
Per daug metų vyrai išmoko daug svarbių dalykų. Klišė „klientas visada yra teisus“ čia nėra tinkama. Pasitaikydavo, kad į dirbtuves užsuka „profesionalas“, kuris viską išmano geriau – žino, kaip viską reikia daryti, bet pats nedaro. Labiausiai užsispyrę išleidžia apvalias pinigų sumas darydami taip, kaip jiems atrodo. Galiausiai darbas atiduodamas į profesionalų rankas ir taisomos klaidos.
„Darbų tikrai netrūksta. Priėmėm jaunų pagalbininkų, keliais darbais dalinamės su kitomis dirbtuvėmis. Galvojame plėstis, bet turime problemą – trūksta Lietuvos. Ralyje dalyvauja gal 50 lenktynininkų, kurie vienas už kitą protingesni. Rusijoje kitaip – jei reikia ratų, perka keturis ratus. Lietuviai perka pusantro ir galvoja, kaip iš jų padaryti keturis“, – ironiškai į Lietuvos ralį žvelgia Žaliukas.
Iš trijų lietuviškų milijonų gal pusė procento nori važiuoti lenktynėse. Dar mažiau turi tam pinigų. EAMV komandą neseniai kvietė į Rusiją aptarnauti varžybų dalyvius, kurie varžosi vienodais automobiliais. Tai visomis prasmėmis vertingas pasiūlymas – darbas stabilus, atlygis geras. Jei nebūtų įsipareigoję Lietuvos ralyje besivaržantiems lenktynininkams, šis pasiūlymas būtų vertas apsvarstymo. Bet, pasak Vlado, Lietuva yra tokia, kokia yra, ir reikia ją mylėti.
Komanda jaučia, kad ateina metas palikti palikimą – perduoti savo žinias jaunimui. Prie kolektyvo neseniai prisijungė du jauni perspektyvūs mechanikai, kurių misija, pasak Vlado „atnešti, nunešti ir nesimaišyti“. Su metais jiems bus perduota sukaupta patirtis.
„Kaip paruošti lenktynėms automobilį? Knygų gali perskaityti daug, net galva suksis. Bet kol nepačiupinėji, gerai nebūna. Šiais laikais gali pabaigti autosporto mechaniko mokslus, tarkime, Didžiojoje Britanijoje. Bet mūsų laikais buvo visai kitaip – mokėmės savarankiškai. Nebuvo net interneto, kuriame šiandien begalė nuotraukų, kuriose kaip ant delno matosi automobiliui atlikti pakeitimai“, – pasakoja E.Lucevičius.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Evaldas Lucevičius matuoja vairuotoją automobilyje |
Kai EAMV komanda raliui paruošė pirmuosius „Mitsubishi Lancer Evo X“ automobilius, sudėjo visas nuotraukas į socialinį tinklą „Facebook“. Ralyje sutikti A.Neikšans mechanikai latviai dėkojo – savo lenktynininkui jie automobilį surinko būtent pagal EAMV dirbtuvėse pagaminto automobilio nuotraukas. Prieš 10 metų, pasak V.Ciunelio, visi džiaugdavosi gavę seną „Autosport“ numerį. Šiandien viskas pasiekiama „Google“ paieškos langelyje suvedus kad ir „pasidaryk ralio automobilį pats“.
Trijų vyrų komanda savo klientams siūlo visą paslaugų paketą. Pro duris įvažiuoja visai naujas automobilis, o išvažiuoja greitas bolidas. Į paketą įeina išmetimo sistema, elektros instaliacija, variklis, pakaba ir t. t. Tik transmisija patikima „Samsonas Motorsport“ gamyklai Utenoje.
Jokių kompromisų dėl saugumo
Anksčiau EAMV saugos lankus gamindavo patys. Turėjo vamzdžių lankstymo įrangą ir kiekvienam automobiliui matuodavo ir dėdavo saugumą užtikrinantį „narvą“. Bet šiais laikais to daryti nėra prasmės. Įvairūs gamintojai gamina FIA sertifikuotus lenktynininko gyvybę užtikrinančius saugos lankus, kurie yra ypač saugūs, be to, ir lengvesni. EAMV užsako siuntinį ir belieka juos įdėti į automobilį.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Alius Anusevičius |
Lengvesni rėmai – svarbus gero lenktyninio automobilio elementas. Savadarbiai saugūs rėmai sveria bent 20 kilogramų daugiau nei pagaminti Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Panaši padėtis ir su sportinėmis sėdynėmis. Pagal visus FIA saugos reikalavimus homologuotos anglies pluošto sėdynės sveria vos 6 kilogramus, o štai pagamintos iš anglies pluošto – bent 12. Svorio skirtumas apčiuopiamas – 12 kilogramų per abi sėdynes.
Daug panašių smulkmenų kainuoja didelius pinigus, nes jos yra ir saugios, ir lengvos. „Negali pigiai pagaminti greitos mašinos“, – yra įsitikinęs E.Lucevičius. Ieškodami, kur lengvinti sportinį automobilį, pašnekovai nesiima mažinanti saugumo. Ralio istorijoje yra pasitaikę atvejų, kai dėl prastai atliktos smulkmenos lenktynininkas po avarijos susižeidžia.
Lietuvos ralis – verslininkų sportas
„Lietuvoje tikrų profesionalių lenktynininkų, kurie iš to valgytų duoną, nėra. Tai nėra kritika, tai faktas – Lietuvoje tai laiko yra praleidimo forma verslininkams, kurie turi kiek storesnes pinigines“, – sutartinai pasakoja dirbtuvių šeimininkai.
Komandos, pasak Edvardo, turi atsakingai žiūrėti į namų darbus. Keisti detales, kurias reikia keisti. Ir nebūtinai jos turi būti sulūžusios. Jos pagamintos tarnauti, tarkime, 1 000. kilometrų ir po 1 000 jos turi būti pakeistos. Kitu atveju negalima tikėtis, kad automobilis laikys iki finišo. Beje, ralio bolido kilometražas skaičiuojamas tik greičio ruožų kilometrais, kai bolidas patiria dideles apkrovas.
„Jei automobilis yra pagamintas kitose dirbtuvėse, o mes jam atliekame servisą lenktynių metu, techninio gedimo atveju šešėlis krenta ir ant mūsų. Todėl dirbti renkamės tik prie tų automobilių, kuriais pasitikime“, – sako E.Lucevičius.
