Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

3400 km su „Toyota Prius“: kokie tokios kelionės privalumai ir trūkumai?

„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą
„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą
Šaltinis: 15min
0
A A

Kai kelionei į Pasaulio ilgų distancijų lenktynių čempionato (WEC) etapą Niurburgringe sėdome į ketvirtos kartos „Toyota Prius“, tikrai negalvojome apie šio, geriausiai pasaulyje parduodamo hibrido, sportiškumą. 122 AG jėgainė 1790 kg sveriantį automobilį išjudina pakankamai lengvai, tačiau išvažiuoti į lenktynių trasą didelio noro nesukelia. Bet mes pabandėme.

Ir pabandėme ne bet kur, o legendinėje „Nordschleife“, daugiau nei 20 km ilgio geriausioje pasaulio lenktynių trasoje.

Per tris dienas praleistas Niurburgringe, neteko pamatyti nė vieno mūsų „Prius“ giminaičio. „Porsche“, „McLaren“, „Ferrari“, „Lamborghini“ čia važinėja didelėmis gaujomis, bet su „Prius“ buvome išskirtiniai. Kai sustojome aikštelėje prie įvažiavimo į „Nordschleife“, tvarkdarys ne iškart patikėjo, kad ruošiamės pirkti 30 Eur kainuojantį bilietą, suteikiantį teisę įveikti vieną trasos ratą.

Kelią į vairuotojų rojų atveriančio užtvaro budinčių prižiūrėtojų žvilgsniai net nestabtelėjo ties „Prius“. Jie stebi, kad tik techniškai tvarkingi ir ne per garsiai kriokiantys automobiliai patektų į trasą, o mes tikrai nebuvome tarp įtariamųjų.

„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą
„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą

Pirmi metrai trasa ir mus jau lenkia visi kas tik nori. Įsibėgėjame gan vangiai, tačiau vėliau galime palaikyti visai neblogą tempą. Aišku, pakaba, autostradoje suteikianti komfortą, lenktynių trasoje nepadeda. Automobilis linguoja į šonus daugiau nei norėčiau, tačiau stabdžiai nustebina efektyvumu. Variklio galios trūkumas dar labiau jaučiasi lekiant įkalnėse, bet atsigriebiame nuokalnėse. Tradicinėje didžiausio žiūrovų susibūrimo vietoje „Brunnchen“ atkarpoje sulaukiame kelių dešimčių fanų aplodismentų. Juos girdime, nes tuo metu stabdome ir salone labai tylu.

„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą
„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą

Vėliau sugrįžome į tą vietą ir įsitikinome, kad plojama ir mojuojama ne visiems. Sportiški monstrai čia tiesiog palydimi žvilgsniu, o didžiausio dėmesio sulaukia į lenktyninius mažiausiai panašūs automobiliai. Kiekviename „Nordschleife“ metre įsitikiname, kad „Prius“ ši aplinka visiškai svetima ir ramiai išsukame į paprastus kelius.

Visi žino, kad gamintojų oficialiai nurodomas degalų sunaudojimas yra labai toli nuo realybės. Tačiau „Prius“ atveju mes buvome maloniai nustebinti. Kol sukinėjomės Vilniuje ir keliavome iki Varšuvos, vidutinės degalų sąnaudos buvo 3,4 l/100km. Tai tik truputį daugiau nei oficialiai deklaruojamos 3,3 l/100 km. Nuo Varšuvos greitį padidinome iki 140 km/val., o kirtę Vokietijos sieną ir iki 160, bet degalų sunaudojimo vidurkis visos kelionės metu sudarė tik 5,4 l/100 km (nuvažiuota 3400 km). Pamenu keliones su vienu labai ekonomišku dyzelinu varomu automobiliu. Panašiu maršrutu važiuojant sąnaudos viršydavo 6 l/100 km.

„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą
„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą

Ko trūksta „Prius“, jei kalbame apie ilgesnes keliones – didesnio degalų bako. Jo talpa tik 43 litrai, o dar gamintojas apsidraudžia saugodamas bateriją ir nulio kilometrų rezervą pradeda rodyti kai bake iš tikro lieka beveik 10 litrų. Tą žinojome, bet vis tiek nejauku lėkti Vokietijos greitkeliu, kai tiksliai nežinai, kiek degalų dar turi. Sustoji degalinėje ir daugiausiai užsipili 35 litrus, o tai reiškia, kad dar ramiai galėjai nuvažiuoti ne mažiau 100 km.

Beje, Vokietijos greitkeliuose ne visos degalinės vienodos ir beveidės. Įdomiausios tos, kurios įrengtos buvusiuose Vakarų ir Rytų Vokietijos pasienio postuose. Vienoje tokių, šalia buvusio Rytų Vokietijos miesto Eisenacho, stabtelėjome naktį. A4 greitkelis, pradėtas statyti 1930 metais, Vokietijos rytus ir vakarus šioje vietoje sujungė tik 1994. Nors dabar ten veikia „Shell“ ir „Burger King“, tačiau visa aplinka ne tiek daug ir pasikeitusi. Išlikę pastatai kiek paremontuoti, bet atrodo niūriai ir ilgiau sustoti nenuteikia. Beje, Eisenache buvusioje BMW gamykloje po karo gaminti vieni blogiausių pasaulyje „Wartburg“ automobiliai. Tačiau šis miestas turi ir kuo didžiuotis - 1685 metais čia gimė kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas.

Prius puikus iki 130 km/val. Važiuojant greičiau jis išlieka stabilus, bet pradeda varginti padangų keliamas triukšmas. E-CVT transmisija, idealiai suderinta miestui, Vokietijos greitkelių įkalnėse kaukia kaip pasiutusi. Bet per Giorlitzą ir Vroclavą pasiekus Varšuvą, vėl galime mėgautis tyla ir komfortu vietiniuose keliuose ir miesteliuose.

„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą
„Toyota Prius“ kelionėje į Niurburgringą

Beje, lekiant į Vokietiją rekomenduotume rinktis kelią Vroclavo, o ne Poznanės kryptimi. Varšuva – Berlynas magistralė gal kiek ir modernesnė, greičio limitas 140 km/val., bet sustojimai prie mokėjimo punktų užima baisiai daug laiko ir kainuoja pakankamai daug. Tuo tarpu pasukę link Vroclavo nemokėsite nieko ir galiausiai keliausite greičiau.

Pirmyn ir atgal sukorėme beveik 3400 km. Važiavome ir dieną, ir naktį, trumpai sustodami benzino ir vairuotojų pasikeitimui. Įveikus šimtus tūkstančių kilometrų lekiant į kartingo lenktynes Italijoje ir Lenkijoje visuomet labai daug dėmesio kreipiame į vairuotojo ir keleivių pojūčius automobilio salone. Vienareikšmiškai – „Toyota Prius“ priekinė keleivio sėdynė yra geriausia iki šiol išbandyta miegojimo vieta automobilyje. Įprastai, pamiegojęs kelionės metu, atsikeli aplamdytais šonais ir skaudančiu kaklu, tačiau šįkart buvo visai kitaip. Atlenkus keleivio sėdynę, gauni beveik lovą!

Tiesa, erzinančių dalykų šiame automobilyje yra. Vienas jų – aktyvi greičio palaikymo sistema. Net ir nustačius patį mažiausią priekyje važiuojančio automobilio užfiksavimo atstumą, „Prius“ lėtėti pradeda gerokai per anksti ir tai daro labai grubiai. Kelionės pradžioje po kiekvieno tokio manevro bendrakeleiviai į mane žiūrėjo gana įtariai, tad teko sistemą išjungti. Vokietijos greitkeliuose, kuriuose eismo juostas skiria aukštesni atitvarai, nepasinaudosite ir išmania trumpų/ilgų šviesų perjungimo sistema. Ji fiksuoja tik žemiau esančias priešais atvažiuojančių automobilių šviesas, o jas užstoja krūmai ar atitvarai.

„Prius“, kaip ir didžioji dauguma „Toyota“ automobilių, kokybiškas, o dėka hibridinės jėgainės ir labai ekonomiškas automobilis. Ne ekstravagantiškas, bet ir ne nuobodus. Toks aukso vidurys paprastam vairuotojui, nesiekiančiam automobiliu pasigirti prieš draugus. Jokio adrenalino ir svylančių padangų kvapo, taigi lenktynių fanatikas į „Prius“ pusę net nežiūrės.

Nors... Japonijoje beprotiškai populiarioje „Super GT“ lenktynių serijoje jau senokai lenktyniauja du „Toyota Prius“. Ir net nugali! Tiesa, su standartiniu „Prius“ jie dalinasi nebent priekinius žibintus ir „Toyota“ ženkliuką. „Toyota Racing Development“ ir „APR Racing“ komandos sukonstruotame monstre įmontuotas 3,4 litro V8 variklis. Beje ir šitas „Toyota Prius“ yra hibridinis, tik visa „Hybrid Synergy Drive“ sistema, siekiant geresnio masės balanso, perkelta į keleivio vietą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas