Lietuvos kroso patriarchas Kazimieras Gudžiūnas visas šias teorijas interpretavo savaip ir tiesiog pasiutusiai daug dirbo Vilkyčiuose kurdamas griežčiausius FIA standartus atitinkančią kroso ralio kroso trasą. Taip jis praėjusiais metais paminėjo ir šio komplekso 30-ąjį jubiliejų – be pompastikos, tačiau su naujomis investicijomis.
Norint suvokti, kokią milžinišką metamorfozę patyrė Vilkyčių trasa, reiktų dirstelėti į „galinio vaizdo veidrodėlį“ ir prisiminti nuo ko viskas prasidėjo. Šviežiai iškeptas tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos inžinierius- mechanikas K. Gudžiūnas automobilių kroso bacila buvo spėjęs užsikrėsti gyvendamas Tauragėje. Mieste, kuris sutapus keletui aplinkybių, įsikūrė vienas aktyviausių automobilių ir motociklų sporto entuziastų klubas. Tauragiškiai patys konstravo „kovines“ mašinas ir pakankamai sėkmingai dalyvavo bemaž visose įmanomose ralio, žiedo bei kroso varžybose.
Persikėlęs gyventi ir dirbti į Vilkyčius Kazimieras ėmė dairytis kur būtų galima pramankštinti savadarbę „geležį“ bei šlifuoti vairavimo techniką.
„Automobilių krosas ypatingas tuo, kad trasoms paruošti pakanka sąlyginai nedidelių investicijų. Tereikia rasti kokį baigtą eksploatuoti karjerą ar tiesiog raižyto reljefo galulaukę, nepatrauklią žemdirbiams, ir joje pažymėti važiavimo trajektoriją. Apleistą žvyro karjerą, kuris jau buvo spėjęs virsti sąvartynu, aptikau berods 1982-aisiais ir pradėjau žygius dėl jo „konvertavimo“ į trasą.
Suderinti visus formalumus ir suorganizuoti darbus užtruko beveik penkerius metus. Išgabenę šiukšles ir pasidarbavę buldozeriais suformavom keletą posūkių ir tramplinų turintį žiedą, kuriame vykstantį veiksmą buvo galima saugiai stebėti nuo natūralių karjero šlaitų. Pirmosios lenktynės čia buvo surengtos 1987-aisiais, todėl šiuos metus galima laikyti Vilkyčių trasos gimtadieniu“, – pasakoja K. Gudžiūnas.
Kadangi krosas visais laikais buvo ir išlieka bene mažiausiai kainuojančia automobilių sporto šaka, net į vietinio „kalibro“ varžybas susirinkdavo po keliasdešimt lenktynininkų, o žiūrovų skaičius siekdavo net ir keletą tūkstančių. Paprastai per sezoną Vilkyčiuose surengiamos bent trejos ar ketverios varžybos, neskaitant sportininkų treniruočių bei technikos bandymų.
Tačiau faktas, kad kroso ir netgi ralio kroso čempionatai priskiriami mažo biudžeto renginiams, turi šalutinį poveikį – nuolatinei trasos priežiūrai būtina sunkioji technika (greideriai, grunto tankinimui naudojami volai, laistymo mašinos) generuoja nevaikiškai didelius nuostolius. Vienas Lietuvos automobilių kroso čempionato etapo organizatorių, VšĮ „Norlin“ prezidentas Vladas Norkus yra pasakojęs, kad šioje sporto šakoje veikia „atvirkštinė matematika“ – po renginio skaičiuojama ne kiek uždirbta, bet kiek pavyko sumažinti nuostolius.
„Kai po vieno etapo suskaičiavom, jog „minusas“ siekė tik 400 eurų, džiūgavom padarę didžiulę pažangą, nes anksčiau varžybos „suvalgydavo“ nepadoriai dideles sumas. Liūdniausias antirekordas – 75 000 litų“, – atviravo V. Norkus.
Šia prasme Vilkyčių kroso arena šiek tiek mažiau kaprizinga, nes nuolat ją tobulinant per keletą pastarųjų metų buvo paklotas naujas trasos pagrindas, todėl net didžiausias apkrovas stabdymo zonose ir posūkiuose gaunančiose vietose nesusiformuoja pavojingai gilios provėžos, iš po ratų nesvaidomi dideli akmenys.
Kita vertus, kai K. Gudžiūno valdose buvo pradėti rengti ne tik Lietuvos autokroso ir rali-kroso pirmenybės, bet ir Šiaurės Europos bei Europos čempionatų etapai, reikalavimų kartelė kilstelėta į dar didesnes aukštumas.
Pavojingose trasos vietose – greitose tiesiosiose ir ties aštriais posūkiais teko įrengti smulkaus žvyro saugumo juostos, kuriose už trasos ribų išslydęs automobilis saugiai sustotų nesukeldamas grėsmes nei sau, nei kitiems varžybų dalyviams. Laikantis FIA rekomendacijų ir griežčiausių saugumo reikalavimų buvo sumontuoti visą žiedą apjuosę metaliniai atitvarai, vielinio tinklo skydai, o tam tikrose vietose („Joker'io“ ratą atskiriant nuo pagrindinės trasos) ir specialios betono plokštės. Trasoje taip pat pastatyti du fotografams bei TV operatoriams skirti bokšteliai, o teisėjai ir komisarai įkurdinti varžybų valdymo centre, įrengtame trijų aukštų pastate ties starto/finišo vieta.
Žiūrovų patogumui Vilkyčių autosporto komplekse suformuotos laiptuotos sankasos, ant kurių išdygo stebėjimo tribūnos, o jų automobiliams įrengtos erdvios automobilių parkavimo aikštelės, tualetai, kavines ir pan. civilizacijos stebuklai.
Kai jau atrodė, kad viskas padaryta ir net oficialūs FIA asmenys konstatavo, kad Vilkyčių trasoje ne tik atlikti privalomi infrastruktūros įrengimo darbai, bet patobulinta daugiau dalykų, nei teoriškai reikėtų, K. Gudžiūnas žengė dar toliau.
„Pernai mūsų svečiai patikino, kad lietuviškasis etapas dabar vienas kokybiškiausių visame Europos čempionate. Visgi mes patys matėm, ką dar reikėjo nuveikti, norint iš tiesų nusipelnyti tokio komplimento. Todėl pastatėm atskirą Techninių komisarų namelį, įrengėm papildomus atitvarus, užtikrinsiančius teisėjų ir žiūrovų saugumą. Be to, atsirado varžybų komentatorių darbui pritaikyta patalpa, atskiras kambarys teisėjų ir VIP svečių poilsiui bei maitinimui. Dar viena svarbi detalė: iki svarbiausio šio sezono renginio – Europos autokroso čempionato etapo – bus aptverta vadinamoji „Park Ferme“ zona, užtikrinant efektyvią asmenų judėjimo kontrolę. Taip pat atsiras speciali vieta, iš kurios varžybų eigą galės stebėti komandų nariai bei mechanikai“, – vardija K. Gudžiūnas.
2018-ųjų Europos autokroso čempionato karavanas į Vilkyčius atkeliaus birželio 8-10 dienomis.
