Asfaltuotas kelias didina stumbryno lankomumą
Anksčiau žmonės, norintys atvykti į Pašilių stumbryną, turėdavo įveikti dulkėtą žvyrkelį. Anot Pašilių stumbrininko Ryto Papšio, būdavo situacijų, kad atvykstantys lankytojai iš užsienio susidurdavo su nenumatytomis problemomis. Turizmo kompanijos netgi atsisakydavę vežti lankytojus į stumbrymą, nes jų autobusai nepritaikyti važinėti žvyrkeliais, neturi tinkamų filtrų. „Kartą buvo atvažiavusi vokiečių ekskursija: išlipo visi balti nuo dulkių“, – pasakoja R. Papšys. Stumbrininko nuomone, dėl išasfaltuoto kelio stumbryne gali apsilankyti daugiau svečių.
Neabejotiną naudą junta ir aplinkinių miestelių bei kaimų gyventojai. Pavyzdžiui, Krekenavos, Žibartonių ir kitų kaimų gyventojai dabar gali patogiai ir greitai išvažiuoti į Vilniaus–Panevėžio automagistralę. Pasak vietinių žmonių, anksčiau pavasarį bent mėnesį šis kelias būdavo neišvažiuojamas, o dabar netgi šiauliečiai, radviliškiečiai, šeduviečiai į Vilnių važiuoja per Krekenavą, Ramygalą, Vadoklius.
Kelio Ramygala – Krekenava ruožo asfaltavimas kainavo šiek tiek daugiau nei 3,8 mln. litų, iš kurių 3,11 mln. litų sudarė Europos regioninės plėtros fondo parama.
Žvyrkelių asfaltavimo nauda – įvairiapusė
Žvyrkeliai sudaro nemažą dalį valstybinės reikšmės kelių, tačiau tai yra pats prasčiausias dangos tipas, kuris nėra saugus. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius teigia, kad žvyrkelių asfaltavimas yra labai svarbus. „Važiuojant žvyrkeliu kyla dulkės, dėl to prastėja gyvenimo kokybė šalia šių kelių. Vykdant žvyrkelių asfaltavimo programą pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į tai, kad būtų asfaltuojami tie keliai, kurie jungia gyvenvietes tarpusavyje arba jungia gyvenvietes su rajonų centrais, arba užbaigia maršrutą“, – sako R. Lipkevičius.
Anot jo, išasfaltavus žvyrkelius sumažinami socialiniai ekonominiai skirtumai regionuose. „Pagerinus eismo sąlygas rajoniniuose keliuose, paspartinamas rajonų vystymasis, kuris turi teigiamą įtaką bendram Lietuvos įvaizdžiui. Taip pat sumažinamos kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudos, sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai“, – teigia Investicijų skyriaus vadovas.
ES investicijos, mažinančios žvyrkelių kiekį Lietuvoje
Panaudojant 2007–2013 metų ES struktūrinę paramą, visoje Lietuvoje buvo išasfaltuoti 737 kilometrai žvyrkelių. Šiems darbams buvo skirta daugiau kaip 537 milijonai litų Europos regioninės plėtros fondo paramos. Žvyrkelių asfaltavimo programa finansuota pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas“.
