Vienas dažniausiai turistų Lietuvoje pasirenkamų maršrutų driekiasi nuo sostinės į pajūrį – neretas,atvykęs į Vilnių, per Kauną patraukia į Klaipėdą, Palangąir Kuršių Neriją. Per keletą valandų trunkančią kelionę nuo Vilniaus iki pajūrio turistai pamato ne tik Lietuvos vaizdus, bet ir kelių kokybę. Laimei, panaudojant Europos Sąjungos investicijas pagrindinė šaliesmagistralėintensyviai modernizuojama, taigi dabar ji nepadarytų gėdos ir Vakarų Europos valstybei.
Pagerėjusios sąlygos džiugina vairuotojus
Tuo džiaugiasi ir turistus vežančios privačios kompanijos. „Užsakymų turime nemažai, ir tikrai smagu, kad jų tik daugėja“, – pasakoja bendrovės „Litred“ direktorė Egidija Jasilionienė. Pasak jos, maršrutų iš sostinės į pajūrį – tikrai daug, tad vežėjai renkasi kelią atsižvelgdami į jo būklę ir eismo saugą. Juk nuo pasitenkinimo kelionės tempu ir kokybe priklauso ir tai, ar keliauninkas vėl naudosis įmonės paslaugomis.
„Magistralę Vilnius–Klaipėda galima dalinti į dvi atkarpas. Pirmoji, iki Kauno, nuolat buvo remontuojama, kas buvo itin pastebima, nes kelias čia siauresnis. Nedžiugino kamščiai, tačiau kaipgi kitaip sutvarkysi kelius?“, – svarstoE.Jasilionienė.Ji tikino, jog vairuotojai pastebi, kad keliai gerėja, maršrutas darosi saugesnis, patogesnis.
„Nežinau, ar tvarkinga magistralė padės pritraukti užsieniečių. Tačiau lietuvaičių – tikrai. O tai padės ir tokiam verslui, kaip mūsų, ir kitiems, pakelėje įsikūrusiems verslininkams: kavinių, degalinių ir kitų rekreacinių įmonių savininkams“, – sako įmonės vadovė.
Viena judriausių Lietuvoje
Per pastaruosius keletą metų magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda pokyčių netrūksta:įvairiose jos vietose rekonstruoti viadukai, įrengtos eismo saugos priemonės, tinklo tvoros, saugančios nuo laukinių gyvūnų, apšvietimas. Čia driekiasi ir ilgiausias šalyje apšviestos magistralės ruožas – beveik 30 km atkarpa tarp Kauno ir Rumšiškių.
Įvairiuose magistralės ruožuose sustiprinta kelio danga, tad vairuotojai gali pamiršti nepasitenkinimą keldavusias provėžas. Ši magistralė – viena judriausių Lietuvoje. Pavyzdžiui, jos ruožu nuo Kauno iki Sitkūnų per parą pravažiuoja daugiau nei 23tūkst.,o ties įvažiavimu į Kauną, greta Giraitės, net 48 tūkst. automobilių. Todėl rūpintasi ir greta esančių miestelių gyventojų saugumu. Ties Grigiškėmis, kur eismo intensyvumas siekia apie 23 tūkst. automobilių per parą, nutiesti jungiamieji keliai, įrengtas pėsčiųjų tiltas ir požeminės perėjos, paplatintas tiltas per Vokės upę bei pastatytas naujas per Vokės tvenkinį. Gyventojų komfortą padidino garsą slopinančios sienutės tarp kelio ir gyvenamųjų zonų. Tokie patobulinimai įrengti ir kitose magistralės vietose.
Milijoninės investicijos
Vienas didžiausių projektų – keturių eismo juostų, 610 metrų ilgio estakada, iškilusi žiedinėje Jakų sankryžoje ties Klaipėda. Jakų žiedas –itin svarbi kelio Vilnius–Klaipėda dalis, nes čia susijungia net šeši svarbūs keliai, o žiedu per parą pravažiuoja apie 25 tūkst. automobilių. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo jų keliamo triukšmo įrengta ir apie kilometras triukšmą slopinančių sienučių.
2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvos susisiekimo sektoriui iš viso skirta beveik 5,4 mlrd. litų iš Europos Sąjungos sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų. Didžioji šių lėšų dalis, apie 60 procentų, panaudota modernizuoti keliams.
